„Gera darbinga atmosfera buvo ir senajame pastate, bet čia maloniau, erdviau, šviesiau, šilčiau, kai viskas nauja. Geriau ir pacientams“, – „Alytaus naujienoms“ kalbėjo šeimos gydytoja Akvilė Neveckienė, po pusantrų metų trukusių vaiko priežiūros atostogų, neseniai sugrįžusi į darbą Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre, naujose patalpose įsikūrusioje šio centro Simno ambulatorijoje.

Šeimos gydytoja tą priešpietį buvo ką tik sugrįžusi iš vizito pas mažiausią Simno krašto gyventoją. „Kai mažylis su mama sugrįžta į namus, visada aplankome, reikia pažiūrėti, kaip jiems sekasi. Naujagimis Jonukas gražus, sveikas ir jo mamytė jaučiasi puikiai“, – pasidžiaugia gydytoja.

Jaunos kartos šeimos gydytoją A. Neveckienę, aptarnaujančią kaimiškosios teritorijos apylinkę, kalbina Aldona Kudzienė.

– Simno ambulatorija naujose patalpose – dar tik mėnuo. Ambulatorijos persikėlimas iš seno istorinio pastato Simno miestelio centre į aukščiausią energetinę klasę atitinkantį naują statinį Alytaus g. 10 – įvykis, atnešęs pokyčių čia dirbantiems medikams ir gausiai šios seniūnijos bendruomenei. Kokios medikų nuotaikos?

– Darbo sąlygos – nepriekaištingos, suburtas puikus kolektyvas. Atnaujintoje ambulatorijoje dirba dvi šeimos gydytojos, gydytoja odontologė, veikia procedūrinis kabinetas, laboratorija. Greitai ir patogiai atliekami pacientams reikalingiausi tyrimai, elektrokardiogramos, dantų rentgeno nuotraukos. Džiaugiamės mes, patenkinti ir mūsų pacientai.

– Jūs rūpinatės įvairaus amžiaus pacientais, nuo kūdikių iki senjorų. Kada pradėjote dirbti šeimos gydytoja?

– Mediciną studijavau Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete. 2019 metų rugpjūtį baigusi rezidentūrą, pradėjau darbą kaip šeimos gydytoja. Dzūkija – vyro kraštas, čia gimė ir mūsų sūnelis Motiejus. Nesu miestietė, miesto dvasią jaučiau tik studijų metu, nes gimiau ir augau į Simną dydžiu panašiame Gruzdžių miestelyje,  Šiaulių rajone. Gal todėl man Simnas toks artimas, čia jaučiuosi sava. Su vyru kuriame ateitį būtent šiame krašte.

– Mūsų šalyje sveikatą tikrintis galima tiek valstybinėse, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kaip teigia ne vienas gyventojas, greičiau galima gauti privačiuose kabinetuose, net teigiama, kad privačiai dirbantys gydytojai rūpestingiau apžiūri pacientus. Jei neklystu, Jūs esate dirbusi ir privačioje klinikoje. Gal galite pasidalinti pastebėjimais, kokie privalumai valstybinių medicinos įstaigų?

– Žmonės dažnai linkę manyti, kad privačiose medicinos įstaigose dirba kitokie specialistai. Manau taip nėra. Gydytojai vienodai rūpinasi pacientų sveikata ir valstybinėse, ir privačiose įstaigose. To rūpesčio prioritetas – kuo skubiau suteikti pagalbą. Kalbu iš šeimos gydytojos pozicijos, atlikti tyrimus galima visur padaryti ir nusiųsti ištyrimui dažniausiai į tas pačias laboratorijas. 

Man, kaip šeimos gydytojai, patinka dirbti su slaugytoja viename kabinete, kartu bendrauti su pacientais. Privačioje įstaigoje, kurioje man teko dirbti, buvo kitoks modelis, paslaugas teikėme atskirose erdvėse. Mano dabartiniam darbui pliusas ir tai, kad administracija yra šalia, o ne didžiuosiuose miestuose, ir kad bet kuriuo laiku galiu kreiptis į vadovę Giedrę Ilgūnaitę, pasitarti.

– Medicinos darbuotojai vis dažniau palieka valstybines įstaigas dėl darbo privačiose klinikose – mitas ar realybė?

– Mūsų kurso kolegos pasiskirstė įvairiai. Nepasakyčiau, kad dauguma  pasuko į privatų sektorių, didžioji dalis įsidarbino valstybiniame sektoriuje. Gal gydytojai specialistai dažniau renkasi dirbti privačiose gydymo įstaigose papildomu darbo krūviu.

– Neseniai viena garbaus amžiaus moteris, buvusi gydytoja, pasakė, kad ji pagarbą jaučia valstybinėms įstaigoms, nes jos gydo visus pacientus, nepriklausomai nuo ligos sudėtingumo ar paciento kišenės. Jos pastebėjimu, privačios „nuima tik vyšnaites nuo torto“, tai yra dažniausiai paslaugas teikia galintiems susimokėti. Koks būtų Jūsų komentaras?

– Mano nuomone, gydytojai vienodai rūpinasi žmonėmis, nepriklausomai nuo to, į kurią įstaigą žmogus kreipiasi. Pacientas visada turi teisę rinktis gydymo įstaigą ar specialistą. 

Kaimiškųjų teritorijų žmonėms pasiekti dažniausiai miestuose įsikūrusius privačius medicinos kabinetus sunkiau. Mūsų mobili ambulatorija gali ir daug padeda atokių kaimų žmonėms.

– Negalėjimas prisiskambinti medikams – miesto medicinos įstaigų problema. Ar tai problema ir Simno krašto žmonėms? 

– Simno ambulatorijos darbo metu pacientai gali skambinti registratorei, yra paviešinti ir gydytojų kabinetų telefonai. Žmonės gali tiesiai skambinti gydytojams, su jais gali sujungti ir registratorė. Tik kartais gydytoja priima pacientą ir negali vienu metu spręsti dviejų skirtingų žmonių problemų. Saviems pacientams kalbu, kad jei skambinate į kabinetą, tai būkite kantrūs, atsiliepsiu, kaip baigsiu paciento apžiūrą. Juk nė vienam nepatiktų, jei vienu metu rūpinčiausi keliais ir vieni kitų problemas girdėtų. Mums svarbi ir pacientų duomenų apsauga.

– O kokia kaimo žmonių filosofija sveikatos požiūriu? Ypač seniausios kartos, tos, skarelėmis ryšinčiųjų? Ar liga – tik gydytojų reikalas? Ar prevencines programas kaimo žmonės priima?

– Dauguma garbingo amžiaus žmonių rūpinasi savo savijauta, rodo iniciatyvą. Džiugu matyti juos vaikštant, skaičiuojant nueitus žingsnius, pamačius padrąsinamai jiems pamojuoti. Judrumas visame kame padeda. Bet reikia ir papildomų priemonių. Kai kuriuos tenka įkalbinėti mankštintis, įsijungti į prevencines programas. Vyriškos lyties atstovai ilgiau svarsto ir tik susipažinę su galimybėmis pasiūlymą priima. Žmonėms kartais sudėtingiau nuvykti į Alytų, bet dažnai randasi pagalbininkų, o ir artimieji linkę pagelbėti.

– Sveikų tarp senolių tikriausia labai nedaug, dažnam skauda nugarą, sąnarius... O prašyti vaistų ar jie skuba? Ar dažniau išgirstate: „Man nereikia vaistų“?

– Yra grupelė vyresnio amžiaus žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių nenori gerti vaistų. Vėlgi ramiai pasikalbame ir randame sprendimą.

– Paprastai žmonės įsitikinę, kad atėjai pas gydytoją ir jis turi skirti tyrimus. Ar visada ligai nustatyti reikalingi tyrimai? Ir kaip priimate kalbėjimą, kad „daktaras net tyrimų neskyrė“?

– Pacientams norisi tyrimų. Pertekliniai nėra būtini, dažnas jų kartojimas problemos neišspręs. Diskutuojame, kalbamės ir nusprendžiame kartu. Kartais tik pabendravimas viską sudėsto į vietas. Mūsų apylinkė – nuo kūdikėlio iki senolio, pacientai kaip šeima, metai po metų tie patys žmonės. Pas gydytojus specialistus jie ateina ir išeina, o šeimos gydytojai juos mato kartą per mėnesį ar net dažniau, žino net jų hobius.

...........