Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos valstybėse, susidomėjimas elektromobiliais per pastaruosius metus sparčiai auga – „Regitros“ duomenimis, palyginti su 2020 m. sausiu, elektromobilių skaičius Lietuvoje šiuo metu yra išaugęs daugiau nei 8,5 karto.

Lėtas augimas

Visgi „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai parodė, jog 23 proc. vairuojančių gyventojų apie elektromobilio įsigijimą nesvarsto, o pagrindinės to priežastys – aukštos šių transporto priemonių kainos ir neišplėtotas elektromobilių įkrovimo tinklas. Apklausą gegužės mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, joje dalyvavo 1 016 respondentų nuo 18 ik 75 metų amžiaus.

Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek tikėtina, jog kitas respondento įsigytas automobilis bus varomas elektra. Daugiau nei pusė apklaustųjų (53 proc.) atsakė, kad tikimybė, jog jie įsigis elektromobilį – maža (30 proc.) arba visiškai netikėtina (23 proc.). Kas aštuntas apklausos dalyvis galvoja, jog kitas jų automobilis bus varomas elektra (4 proc. – labai tikėtina, 9 proc. – greičiau tikėtina).

„Dar prieš kelerius metus buvo įprasta manyti, jog elektromobilis – brangi, tik trumpiems atstumams pritaikyta transporto priemonė, skirta važinėti mieste. Tačiau tobulėjant elektromobilių technologijoms ir mažėjant elektromobilių kainos atotrūkiui, lyginant su automobiliais su vidaus degimo varikliu, vis daugiau žmonių renkasi elektromobilius kaip ekonomišką, aplinkai draugiškesnę transporto priemonę. Žinoma, kadangi elektromobiliai yra palyginti nauja technologija, tam tikros gyventojų dalies skepticizmas yra suprantamas. Kita vertus, tyrimas taip pat atskleidė, kad elektra varomas transportas vis labiau atranda savo vairuotojų segmentą“, – teigia „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.

Ekspertė priduria, jog šalies gyventojų perkamoji galia yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių elektromobilių skaičiaus augimo tempą, kuris vis dar yra lėtesnis, lyginant su Šiaurės ir kai kuriomis Vakarų Europos šalimis.

Kaina – svarbi

Vairuotojai kaip vieną iš pagrindinių faktorių, stabdančių elektromobilio įsigijimą, apklausoje įvardijo aukštas kainas (35 proc.). Ekspertė pastebi, jog nors pradinės investicijos įsigyjant elektromobilį vis dar yra didesnės nei perkant automobilį su vidaus degimo varikliu, naujų automobilių segmente atotrūkis mažėja.

„Viena iš elektromobilių įsigijimo kainos kritimo priežasčių – antrinės rinkos plėtra. Europai atnaujinant savo autoparką plečiasi ir antrinė rinka, todėl atsiranda vis daugiau galimybių įsigyti naudotą elektromobilį žemesnių kainų segmente“, – sako L.Doraitė-Gudavičienė. Tiesa, skirtingą perkamąją galią turintys gyventojai taikosi į kitokį automobilių segmentą.

Trečdalį vairuojančių gyventojų nuo elektromobilio įsigijimo stabdo įkrovimo infrastruktūros trūkumas. „Elektromobilių gerbėjai tokiam pirkiniui įprastai numato skirti 40–50 tūkst. biudžetą. Kita dalis vairuotojų gali įsigyti tik naudotą automobilį ir tokių, remiantis kas mėnesį skelbiamais „Regitros“ duomenis, yra 1,5–2 kartais daugiau, nei įsigyjančių naujas transporto priemones“, – dalijasi ekspertė.

Ji priduria, kad gyventojai gali pasinaudoti valstybės parama tiek paties elektromobilio įsigijimui, tiek įkrovimo stotelės įrengimui. Šiuo metu perkant naują elektromobilį parama siekia 5 tūkst. eurų, naudotą – 2,5 tūkst. eurų.

Neišplėtotas tinklas

Apklausoje dalyvavę automobilius vairuojantys respondentai kaip svarbų veiksnį, stabdantį nuo elektromobilio įsigijimo, įvardijo ir neišplėtotą elektromobilių įkrovimo tinklą (31 proc.). 15 proc. respondentų elektromobilius vertina kaip laiko nepatvirtintą technologiją, o 14 proc. apklaustųjų suvokimu, elektromobilis paprasčiausiai tėra mados reikalas.

„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystymo pradžia Lietuvoje buvo lėta. Skirtingai nuo kitų Baltijos šalių, pirmosiose įkrovimo stotelėse, priklausančiose Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir savivaldybėms, ilgą laiką įkrovimas buvo nemokamas. Be to, šiuo metu elektra varomų automobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra yra lėtesnė nei elektromobilių rinkos augimas. Tad natūralu, jog vartotojai įkrovimo infrastruktūrą vis dar vertina kaip esminį iššūkį“, – teigia L.Doraitė-Gudavičienė.

Esant sąlygai, jog Lietuvoje būtų gerai išplėtota elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra, apklaustųjų, kurie rinkdamiesi naują transporto priemonę įsigytų elektromobilį, dalis išauga 18 procentinių punktų. Pasak L.Doraitės-Gudavičienės, jei greitu metu pavyktų įveikti vieną didžiausių iššūkių – ribotas įkovimo galimybes nuo urbanizuotų vietovių nutolusiuose taškuose, pavyzdžiui, prie pagrindinių šalies kelių bei transporto koridorių, elektromobilių infrastruktūroje Lietuva žengtų svarbų žingsnį į priekį.

„Kita vertus, situacija toli gražu nėra vienareikšmiška. Išanalizavus įkrovimo stotelių pasiskirstymą Lietuvoje tampa aišku, kad kai kuriose lokacijose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat kurortiniais miestais laikomuose Druskininkuose, Anykščiuose ir Birštone, viešo įkrovimo prieigų jau yra arba netrukus bus pakankamai. Tačiau infrastruktūros trūkumas tam tikrose lokacijose vairuotojams neprasprūsta pro akis ir daro įtaką, svarstant ar jau priimant sprendimą dėl transporto priemonės įsigijimo“, – teigia ji.

„Elektrum Lietuva“ priklauso Latvijos žaliosios elektros gamintojai „Latvenergo“, kurios vystomas „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklas 2023 m. pabaigoje išaugo 69 proc. ir tapo didžiausiu Baltijos šalyse, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įrengtų įkrovimo prieigų skaičius perkopė 570.