Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų grupelė susitikti su Kauno regiono savivaldybių Antikorupcijos komisijų pirmininkais į Kauną atvyko tą rytą, kai STT pareigūnai darbavosi Vilniuje – krėtė Seimo nario Eligijaus Masiulio namus, automobilį, darbo vietą.

Kyšių davimo dėsningumai

„Valstiečių laikraščio“ pokalbis su STT direktoriaus pavaduotoju Romu Zienka apie korupcijos niuansus prasidėjo nuo šio neeilinio įvykio.

Kai kurie politikai STT pradėtą tyrimą dėl galimo kyšio Liberalų sąjūdžio pirmininkui sutiks su ironija, esą STT tokią operaciją atliko specialiai dabar, kai prasidėjo rinkimų į Seimą karštligė, kad operacija garsiau nuskambėtų.

Prieš savaitę vienas Seimo narys mūsų irgi klausė, kada atliksime parodomąjį tyrimą. Atsakiau, kad Seime jau sudaroma komisija dėl STT neva parodomųjų tyrimų, taigi Seimo nariai galės nagrinėti mūsų veiklą. Tačiau ir dabar galiu patikinti, kad nei parodomųjų tyrimų, nei kokių nors akcijų STT nevykdė, nevykdo ir nevykdys.

Bet ne pirmą kartą tokie įvykiai nutinka politikams labiausiai nepalankiu metu. Nejaugi tai – atsitiktinumas?

Jeigu norime kovoti su korupcija ir pritaikyti aštriausią baudžiamąjį įrankį aukščiausio lygio politinei korupcijai, tai ir dirbti turime šiame „lauke“. O jame veikia tam tikri dėsniai, ir jie labai susiję su rinkimų ciklais.

Jūs puikiai žinote, kas vyksta po rinkimų. Pirmaisiais metais – koalicijų formavimas, postų dalijimasis, vadinamasis sąlygų tvarkymas. Paskui prasideda reikalų tvarkymas ir ateina kiti rinkimai, o prieš juos juk reikia surinkti derlių. Bet kuris laikotarpis politikams yra nepalankus, tai kada STT gali dirbti? Manau, tada, kai padaromas nusikaltimas, t. y. kai paimamas kyšis.

Įstatymuose yra spragų

Žinome ne vieną atvejį, kai įtariamieji korupcija išvengė bausmės. Kodėl taip nutinka? Gal prastai parengti įstatymai?

Vagia žmonės, o ne įstatymai. Pavyzdžiui, per 95 proc. viešųjų pirkimų jau perkelta į elektroninę erdvę, tačiau šioje srityje korupcijos vis dar yra daug. Daugiausia – dėl neteisėtų susitarimų, dėl sąlygų pritaikymo konkrečiam tiekėjui, su kuriuo susitariama, dėl bet kokio siekio apeiti Viešųjų pirkimų įstatymą.

Tai ko trūksta? Juk negalime laukti, kol korupcija iš valdininkų galvų dings evoliucijos būdu?

Jeigu kalbame apie viešuosius pirkimus, tai išeitis – didinti perkančių organizacijų kontrolę. Reikia, kad kuo daugiau informacijos būtų pateikiama apie viešųjų pirkimų sutartyse numatytas sąlygas. Ir tokia informacija turi būti prieinama visiems. Taip galėtume sumažinti pirkimus nerealiomis kainomis, taigi sumažintume ir nepagrįsto pelno maržą, o tada nebeliktų galimybės papirkinėti ir dalytis pinigais.

Susitikime savivaldybių Antikorupcijos komisijų atstovai paminėjo atvejus, kai valdininkai pasinaudojo įstatymų spragomis. Jie įstatymų lyg ir nepažeidė, tačiau akivaizdu, kad valdininkai nesiekė, kad viešieji pirkimai vyktų kaip įmanoma skaidriau. Antikorupcijos komisijos tokiais atvejais jaučiasi bejėgės. Kaip joms elgtis?

Antikorupcijos komisijos turėtų tik identifikuoti problemas ar priežastis ir siūlyti sprendimus – ar valdininkus patraukti drausminėn, ar tarnybinėn atsakomybėn, o jeigu manoma, kad yra nusikaltimo požymių, apie tokius atvejus informuoti STT, o kai kuriais atvejais – ir prokuratūrą.

Mes atliksime tyrimą ir, jeigu nustatysime nusikaltimo požymių, imsimės ikiteisminio tyrimo, surinksime įrodymus ir perduosime teismui.

Nors jūs tikinate, kad įstatymai yra pakankamai griežti, tačiau didelė visuomenės dalis mano kitaip. Ir turi pagrindo. Pavyzdžiui, tik keli įtakingi pareigūnai Lietuvoje dėl korupcijos buvo pasodinti už grotų (signataras Audrius Butkevičius ir diplomatas Aidas Puklevičius). Tai gal būtų veiksminga vadinamoji baimės prevencija, kai STT pareigūnai tokiems valdininkams nuolat primintų, kad jie yra STT akiratyje?

Sutinku, kad korupciją išaiškinti ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn yra labai brangu. Tačiau korupcijos problemų neišspręsime vien tik bausdami, sodindami į kalėjimus. Labai svarbu sumažinti galimybes kilti korupcijai. Todėl žmonėms patariame ir patiems apsisaugoti.

Svarbu, kad žmogus, prieš teikdamas kyšį, pagalvotų ir apie savo atsakomybę. Labai dažnai jis net nesupranta, kad tai, kas buvo gal įprasta daryti prieš keliasdešimt metų, yra neteisėta, ir jis gali turėti labai didelių nemalonumų.

STT laukia pranešimų

Ar aktyviai jums talkina šalies piliečiai?

Pernai gavome 1 509 asmenų skundus, pareiškimus ir pranešimus apie su korupcija susijusius atvejus. Tokių pranešimų kasmet daugėja.

Koks tokių pranešimų patikimumas, kodėl daug yra anoniminių pranešimų, kiek įtarimų pasitvirtina?

Mums svarbus kiekvienas toks pranešimas. Labai svarbu, kad mažėja anoniminių pranešimų – iš 1 509 jų buvo 413. Jeigu aprašytoje situacijoje būna nusikaltimo požymių, iš karto imamės ikiteisminio tyrimo.

Pernai pagal pareiškimus pradėjome 39 ikiteisminius tyrimus, dar 150 atvejų nutarėme atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Visais kitais atvejais arba žmonėms trūko informacijos, arba tos problemos buvo sprendžiamos kitomis priemonėmis, ne tik su Baudžiamojo kodekso pagalba.

Vis dėlto anoniminių skundų dar gana daug. Gal žmonėms trūksta garantijų, kad jų pateikti pranešimai nepateks pas apskųstus valdininkus?

Už duomenų atskleidimą mums grėstų net baudžiamoji atsakomybė. Per STT veiklos istoriją nebuvo užfiksuota nė vieno tokio atvejo.

Ambicingi tikslai

„Eurobarometro“ 2015 m. duomenimis, net 29 proc. apklaustų lietuvių susidarė įspūdį, kad valdininkai iš jų reikalavo ar tikėjosi gauti kyšį. Latvijoje taip galvojo tik 6 proc., o Estijoje – tik 4 proc. piliečių. Kaip galėtumėte paaiškinti tokį didelį skirtumą?

Atsiliekame dėl viešumo, nemokame paaiškinti piliečiams, kaip jie gali spręsti klausimus. Žinoma, ne visais nurodytais atvejais reikalaujama kyšių, tačiau kai žmogui neaišku, jam gali kilti įtarimų, kad valdininkas iš jo tikisi gauti kyšį.

Žmogui atrodo, kad dovanėlė jam padės spręsti problemas, kurias ir taip valdininkai turėtų spręsti. Jeigu valdininkai žmonėms paaiškintų jų teises, tada daugelio žmonių nuomonė apie kyšių prašymą pasikeistų.

Paskelbėte ambicingą tikslą iki 2025 m. Lietuvai priartėti prie skaidriausių ES valstybių dešimtuko. Kaip tai įsivaizduojate?

Tokie planai keliami Lietuvos Respublikos nacionalinėje kovos su korupcija 2015–2025 m. programoje. Tikimės, kad iki 2025 m. Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas bus ne mažesnis nei 70 balų (2013 m. jis siekė 57 balus).

Siekiama, kad 2025 m. Lietuvos gyventojų ir verslininkų bei valstybės tarnautojų, nurodžiusių, kad kyšis padeda spręsti problemas, būtų ne daugiau kaip 33 proc. (2014 m. – 55 proc.). Taigi žmogus, paklaustas, ar jo valstybė yra korumpuota, ar ne, 2025 m. turėtų atsakyti taip, kaip atsako gyvenantysis Vokietijoje ar Belgijoje.

Žinoma, mūsų idealas – pasiekti Skandinavijos šalių lygį. Per pastaruosius 25 metus šioje srityje Lietuva daug pasiekė, tik mums patiems tą pažangą pamatyti sunkiau nei užsieniečiams. Neseniai teko bendrauti su kolegomis iš Kanados, kurie atliko tyrimą apie korupcijos lygio pasikeitimą buvusiose sovietinio lagerio šalyse. Kanadiečiai tikino, kad Baltijos šalys šioje srityje padarė labai didelį šuolį.