Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Krauna laužą iš praeities nuodėgulių

Kokį signalą ir kam siunčia konservatoriai, ėmęsi iniciatyvos pripažinti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija?

Prabilo apie teisingumą

Varginantys šios vasaros karščiai, regis, yra labai palankūs netikėtoms politinėms iniciatyvoms – nuo baudų už per ilgą šunų lojimą iki noro pradėti šalyje politinę raganų medžioklę. Jei karščio banga neatslūgs ir rugsėjį, kai Seimas susirinks į rudens sesiją, gali būti, kad įstatymais tapę dabartiniai politikų siūlymai apstulbins ir šunis laikančius gyventojus, ir buvusius Komunistų partijos narius.

Pirmiesiems teks mokyti savo šunis loti ne ilgiau nei 5 ar 10 minučių, atsižvelgiant į paros laiką, antraip grės nemažos baudos. O kone 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kažkada priklausiusių Komunistų partijai, gali tekti atgailauti ir teisintis artimiesiems, kodėl dalyvavo nusikalstamos organizacijos veikloje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija ir įpareigoti buvusius jos narius, dalyvaujančius rinkimuose, pretenduojančius tapti valstybės tarnautojais ar norinčius eiti pareigas diplomatinėje tarnyboje, informuoti visuomenę apie buvusią savo narystę šioje partijoje. Tokio įstatymo projekto iniciatorių teigimu, juo pirmiausia siekiama viešumo, istorinio ir moralinio teisingumo.

[caption id="attachment_79427" align="alignnone" width="300"]Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis[/caption]

„Šiuo įstatymo projektu, noriu pabrėžti, pirmiausia sprendžiama Lietuvos komunistų partijos kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema ir konkrečių asmenų, kolaboravusių su okupantais, moralinės atsakomybės ir jų viešinimo klausimai“, – spaudos konferencijoje, skirtoje šiai iniciatyvai pristatyti, sakė A.Ažubalis. Jis pabrėžė, kad tokio įstatymo projekto pateikimas nėra atsitiktinis ar vos kelių Seimo narių politinis užmojis. Anot A.Ažubalio, iniciatyvos pagaliau imtasi Vyriausybei nusišalinus nuo svarbaus istorinio teisingumo darbo: dar 2017 m. birželį Seimas priėmė rezoliuciją, raginusią Vyriausybę parengti įstatymo projektą dėl Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija. Praėjo metai, o ministrų kabinetas to vis dar nepadarė.

Keistas atlaidumas

Konservatorių noras praėjus tris dešimtmečiams nuo Komunistų partijos uždraudimo Lietuvoje paskelbti ją nusikalstama organizacija ir įstatymu įpareigoti kai kuriuos buvusius jos narius viešai informuoti visuomenę apie tokį savo biografijos faktą sukėlė abejonių, ko iš tikrųjų šia iniciatyva siekiama: istorinio teisingumo ar politinės naudos? Ar bandymas uždegti politinės raganų medžioklės laužus nenukreips visuomenės dėmesio nuo niekaip nesprendžiamų esminių dabartinės Lietuvos problemų – valstybės tuštėjimo, didėjančio skurdo, neteisybės? Kodėl konservatoriai, mažiau nei prieš du mėnesius Seime vieningai balsavę prieš siūlymą pagaliau paviešinti prisipažinusių KGB agentų sąrašus, nėra tokie atlaidūs buvusiems komunistams, kurių narystė šioje partijoje bei priklausymas sovietinei nomenklatūrai niekada nebuvo valstybės paslaptis? Kodėl – jei naudotume istorinę nusikalstamos organizacijos analogiją – apie viešumą, istorinį bei moralinį teisingumą prabilę konservatoriai yra tokie atlaidūs slaptiems gestapo bendradarbiams?

Politologo Algio Krupavičiaus, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, teigimu, ši Seimo narių A.Ažubalio ir L.Kasčiūno iniciatyva pirmiausia yra aiškus politinės naudos siekimas. Esą tai dar vienas instrumentas mobilizuoti konsevatoriams ištikimus rinkėjus, kurie tikrai kategoriškai nusiteikę sovietinės sistemos atžvilgiu. „Matyt, politikai turėtų būti gerokai racionalesni, nežaisti savo rinkėjų emocijomis. Toks sprendimas visuomenę skaldytų, jis yra akivaizdžiai keliais dešimtmečiais pavėluotas. Ar jo išvis reikėjo – taip pat dar atviras klausimas, nes Lietuva atgavo nepriklausomybę ir perėjo į demokratiją vadinamosios suderėtos revoliucijos būdu. Tai yra tiek nuosaikus Komunistų partijos sparnas, tiek Sąjūdis ir kitos, netgi radikalesnės, organizacijos surado būdų bendradarbiauti dėl nepriklausomybės ir demokratijos“, –teigė A.Krupavičius.

[caption id="attachment_79428" align="alignnone" width="300"]A. Krupavičius A. Krupavičius[/caption] Pasak pašnekovo, tokiais atvejais paprastai yra sudaromi vadinamieji politiniai paktai, ir nė viena juose dalyvavusi politinė organizacija vėliau nėra baudžiama ir persekiojama. „Lietuva po trijų nepriklausomo gyvenimo dešimtmečių negali sau leisti prabangos grįžti atgal į 1989 ar 1990 metus ir pradėti šokį su kardais. Turėtų būti užbrauktas brūkšnys, ir prie tokių svarstymų nevertėtų sugrįžti. Istorikai, o ne politikai turėtų įvertinti visų politinių jėgų, įskaitant ir Komunistų partiją, vietą ir vaidmenį Lietuvos istorijoje, kuris tikrai nebūtų šviesiomis spalvomis tapomas. Bet tai yra istorijos dalykas. Bandymas prikelti politinius lavonus, grąžinti juos į šiuolaikinės politikos diskursą, manau, yra itin ydingas pasirinkimas“, – sakė politologas.

Meškos paslauga

A.Krupavičiaus teigimu, buvo laikas, kai Lietuvai reikėjo liustracijos, bet tą reikėjo padaryti mažų mažiausiai prieš 25 metus. Dabar traukinys esą jau nuvažiavęs, jam pamojuota baltomis nosinaitėmis, todėl kelti audrų stiklinėse nebereikia. Liūdniausia šioje istorijoje, pasak politologo, yra tai, kad manipuliuojama visuomenės nuomone siekiant labai siauros partinės naudos.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas konservatorių iniciatyvą pavadino dar vienu bandymu skaldyti, kiršinti visuomenę, aktualizuoti praeitin grimztančius istorinius įvykius. „Komunistų partija Lietuvoje yra uždrausta, ji įvertinta ir teisiškai, ir politiškai. Bet visi puikiai prisimena, kad anuomet buvo dvi komunistų partijos. Viena, vadinamoji burokevičininkų, bandė išlaikyti Lietuvą Tarybų Sąjungoje, kita – nuo TSKP atskilusi savarankiška Lietuvos komunistų partija, jai priklausė pusė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių. Jei pastaroji būtų pripažinta nusikalstama organizacija, išeitų, kad mūsų valstybės nepriklausomybės šaukliai yra nusikaltėliai? Juk tokia loginė išvada būtų. Tai labai pavojinga“, – sakė G.Paluckas.

Pasak jo, tokiomis iniciatyvomis konservatoriai daro meškos paslaugą Lietuvos visuomenei ir istorijai. „Skaldyti visuomenę, rodyti, kad yra balta ir juoda, teisūs ir neteisūs, visažiniai ir nieko neišmanantys – tokia, matyt, visada buvo konservatorių politinė strategija. Dar kartą norima pamėginti per tas senas siūles perplėšti visuomenę pasakius, kad komunistai buvo blogi, o mes – geri, neatsižvelgus nei į istorinį kontekstą, nei į konkrečius žmones, jų darbus. Tai politinis jų veikimo būdas, naudotas dešimtmečiais, nuo Landsbergio vyresniojo iki Landsbergio jaunesniojo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė G. Paluckas.

[caption id="attachment_79431" align="alignnone" width="265"]G. Paluckas G. Paluckas[/caption]

„Čia tiesiog gryna propaganda, ir nieko daugiau. Opozicija Seime šiuo metu jau yra gerokai išsikvėpusi, nelabai turi ką pasiūlyti. Be to, priminsiu, kad toks siūlymas kartojamas jau kokius 5 ar 6 metus, ir kaskart vasarą, kai nėra naujienų ir būna paprasčiau atkreipti žiniasklaidos dėmesį“, – atsakė Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, paklaustas, ko, jo manymu, siekia konservatoriai. G.Kirkilo teigimu, Komunistų partijos pripažinimas nusikalstama organizacija ir prezidento statuso suteikimas Vytautui Landsbergiui – „etatiniai“ konservatorių politinės darbotvarkės klausimai. „Bet įdomiausia tai, kad patys šių klausimų nesprendė, kai buvo valdžioje. Aišku, kad ši iniciatyva daro žalą pačiai partijai, nes puikiai atskleidžia jos veidą. Tokį patį, koks ir buvo. Bandė atsinaujinti, bet, pasirodo, viskas liko po senovei“, – sakė G.Kirkilas.

Pigus populizmas

Nors pašnekovams nekėlė abejonių, kad A.Ažubalio ir L.Kasčiūno pristatytas įstatymo projektas yra Seimo TS-LKD frakcijos palaiminta inciatyva, po kelių dienų paaiškėjo, kad jie klydo. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis viešai pareiškė, kad toks dviejų frakcijos narių sumanymas tėra pigus populizmas. Jo teigimu, tai nėra partijos pozicija.

Netrukus palaikymą savo anūkui išreiškė ir TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, BNS naujienų agentūrai pasakęs, kad „urminis apkaltinimas“ dėl praeities klaidos neduoda jokios naudos – tik žalą. „Tai visiškai atitinka senuosius KGB metodus – primesti priešui problemą, kad jie užsiiminėtų niekais, o nematytų, kas iš tikrųjų vyksta, kur yra pagrindiniai pavojai“, – sakė V. Landsbergis. Įstatymo projekto iniciatorius (tarp kurių, beje, yra buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras) jis pavadino naiviais ir nelabai politiškai susivokiančiais žmonėmis, aiškiai užsiminęs, jog iniciatyva nukreipta „į patį aukščiausią“ valstybėje žmogų.

Ginčytis būtų sunku: jei Lietuvos komunistų partija būtų paskelbta nusikalstama organizacija, reikėtų kažkaip apsiprasti su mintimi, kad jos kadrų kalvėje darbavosi dabartinė valstybės vadovė, kurią per rinkimus stipriai rėmė ir konservatorių partija, ir asmeniškai V.Landsbergis. Be to, manoma, kad prezidentė niekada nebuvo nuo Maskvos atsiskyrusios Lietuvos komunistų partijos narė ir visą laiką priklausė TSKP. Pagal tą pačią logiką trys iš keturių atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentų buvo nusikalstamos organizacijos nariai, ką jau kalbėti apie premjerus, ministrus ar ambasadorius. Po „MG Baltic“ skandalo Lietuva ėmė smarkiai panėšėti į mafijos valdomą valstybę – ar tokią prielaidą reikėtų patvirtinti ir įstatymu dėl dar vienos nusikalstamos organizacijos?

Siekia viešumo

Linas Kojala TSPMI

Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius

Manau, kad tokia iniciatyva – bandymas atkurti istorinį teisingumą dar kartą pasakant, kad vienintelė okupaciniu laikotarpiu politinė partija, kuri Lietuvoje veikė ne vieną dešimtmetį, savo veiklos pobūdžiu buvo nusikalstama. Be abejo, tai politinis sprendimas, politinis siekis sugrąžinti šią temą į diskusijų lauką. Kritika, kad tai daroma šiek tiek pavėluotai, taip pat yra pagrįsta, nes jau praėjo daug metų, ir toks grįžimas atgal tarsi sudaro prielaidas manyti, kad tuo metu nepriimti sprendimai dabar negali būti tokie efektyvūs. Tačiau negalima pamiršti ir simbolinės šio klausimo pusės, juolab kad ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kitose buvusio Varšuvos pakto valstybėse, buvo svarstomi panašūs dalykai. Buvo rengiami panašūs įstatymų projektai siekiant dar kartą pabrėžti, kad tai, kas jose vyko po Antrojo pasaulinio karo, iš esmės buvo okupacija. Ir visi tie politiniai prieskoniai, politiniai veikimo būdai buvo priverstiniai. Mano supratimu, tokio įstatymo projekto iniciatoriai siekia viešumo, ypač tais atvejais, kai tam tikri asmenys pretenduoja eiti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Bet kuriuos atveju tai nėra nei draudimas dalyvauti rinkimuose, nei eiti tam tikras pareigas. Iniciatoriai pabrėžia būtent viešinimo aspektą. Be abejo, gali iškilti ir diskutuotinų dalykų. Bet kuris istorinis klausimas, ir dar toks jautrus, savaime sukelia daug diskusijų. Kiekvieno atvejo iš anksto apibrėžti įstatyme, ko gero, nepavyks. Manau, kad diskusija turi vykti savaime, šis įstatymo projektas taip pat yra diskusijų objektas, jis dar nėra priimtas. Tai politinio proceso dalis, ir mūsų parlamento nariams reikės svarstyti, kokios turėtų būti sąlygos, išlygos ir kokie saugikliai.

Rekomenduojami video