Interneto socialiniuose tinkluose kantriai bandoma surišti partinės logikos galus: kodėl 200 tūkst. į Lietuvą konservatorių valdžios įleistų rusakalbių imigrantų ir Vilniaus rusifikacija nėra prorusiška veikla, o balsavimas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos – yra?

Galutinė kova

Nuo pat ankstyvo ryto – gedulinga tylos minutė, vėliau – tamsiame fone išnyrančių, kelis žodžius išberiančių ir vėl tamson sugrįžtančių žmonių veidai. Kaskart vis kitokie. Rimti, monumentalūs, kai kurie jau lyg ir suakmenėję. Tokio savito advento kalendoriaus LRT televizijos žiūrovai dar nebuvo matę. Ramybės, susikaupimo, apmąstymų metui, tradiciškai lydinčiam iki Kalėdų, šiemet jis suteikė dar TV eteryje neregėtos eschatologinės jėgos. Dramatiškais metronomo kirčiais per tylos minutę tarsi prikišamai primenama apie artėjančią galutinę gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos kovą. Kas nugalės? Nuo to, reikia manyti, priklausys ne tik pačios LRT, bet ir Lietuvos bei visos žmonijos likimas. LRT savo žiūrovų tarsi klausia – su kuo jūs, su šviesa ar su tamsa? Tikite mumis ar jais? Už laisvą žodį jūs ar už smaugiamą? O tiems, kurie advento vakarais niekaip neįsikerta į šią televizinę eschatologiją, gausūs LRT politinio Rašto žinovai ir fariziejai ne tik iš televizoriaus, bet ir iš kokio portalo ar „Facebook“ viešųjų ryšių koplytėlės paslaugiai pakonkretizuoja: ar už mūsų šventąją Moniką, atstovaujančią tiesos ir šviesos jėgoms, ar už nuodėmingąjį Seimą, atstovaujantį nežinia kam ir knibždantį visais pragaro demonais? O jų – visas legionas, po vieną baisiausią kiekvienai kadencijai. Dabar – Remigijus, prieš tai – Ramūnas, dar anksčiau – Viktoras, Rolandas, Algirdas... Kas nuo jų apgins Lietuvą? Nebent 75 metams įslaptintos šviesos jėgos...

Bėda, kad ir paslaugūs Rašto žinovai bei fariziejai visgi turi reputacinių problemų, temdančių dalies LRT žiūrovų pasitikėjimą. Jas, jei tikėsime Evangelijos žodžiais, jau gana seniai įvardijo Tas, kurio laukimui būtent ir skirtas Adventas. „Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorybės“ (Mato 23:27-28).

Žinoma, tiems, kuriems Kalėdos – Santa Klauso, arba Kalėdų Senelio, gimimo diena, tokie žodžiai žūtbūtinio LRT mūšio kontekste gali pasirodyti neaktualūs. Seni laikai, seni reikalai – ar nors vienam influenceriui yra kilęs bent menkiausias įtarimas, kad čia gali būti kalbama apie mūsų dienas, apie dabartinę Lietuvą? Juk ne. Nenuostabu: kiekviena karta turi savų autoritetų, o patys autoritetingiausi, jei spręstume iš portalo „Delfi“, savo laiku priglaudusio iš „Verslo žinių“ atėjusią dabartinę LRT generalinę direktorę (matyt, tik dėl reikalavimo, kad LRT generalinis direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, to išėjimo ar išvarymo priežastys lig šiol saugomos lyg valstybės paslaptis), atliktos įtakingiausių politikų apklausos, ko gero, su nekantrumu laukia, ką pamatysime paskutiniame LRT advento kalendoriaus lapelyje.

Klibina tikėjimą

Gaila, kad kai kurie politikai, pavyzdžiui, Seimo narys Vytautas Sinica, iš anksto menkina politiniu prekės ženklu „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ pažymėtos šventos LRT kovos prasmę.

„LRT įstatymo pataisos toliau kelia aistras. Girdžiu kalbant, kas jos leistų Žemaitaičiui ir Skardžiui pastatyti sau pavaldų, prorusišką LRT direktorių. Suprantu, iš kur kyla tokie gąsdinimai. Tačiau niekaip nematau tam prielaidų. Net priėmus pataisas ir atleidus Budrienę Seimas neturėtų jokio žodžio dėl LRT direktoriaus skyrimo. Jį rinktų taryba, kurios nė vieno nario nedelegavo šios kadencijos Seimas. Priešingai, daugelį Seimo deleguotų narių paskyrė dabar protestuoti kviečiančios opozicijos partijos. Kalbos apie Žemaitaičio direktorių tokioje situacijoje yra arba absurdas, arba veidmainystė“, – tvirtino V.Sinica savo „Facebook“ paskyroje.

Tikėjimą šviesos jėgų moraliniu pranašumu klibina ir kultūros istorikas, visuomenininkas, Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys.

„Ar kas šioje politinės negalios ištiktoje šalyje gali iš Remigijaus Žemaitaičio ir Monikos Garbačiauskaitės atimti LRT, kol jiedu besismagindami „visuomeninio transliuotojo“ nepribaigė? Ar tikrai žodžio laisvė ir viešasis interesas rūpėjo LRT generalinei direktorei Monikai, kai ji prieš kelis metus nušalino nuo „visuomeninio transliuotojo“ valdymo pačią LRT Tarybą – pasak įstatymo, „aukščiausiąjį kolegialų organą, vykdantį LRT valdymo ir priežiūros funkcijas“? Kai Tarybos darbo reglamentu pavertė Tarybos narius savo valdiniais, palikusi jiems iš esmės vienintelę teisę – pritarti generalinės direktorės sprendimams.

Tik viena iškalbinga citata iš dar neseniai veikusio Tarybos darbo reglamento: „Taryba turi teisę per protingą laiką pritarti Generalinio direktoriaus priimtam sprendimui, jei tokiam Generalinio direktoriaus sprendimui buvo reikalingas Tarybos pritarimas.“ Ar tikrai rūpindamasi laisve ir viešuoju interesu Monika pernai prieš pat Seimo rinkimus stūmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas? Ar tikrai iš meilės laisvei Seimo narys Vytautas Juozapaitis Monikos pataisas parlamentui pateikė, o parlamento dauguma joms pritarė? Ir tikrai iš tos pačios aistringos meilės patarėjas Frederikas Jansonas patarė prezidentui Gitanui Nausėdai Monikos pataisas pasirašyti? Ir iš didžio rūpesčio laisve prezidentas jas pasirašė? Tikrai tuo tikime?“ – retoriškai „Facebook“ tinkle teiravosi D.Kuolys.

Ratas apsisuko: sugrįžo „Tiesa“

Tačiau turbūt labiausiai stebinti turėtų ne LRT advento kalendorius, o galimas atsakymas, dėl ko į LRT žiūrovus ir klausytojus kreipiasi jo sumanytojai? Nejau jie iš tiesų mano, kad LRT žiūrovai yra klinikiniai idiotai, nesuprantantys, kad 2018 metais į LRT Tarybą prezidentės Dalios Grybauskaitės deleguotos M.Garbačiauskaitės-Budrienės vadovavimo visuomeniniam transliuotojui laikotarpį LRT tapo vienos partijos propagandiniu ruporu? Nejau LRT generalinė direktorė ir neseniai kovoje už „laisvą žodį“ ją parėmusi buvusi prezidentė tikrai tiki, kad LRT žiūrovai visuomeninio transliuotojo laidose randa daugiau tiesos, nei jos sovietmečiu būdavo „Tiesos“ laikraštyje? Kuris, kaip puikiai žino amžininkai, juo labiau – Aukštosios partinės mokyklos dėstytojai, buvo ne tik partijos (KPSS) kolektyvinis propagandininkas ir kolektyvinis agitatorius, bet ir kolektyvinis organizatorius? Nejau iš tikrųjų mano, kad žmonės nesuvokia, jog laiko ratas apsisuko, ir po 35 metų į Lietuvą grįžo viena teisinga partija, viena teisinga nuomonė ir viena tiesa, kurią už nemažus visuomenės pinigus skelbia partinėje televizijoje šiltas gūžtas susisukę politinio Rašto žinovai ir fariziejai? Jų veidai nesikeičia dešimtmečiais, kai kurie – dar su įžvelgiamais KPSS makiažo likučiais. Dešimtmečiais nesikeičia ir jų nuomonės, požiūriai, kalbos. Kadangi jos teisingos, tai kitų nė nereikia. Šalin rankas nuo laisvo žodžio! O nenorintieji tiesos, bijantys vienos, užtat teisingos nuomonės, tegul minta melais ir gandais, kurie anuomet sklido iš slopinamų užsienio radijo stočių, dabar – iš visokių internetinių TV kanalų. Kol kas nenuslopintų, bet dar ne vakaras.

Dar likę LRT žiūrovai iš anksto žino ne tik tai, ką, kaip ir kodėl pasakys televizoriaus ekrane pasirodęs vienas ar kitas iki skausmo pažįstamas LRT veidas, bet ir daugmaž už kiek. Tokią galimybę suteikė neseniai Valstybės kontrolės atliktas LRT auditas, be kita ko, atskleidęs ir įdomių finansinių dalykų. Tokių įdomių, jog kyla įtarimas, kad mitingo „Šalin rankas!“ data, gruodžio 9-oji – Tarptautinė kovos su korupcija diena – buvo parinkta kažkokio „vatniko“, užsimaskavusio penktosios kolonos atstovo. Svarstant apie LRT veiklos audito išvadas ir viešojoje erdvėje su jomis siejamas buvusių ar esamų LRT žiūrovų nuomones, sunku atsikratyti įspūdžio, kad ant visuomeninio transliuotojo veido atsivėrusią partinės propagandos sifilio opą bandoma pateikti kaip kovos už laisvą žodį randą. Žinoma, atsiras, kas tuo patikės, gal net pasididžiuos. Bėda ta, kad medicinos faktų nei viešųjų ryšių tepaliukai, nei politiniai užkeikimai neveikia: negydoma liga ilgainiui pažeidžia smegenis, nervus, gresia kurtumu, aklumu, atminties praradimu.

Šalutiniai reiškiniai verčia manyti, kad jos eiga smarkiai progresuoja. 1991 metų sausio 13-osios naktį Lietuvos televizijos studijoje iki įsiveržiant rusų desantininkams dirbusi jauna žurnalistė, tapusi kovos už laisvą žodį simboliu, dabar pati akmeniniu veidu dalyvauja LRT akcijoje „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“. Ar tai ne kontrolinis šūvis į LRT kažkada turėtą moralinį pranašumą, kai ji mirtino pavojaus akivaizdoje tikrai gynė laisvą žodį, sąžiningai atliko žurnalisto pareigą sakyti tiesą? Jei taip, tai kokia baisi turėtų būti tikrovė, jeigu ji gąsdina labiau, nei į studiją prieš 34 metus įsiveržę priešo automatininkai...

Paskutinis apkasas

„Jeigu naudotume medicinos analogijas, tai opas šiaip jau reikėtų gydyti“, – atsakė teisininkas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Skrebys, paklaustas, ar situacija dėl politinio protesto prieš LRT užvaldymą neprimena atkaklių politiškai aktyvios visuomenės dalies pastangų nepastebėti ant LRT veido seniai atsivėrusios partinės propagandos opos, kurios jau nebeįmanoma užpudruoti jokiais politiniais užkeikimais apie laisvą žodį ir jo smaugėjus. Tačiau, pašnekovo teigimu, jis nesutiktų su tuo, jog šios opos niekas nemato.

„Yra gana didelė grupė Seimo narių, kurie inicijavo LRT įstatymo pataisas. Vakar stebėjau Seimo Audito komiteto posėdį, kuriame buvo svarstomos Valstybės kontrolės audito išvados. Situacija, sakyčiau, gana sensacinga: nors į posėdį buvo pakviesti LRT administracijos atstovai, jie neatvyko. Prisijungė nuotoliniu būdu, bet be vaizdo. Nežinau, galima būtų paspėlioti, kad gal iš kokio alaus baro, ar dar iš kur. Buvo parodyta akivaizdi nepagarba, tegul ir skambiai bus pasakyta, tautos atstovams – Seimo nariams. Ko gero, tas sprendimas dėl LRT vadovės vis tik jau bręsta. Aišku, balsuos ne Seimo nariai, o LRT Taryba. Tai aukščiausias LRT valdymo organas. Bet kai LRT generalinė direktorė sako, kad LRT Taryba siekia užvaldyti LRT, tai skamba taip pat, jei kokios įmonės direktorius piktintųsi, kad įmonės valdyba užvaldė įmonę. Turbūt jau visi pradeda suprasti, kad dabartinė generalinė direktorė iš tikrųjų peržengė tam tikras ribas. O Valstybės kontrolė atskleidė daug dalykų, kurie iš tikrųjų nestiprina pasitikėjimo LRT, o veikiau atvirkščiai. Tai ir darbuotojų iš savų žmonių rato įdarbinimas be konkursų, ir pirkimai iš vieno šaltinio – tai iš tiesų skandalingi atvejai“, – pridūrė pašnekovas.

Pasiteiravus, ko, jo manymu, tikisi LRT „kovą už laisvą žodį“ remianti visuomenės dalis ir jai akompanuojantys politikai – gal kad jokio gydymo LRT nereikia, kad ta atsivėrusi opa sugis savaime, be jokių pasekmių ir paties visuomeninio transliuotojo, ir visuomenės sveikatai, K.Skrebys atsakė įžvelgiantis dvi LRT vadovės gynėjų grupes.

„Viena grupė – žmonės, kurie patys minta iš LRT biudžeto. Prisiminkime Edmundo Jakilaičio tinklalaidę su LRT generaline direktore. Jis tarsi pabandė užbėgti žiūrovams už akių pasakęs – na, dabar kažkas pradės aiškinti, kad aš savo pinigus ginu. Ir pats pripažįsta, kad apie 40 proc. pajamų gauna iš LRT, bet tai esą nėra esminis dalykas. Na, jeigu gauni 1 tūkst. eurų atlyginimą, tai 400 eurų bus daug. O jei gauni 10 tūkst. eurų, tai 4 tūkst. irgi ne menkniekis. Todėl mėtytis tokiomis frazėmis visiškai neatsakinga. Manau, kad vieni tokie gynėjai yra gausiai apdovanoti dabartinės LRT administracijos, gauna nemažas pajamas, ir tie pinigai iš tiesų yra dideli“, – sakė K.Skrebys.

O kita gynėjų grupė, jo teigimu – politikai. „Niekam ne paslaptis, kam LRT atstovauja. Turbūt nereiktų sakyti, kad vien tiktai konservatoriams, nes ji atstovauja visai dešiniajai pusei, įskaitant ir Liberalų sąjūdį, ir Laisvės partiją, kiek dar jos liko. Kaip matome, tie likučiai irgi aktyviai dalyvauja šiame procese. Nereikėtų pamiršti, kad būtent liberalų iniciatyva po tos epopėjos, kai dabartinė LRT generalinė direktorė LRT Tarybos buvo patvirtinta tik iš trečio karto, prieš pat 2024 metų Seimo rinkimus buvo pakeistas LRT įstatymas. Jame atsirado dviejų trečdalių Tarybos balsų atleidžiant generalinį direktorių reikalavimas. Tai buvo saugiklis, kad M.Garbačiauskaitė-Budrienė taptų nepajudinama. Atsirado ir nuostata, kad vienintelis generalinio direktoriaus atleidimo pagrindas – pažeisti viešieji interesai. Tai visiškai guminė formuluotė, nes nėra jokio teisės akto, apibrėžiančio, kas laikoma viešojo intereso pažeidimu. Vadinasi, atsiranda erdvė manipuliacijoms“, – įvertino K.Skrebys.

Paprašytas pasvarstyti, kiek prasminga yra su „laisvo žodžio“ gynimu sutapdinta politinė kova už dabartinės LRT administracijos vadovės išsaugojimą po Valstybės kontrolės atlikto audito, turint galvoje tai, kad tariamas LRT politinis nešališkumas jau seniai daugeliui tapo pajuokos objektu, o įvairias visuomenės nuomones ir skirtingą požiūrį perteikiančių internetinės TV kanalų vos vienos laidos auditorija viršija vidutinį visos dienos LRT žiūrovų skaičių, K.Skrebys atsakė visgi nedrįstantis teigti, kad LRT jau nebeturi įtakos visuomenei. „Ji daro įtaką, daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, ją pažiūri, tad tas propagandinis aparatas savo darbą atlieka. Sutikčiau su pasakymu, kad LRT tapo liberaliųjų partijų viešųjų ryšių skyriumi. Viskas labai panašu į paskutinio apkaso gynimą“, – apibendrino pašnekovas.

Gali sugriūti visas kortų namelis

Seimo narys R.Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas, „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas, sakė nemanantis, kad propagandinis LRT potencialas yra išsikvėpęs, nors prieš praėjusius Seimo rinkimus, šaudant į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų konkurentus iš visų įmanomų pabūklų, daugiamandatėje apygardoje konservatoriams pavyko laimėti tik 18 proc. balsų, o vidutinis LRT televizijos dienos auditorijos dydis yra 7 kartus mažesnis už bendrą konservatorius, Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją parėmusių rinkėjų skaičių.

„Čia yra svarbi netiesioginė korupcinė apraiška. Ta prasme, kad įdarbini savo žmogų, kuris formuoja nuomonę. Na, nežinau – sakykime, koks nors Jonaitis veda laidą apie beždžionių gyvenimą Joniškyje, kaip jos ten parke šokinėja ir pan. Ir toje laidoje atsiranda beždžionių globėja Žmilytė. Ir klausia: ponas Jonaiti, jūs taip gerai išmanote apie beždžiones, už ką jūs ketinate balsuoti, kad joms būtų gera gyventi ne tik Joniškyje? O tas, pavyzdžiui, atsako: tik už konservatorius! Tai va. Šitaip formuojama naratyvinė politika“, – sakė Seimo narys.

Be to, pasak jo, į LRT yra atėję dideli pinigai. „Ką mes matome Valstybės kontrolės audito medžiagoje ir LRT viešuosiuose pirkimuose? Štai yra tokia UAB „Hannu Pro Vilnius“, kuri, pasirodo, 90 proc. paslaugų teikia LRT, ir tik 10 proc. – kitoms įmonėms. Kaip sakoma, kas galėtų paneigti, kad ši bendrovė neturi ryšių su LRT? Tuo labiau kad vienas iš LRT vadovų, prieš ateidamas į LRT, jau dirbo su šita įmone. Sužinojus apie panašius dalykus, nebestebina, jog ta pati žmonių grupė yra taip susigyvenusi su LRT, kad jiems reikia trūks plyš joje išsilaikyti. Neduok Dieve, jei atėjęs naujas LRT generalinis direktorius nurodys pateikti visus viešųjų pirkimų bankinius išrašus. Gali sugriūti visas kortų namelis“, – svarstė R.Žemaitaitis.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką. „Kaip sakoma, nuo amžių amžinųjų LRT buvo valdoma kai kurių tarnybų, jos ten turėjo labai didelę įtaką. Kadangi žinome, kaip konservatoriai veikia per kai kurias tarnybas, neabejoju, kad jie dės visas pastangas, jog išlaikytų dabartinę LRT vadovybę“, – sakė R.Žemaitaitis.

Paklaustas, ką mano apie viešojoje erdvėje aptarinėjamą siūlymą spręsti LRT problemą iš esmės, visiškai atsisakant visuomeninio transliuotojo ir konkurso būdu deleguojant jo misiją – informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę, siekiant, kad kiekvienas pilietis būtų gerai informuotas ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime – kitoms žiniasklaidos organizacijoms, tarp jų – komercinėms televizijoms, politikas atsakė, kad tai jau seniai turėjo būti padaryta.

„Bet vėlgi: kas gali paneigti, kad nebus korupcijos? Visame pasaulyje nuo televizijos traukiamasi į internetinius portalus. Geriausias tokios migracijos pavyzdys Lietuvoje – „Norfos“ prekybos tinklas, kuris neduoda jokių reklaminių užsakymų nei televizijai, nei radijui. Visą informavimą „Norfa“ organizuoja per socialines interneto erdves: „YouTube“, „Facebook“ ir pan. Tai tada iškyla klausimas – kam gi reikalinga LRT? Ogi niekam. Seimas turi savo visuomenės informavimo skyrių. Vyriausybė – irgi. Turi ir ministerijos, ir joms pavaldžios institucijos. Kam reikalinga LRT, jei visuomenei svarbią, rūpinčią informaciją pačios ruošia valstybės institucijos ir valstybės valdomos įmonės? „Lietuvos geležinkeliai“ parašo pranešimą, paskelbia, nusiunčia į LRT, o LRT jį perspausdina. Kam to reikia? Taip, kultūros, meno, sporto laidos ir kitas mažai pajamų generuojantis turinys turėtų būti remiamas valstybės. Tokias paslaugas būtų galima pirkti konkurso būdu“, – sakė R.Žemaitaitis.

„Galiu nuraminti: LRT jau seniai užvaldyta“

Politologas Vladimiras Laučius atkreipė dėmesį į finansinę LRT kovos už „laisvą žodį“ pusę. „Jei mokesčių mokėtojų Lietuvoje – apie 2 mln., tai per metus kiekvienas mokesčių mokėtojas sumoka apie 40 eurų privalomos visuotinės prenumeratos už LRT, kuri, savo ruožtu, dabar už tuos pinigus „protestuoja“ ir kovoja dėl vieno konkretaus asmens amžino sėdėjimo vienoje konkrečioje kėdėje. Abejoju, ar tai turi ką nors bendra su žodžio laisve“, – pareiškė jis savo „Facebook“ paskyroje.

Jo mintims antrina ir habilituotas ekonomikos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas Povilas Gylys, buvęs užsienio reikalų ministras. „Manau, kad jeigu LRT atliktų tikrąją savo misiją, jei informuotų, ugdytų, vienytų, jeigu sudarytų sąlygas nuomonių įvairovei, tai Lietuva šiandien būtų demokratinė šalis. Tačiau ji tokia nėra. Viena tiesa, kas ne su mumis – tas prieš mus, o tuos, kurie prieš mus, reikia bent jau psichologiškai paauklėti perleidus per melo mašiną. O jeigu reikia – per teisėsaugą sutvarkyti, sužeisti, suluošinti, sunaikinti. Arba apskritai išstumti iš viešojo gyvenimo. Manau, kad tai yra neobolševizmas. Istorija apskritai turi kylančios spiralės požymių. Žmonės vis praeina tuos pačius ciklus. Manau, dabar esame išprotėjimo cikle – turiu mintyje ne tik su LRT susijusius įvykius, bet apskritai padėtį valstybėje, pagaliau ir sukeltą karo isteriją. Taigi, mūsų pirmoji ponia buvo teisi sakydama, kad esame destrukcinėje spiralėje. Ją užsipuolė be reikalo: jos mintys buvo teisingos, tik galėjo būti daugiau suprantamų žodžių“, – pridūrė P.Gylys.

Svarstydamas apie galimus TV žurnalistų moralinius pasirinkimus sausio 13-ąją ir dabar, kovojant už laisvą – gal pirmiausia nuo tiesos? – LRT žodį, pašnekovas sakė nežinantis nei aplinkybių, nei motyvų. „Bet matau, kaip LRT darbuotojai stumiami į eterį neva kovoti su užvaldymu. Galiu visus nuraminti: LRT jau seniai užvaldyta. Tai trunka daugiau nei dešimtmetį. Laisvas žodis netoleruojamas ten jau seniai. Kadangi priklausau „neteisingai“ kalbančių ir besielgiančių kategorijai, su LRT visada turėjau problemų. Paskutiniuosius 10 metų nesu pakviestas nė į vieną laidą, nors esu ekonomistas, dėstęs globalizaciją, turintis savo požiūrį į įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat ir buvęs užsienio reikalų ministras, vienas iš dar gyvų valstybės atkūrėjų, dalyvavęs Lietuvos komunistų partijos atskyrime nuo Maskvos ir pan. Bet esu blokuojamas. Tenka tik apgailestauti, kad į tą LRT akciją įtraukiami žmonės, kurie iš tikrųjų anuomet buvo laisvės gynėjų gretose. O dabar to gero vardo jie tiesiog atsisako“, – apgailestavo P.Gylys.

Paprašytas pasvarstyti, kas dabartinius LRT vadovus ir jų bendražygius verčia taip įnirtingai kautis, lyg būtų likę paskutiniame laisvo nuo tiesos žodžio apkase, pašnekovas atsakė, kad mus valdo gelminė valstybė. „Ją aš vadinu Dvaru. O motyvas labai aiškus: reikia išlaikyti LRT kontrolę, nes tai labai svarbus – vienu metu gal net buvo svarbiausias – viešosios nuomonės valdymo įrankis. Per LRT valdai viešąją nuomonę – ne totaliai, vis mažiau, bet visgi. Bet jeigu į rinkimus būtų einama be LRT kontrolės, tai Dvaro kandidatų šansai žlugtų iš karto. Jų motyvas yra aiškus. Jei netektum LRT kontrolės, tada gali tekti atiduoti teisėsaugą, kuri yra panašioje situacijoje, kaip LRT, kitas strateginės reikšmės institucijas. Tas, kas didele apimtimi valdo viešąją erdvę, tas valdo visuomenę. Praktiškai nuo 1990 metų mes turime šitą foną: kas valdys, formuos, maketuos viešąją nuomonę. Galima prisiminti ir laikotarpį po 1987 metų, kai žmonės nebetikėjo oficialiąja mūsų žiniasklaida net ir tada, kai ji ėmėsi sakyti tiesą. Mes dabar judame į lygiai tokią pat situaciją“, – apibendrino P.Gylys.