Ketvirtadienio rytą, prieš pat Tarybos posėdį, prie Kretingos savivaldybės pastato rinkosi Darbėnų miestelio ir jo apylinkių gyventojai į taikų piketą. Kelios dešimtys žmonių laikė plakatus su užrašais, kuriuose reiškiamas nepasitenkinimas ir protestas dėl ketinimų prie pat miestelio statyti vandeninio ir metanolio chemijos gamyklą.

Praėjusį pirmadienį Darbėnų gimnazijos salėje įvykęs gyventojų ir bendruomenių narių susitikimas su Danijos kapitalo įmonės  „European Energy“ atstovais gyventojams paliko dar daugiau klausimų, nei yra šiuo metu atsakymų. Todėl išsakyti susikaupusio nerimo darbėniškiai susirinko dar sykį, šį kartą prie Kretingos savivaldybės pastato. Jie reikalavo stabdyti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir pasisakė ne prieš investicijas į rajoną, bet prieš nežinomybę.

Abejones išreiškė ir Palangos meras

Savo argumentus dėl būsimos gamyklos pavojų aplinkai bei visam pajūriui, viešoje erdvėje išdėstė ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus bei Seimo narys Mindaugas Skritulskas. Apie tai skaitykite www.svyturiolaikrastis.lt

Vėliau keli piketo dalyviai pasisakė savivaldybės Tarybos posėdyje. Nes nuo šiol, prieš kiekvieną posėdį, užsiregistravus iš anksto, gyventojai kviečiami išreikšti savo problemas bei pasiūlymus.

Darbėniškių vardu Tarybos posėdyje kalbėjusi Jūratė Sofija Laučiūtė klausė: “Kodėl susitikimas Darbėnuose, vykęs pirmadienį, galėjo būti per daug emocingas? Prašyčiau suprasti ir žmones. Pavyzdžiui, kaip jaustumėtės, jeigu ateitumėte į koncertą, pasiklausyti solistų dainavimo, o jis pradėtų aiškinti, kaip veikia jo balso stygos. Ar ilgai klausytumėtės? Paprašytumėte padainuoti. Taip ir darbėniškiai. Jie atėjo pasiklausyti ne įmonės pristatymo, bet išgirsti atsakymus į savo klausimus, kuriuos raštu buvo pateikę iš anksto“.

Pasak J.S.Laučiūtės, opiausi buvo šie klausimai. Pirmas – dėl vandens, kurio poreikis bus didžiulis, beveik 300 tūkst  kubinių metrų per metus. Taip pat svarbu žinoti, kur gamykla dės nuotėkas, kuriu susidarys taip pat labai daug, apie 85 tūkst. kub. m. per metus, kaip bus transportuojamos žaliavos ir išvežama produkcija. Suaktyvėjęs tiek traukinių, tiek autocisternų judėjimas kelia daug triukšmo, teršia orą, sukelia pavojų gyventojų transportui bei pėstiesiems.

“Atsakymai, kuriuos išgirdome, atleiskit, buvo visiškai neprofesionalūs. Pavyzdžiui, dėl vandens, įmonės atstovai pradėjo aiškinti, kad jį ims iš giluminių gręžinių iš maždaug 200 metrų gylyje ir paaiškino, kad tai esą poveikio Darbėnų vandenvietai, kuri stovi per 500 metrų nuo numatomos statyti gamyklos, neturės. Jie, pasirodo, net nežinojo, kad toje vietoje yra veikianti vandenvietė, o ji ima vandenį iš gręžinio, kuris taip pat yra 200 metrų gylyje”, – tarybos posėdžio metu sakė visuomenininkė.

Todėl, pasak jos, galima suprasti darbėniškius, kurie būgštauja dėl to, kad siurbiamas vanduo gamyklos poreikiams labai greitai paliks miestelį be vandens. Dar anksčiau, pradėjus eksploatuoti žvyro karjerą, šiaurinio miestelio pusės gyventojų šuliniai išdžiuvo. Į klausimą dėl nuotėkų utilizavimo, investuotojų atstovai esą atsakė, jog valymo įrenginiai su tokiais srautai nesusitvarkys. O kas tada nutiks, investuotojų atstovai negalėjo atsakyti.

“Negaudama profesionalaus atsakymo į šiuo ir kitus klausimus, Darbėnų bendruomenė būtų visiškai neatsakinga, tapdama kažkokių neaiškių eksperimentų bandomosiomis žiurkėmis arba kiškiais. Anekdotų lygyje nuskambėjo atsakymas į klausimą, kas gesintų gaisrą, jeigu avarijos atveju jis kiltų. Atsakymas buvo “bum”, „viskas sudegs“. Gal kažkam ir juokinga, tačiau darbėniškiams tai visiškai nejuokinga. Priešingai, norisi arba verkti, arba imtis šakių”, – sakė J.Laučiūtė. – Bijau, kad savivaldybė ir bendruomenė yra liūliuojama verslininkų pasakomis, kad viskas bus labai modernu ir saugu, o nepasitikėti tokiu projektu gali tik tamsuoliai. O aš sakyčiau, kad tikrieji tamsuoliai yra tie, kurie nesupranta, kad verslas yra nelygu verslui”.

Visuomenininkė kalbėjo, kad pirmadieniniame susitikime su verslo atstovais nebuvo tokio žmogaus, kuris būtų pasisakęs už gamyklą. „Supraskit, darbėniškiai ne prieš verslą, ne prieš investicijas į rajoną. Tai chemijos pramonės gigantas, jis – ne naminis gyvūnėlis, kuris gali glaustis prie gyvenamųjų namų vios kelių metrų atstumu. Chemijos gigantų atstumai nuo gyvenamųjų namų turi būti skaičiuojami ne metrais, ne šimtais metrų, bet kilometrais”, – tikino J. S. Laučiūtė.