Darbingą nuotaiką lietuviškos politikos virtuvėje kartais išblaško kandus kikenimas. Tai ant viryklės kaistantys puodai šaiposi iš aprūkusio katilo, nors visuose kliuksi vienodai tamsus viralas ir visų šonai panašiai pajuodę.

Seno laužo kibirkštys

Kol suplukę valdantieji, vis pasiginčydami ir pasibardami, Seime maišo kaistantį mokesčių reformos katilą, politiniams oponentams stvarstant už rankovių bei skvernų, partinis gyvenimas politikos virtuvėje teka įprasta vaga. Reformos reformomis, bet nevalia išleisti iš akių ir garuojančių savo puodų. Štai Liberalų sąjūdis pradėjo naujo lyderio rinkimų maratoną: iki birželio pabaigos partijos skyriai užbaigs kandidatų kėlimo procesą, o tada paaiškės, kurie iš jų stos į rinkimų kovą. Skelbiama, kad pirmasis rinkimų turas vyks rugsėjo pradžioje. Balsuoti elektroniniu būdu galės visi partijos nariai. Rezultatą planuojama tvirtinti rugsėjo 20 d. vyksiančiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime.

Jau 6 metus Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė svarstanti apie dar vieną 2 metų kadenciją, tačiau apsispręsti žada tik pasibaigus kandidatų kėlimo procesui. „Mūsų tvarka tokia, kad dabar tik pasitvirtinome visus formalumus, per birželį skyriai iškels kandidatus. Tvarka yra tokia, kad lauksiu skyrių apsisprendimo, žiūrėsiu, koks palaikymas ir tuomet jau skelbsiu apie savo sprendimą“, – Eltai teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Galimybės kandidatuoti neatmeta ir Simonas Kairys, buvęs kultūros ministras. Jo teigimu, viskas priklauso nuo liberalų bendruomenės ir jos vertinimo. „Viskas nuo to priklausys. Mes, kaip politinė bendruomenė, nesame lyderystės krizėje. Turime V.Čmilytę-Nielsen, kuri yra labai aiškiai išskirta lyderė, puiki pirmininkė, politinė bendražygė. Tą irgi reikia suprasti, vertinti, visada stengiamės veikti komandiškai“, – sakė politikas.

Gal rinkimams besiruošiantiems liberalams tikrai neverta sukti galvos dėl lyderystės krizės. Gal labiau turėtų rūpėti reputacinė, įsiplieskusi 2016 m. gegužės 10 d., kai Vilniuje buvo sulaikytas tuometinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Apie ją eilinį kartą vėl priminė iš jau gerokai prigesusio skandalo laužo vėl smarkiai pažirusios kibirkštys.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nemuno aušros“ frakcijai priklausančiam Seimo nariui Artūrui Skardžiui pareiškus, kad Liberalų sąjūdis buvo nuteistas neva už kyšių ėmimą, audringai sureagavęs kitas laidos dalyvis – Nepriklausomybės Akto signataras, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Eugenijus Gentvilas – išvadino jį suskiu ir melagiu. Tokia emocinga reakcija išduoda, kad prieš 8 mėnesius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) priimtas galutinis sprendimas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje anaiptol neužgesino aistrų dėl šioje byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio reputacijos. Juk LAT nutartyje teigiama, jog byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, politinė korupcija apima politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės naudos ar naudos atstovaujamai partijai arba kitokiai politinei, privačiai organizacijai. Kaltais dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų pripažinti ir visi kaltinti juridiniai asmenys, tarp jų – Liberalų sąjūdis. Jam galutiniu sprendimu teismas skyrė 376 600 eurų baudą.

Ta pati panelė, ta pati suknelė

Ar naujajam Liberalų sąjūdžio lyderiui toliau reikės kantriai atstatinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistos savo partijos reputaciją? O gal ši problema jau tapo nebeaktuali? To paklaustas politologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Dumbliauskas atsakė manantis, kad ši reputacinė bėda jau pamiršta.

„Jos priminimas susijęs su grynai konjunktūriniais dalykais. Yra paprastas kriterijus. E.Masiulį suėmė 2016 m. pavasarį. Tų pačių metų rudenį vyko Seimo rinkimai. E.Masiulis jau matavosi Ministro Pirmininko kostiumą. Jei nebūtų susimovęs su tuo kyšiu, tikrai atrodė, kad turi visas galimybes tapti premjeru. Ir „valstiečiai“ tikrai tada nebūtų taip triuškinančiai laimėję. Taigi, ką sako skaičiai? 2012 m. Liberalų sąjūdis daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje gavo 117 tūkst. balsų. O 2016 m., po E.Masiulio arešto – 115 tūkst. Tie 2 tūkst. balsų, kaip sakoma, yra centukai. Vadinasi, partijos rinkėjai atskyrė ją nuo lyderio. Kad jis mielai ima, gandai sklandė dar tada, kai dirbo ministru. Ir, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pagrįsti. Tačiau manau, kad dabar tie dalykai jau nebeaktualūs. Manau, naujus partijos pirmininko rinkimus laimės V.Čmilytė-Nielsen. Ji visai protingai vairuoja Liberalų sąjūdį, sociologiniai tyrimai rodo, kad jis peržengia 5 proc. patekimo į Seimą barjerą. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad Liberalų sąjūdį labai myli Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, norėjo priimti jį į valdančiąją koaliciją. Jis yra laisvesnis, demokratai „Vardan Lietuvos“ negali savęs laikyti nei kairiaisiais, nei dešiniaisiais, todėl tikrai prireikus gali įsijungti į bendrą žaidimą, ir po 2028 m. Seimo rinkimų gali kartu su Liberalų sąjūdžiu dirbti valdančiojoje koalicijoje, tik dar neaišku, kas būtų trečioji jėga. Jeigu Gintauto Palucko sėkmingai vadovaujami socdemai prisidirbs, kitame Seime daugumą gali gauti konservatoriai, liberalai ir S.Skvernelio partija. Sakyčiau, kad tai būtų rimtesnė koalicija, nei dabartinė“, – pridūrė V.Dumbliauskas.

Paprašytas pasvarstyti, kodėl Liberalų sąjūdis po jam nepalankaus LAT sprendimo nesiryžo visko pradėti nuo naujo lapo, kodėl apsisprendė likti su politinės korupcijos byloje nuteistos partijos reputacine dėme, politologas atkreipė dėmesį, kad politinės korupcijos istorijų yra buvę ir daugiau.

„Prisiminkime, kad maždaug prieš 20 metų su „Rubikon“ susijusiame politikų papirkinėjimo skandale figūravo ir socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas, ir socialliberalas Vytautas Kvietkauskas. Partijoms reikia pinigų, be jų jos negali vykdyti jokios veiklos. Prezidentės Dalios Grybauskaitės, uždraudusios verslui remti partijas, intencijos buvo geros: ji norėjo, kad partijos negalėtų kaulyti iš verslininkų pinigų ir paskui už tai jiems atidirbinėti. Partijos, be jokios abejonės, yra reikalingos demokratijai, ir mes, paprasti piliečiai, turime finansiškai susimesti, kad jos galėtų funkcionuoti. O kai dėl Liberalų sąjūdžio, tai, manau, kad jie viską gerai apgalvojo, ten gi ne kvaila publika. E.Gentvilas – politikos lapinas, nežinau, ar socdemai ką nors panašaus į jį turi, gal nebent Algirdą Sysą. V.Čmilytė-Nielsen irgi daug ėjimų į priekį gali numatyti. Šachmatinis protas. Manau, jie paskaičiavo, kad bandymas paleisti partiją ir steigti naują, galbūt kitokiu pavadinimu, daugiau kainuos, nei duos naudos. Ne tik pinigų, bet visko – energijos, laiko. Be to, vis tiek visi būtų supratę, kad čia ta pati panelė, tik nauja suknelė. O suknelė nieko nepakeis“, – sakė V.Dumbliauskas.

Politologo teigimu, toks liberalų sprendimas, iš visko sprendžiant, pasiteisino. „Dabar jų frakcijoje Seime 12 narių, kiekvieno atlyginimas mažiausiai 3 800 eurų „į rankas“ – už nieką, gali visiškai nieko neveikti, bimbinėti, ir tiek, savo reikalus tvarkytis. Tik posėdžiuose reikia pasirodyti, kad nekristum į akis. Juk dirba geriausiu atveju tik trečdalis. O kitiems tiesiog fantastika, ačiū buvusiai konservatorių daugumai, pasirūpino Seimo narių atlyginimais, kurie tikrai per dideli, lyginant su vidutiniu atlyginimu Lietuvoje. Negražiai buvo padaryta, konservatoriai eilinį kartą apsidirbo. Tai štai. Liberalų sąjūdis turi savo rinkėjus. Dabar, kai Laisvės partija taip nusmuko, jos rinkėjai, daugiausia jaunimas, ko gero, jau balsuos už Liberalų sąjūdį, tikrai ne už socialdemokratus ar „Vardan Lietuvos“. Esu optimistas dėl Liberalų sąjūdžio: antroji pagal dydį dešinioji partija tikrai turi savo politinę nišą“, – pabrėžė V.Dumbliauskas.

„Pirmiausia dirbu savo rinkėjams“

Liberalų sąjūdis savo lyderės lūpomis yra ne kartą tvirtai pasisakęs dėl nepakankamo valdančiųjų skaidrumo, abejotinų politinės etikos prasme veiksmų ar net galimų korupcijos apraiškų. Ko gero, daugelis šiai kritikai pritartų, tik yra vienas „bet“ : tokie priekaištai ar kaltinimai skamba gana juokingai, kai juos žeria politinės korupcijos byloje nuteistos partijos vadovė. Ar reputacinė nuteistos partijos dėmė tokių vertinimų ir priekaištų nepaverčia niekiniais? Gal liberalams po apkaltinamojo nuosprendžio reikėjo viską pradėti nuo naujo lapo – išregistruoti partiją, pasikeisti pavadinimą?

Paklaustas, kodėl liberalai visgi apsisprendė įduoti į rankas politiniams oponentams reputacinės dėmės argumentą, kuriuo naudosis kas norės, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E.Gentvilas pasiūlė pasvarstyti nuosekliai.

„Žiūrėkime: didžiausia reputacinė krizė buvo 2016 m., kai E.Masiulį pagavo su pinigais, ir tada galėjo atrodyti, kad visi gali būti su tuo susiję. Man tada teko būti partijos rinkimų sąrašo lyderiu. Ir Seimo rinkimuose pasiekėme rekordinį rezultatą: 9,1 proc. balsų nuo visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tokio rezultato nepavyko pagerinti iki šiol. Ir anksčiau jo nepavyko pralenkti. Po to atsirado kaltinamasis aktas, ir paaiškėjo, kad ten iš esmės buvo tik E.Masiulio ir dar poros žmonių problema. Tačiau, remiantis Baudžiamuoju kodeksu, traktuojama, kad mūsų partija yra nuteista už partijos vienasmenio valdymo organo, t.y. partijos pirmininko E.Masiulio, padarytą nusikalstamą veiką. Partijos veikloje jokių nusikalstamų veikų nebuvo. Dėl to ir mano reakcija į A.Skardžiaus melą buvo tokia. Nebecituosiu jo, bet manau, kad televizijos ir apskritai žiniasklaida gali būti naudojama interpretacijoms, o ne melagingiems faktams skleisti. Todėl ir nutraukiau dalyvavimą toje TV laidoje.

Tai štai: didžioji reputacinė krizė jau buvo, o dabar nebent melo pavidalu kas nors gali bandyti primetinėti, ką A.Skardžius ir daro, o protingi, racionalūs politikai, oponentai, žurnalistai žino tiesą, ir didesnių krizių nebebus. Praėjo 10 metų, ir, kaip sakoma apie praeities įvykius, ką noriu, tą prisigalvoju. Bet melas neturi būti solidžios žiniasklaidos leidžiamas į eterį. Nekaltinu žurnalisto Rimvydo Paleckio, jis negalėjo apsiginti nuo melo, kai kažkas meluoja. Tai štai: ateinančiam pirmininkui, o tai turbūt greičiausiai bus V.Čmilytė-Nielsen, kuri, tikiu, gali ir toliau sėkmingai vesti partiją į priekį, visada bus primenama, kad ji – teistos partijos pirmininkė. Na, ką darysi, nurysime seiles ir eisime toliau. Jau nurijome tas seiles, kai reikėjo užpernai sumokėti baudą, beveik 400 tūkst. eurų. Ar labai dūsavome, ar dejavome, verkšlenome, kaltinome ką nors? Ne. Manau, kad stoiškai pasielgėme, nesidrabstėme kaltinimais, sumokėjome ją, ir tiek. Didžiosios krizės yra praėjusios, ir dabar jas galima bandyti atgaivinti nebent juodo melo pavidalu. Ką A.Skardžius ir bando daryti“, – pridūrė E.Gentvilas.

Politiko teigimu, beprasmiška svarstyti, ką kilus reputacinei krizei buvo galima padaryti kitaip. „Nutarėme elgtis taip, kaip nutarėme. Remigijus Žemaitaitis, kai jo partijai „Tvarka ir teisingumas“ buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo renginio „Pirk dramblį“ byloje, nutarė perregistruoti partiją. Per tą laiką jis pakeitė turbūt keturias partijas. Tai jo veikimo būdas, o mes likome su ta pačia partija, su tuo pačiu juridinio asmens kodu. Ir, žinokite, nesigailime. Ir dabar, kai kalbama apie tai, kad metami šešėliai, galiu pasakyti štai ką: politikoje esu seniai, ir aš segmentuoju rinkėjus. Man svarbu dirbti su mūsų rinkėjais, o kad bus ūžiančių, pasipiktinusių teista partija kituose rinkėjų segmentuose, tikrai nereikia abejoti. Taip, bus, jų buvo ir yra, bet mes dirbame savo rinkėjams, ir mūsų rinkėjai, manau, yra pakankamai supratingi. Jie suvokia, kad partija nuteista dėl E.Masiulio vienasmenių veiksmų, o ne dėl kokių nors kitų partijos struktūrų atliktų veiksmų. Mūsų rinkėjai tikrai puikiai supranta, kad A.Skardžius yra neteisus, tiksliau, kad jis meluoja. Svarbu išlaikyti mūsų rinkėjų supratimą, o jeigu A.Skardžiaus rinkėjai galvos, kad liberalai elgiasi taip, kaip jis meluoja, na, tai čia jų ir jo paties reikalas. Aš kaip liberalas pirmiausia dirbu savo rinkėjams. Žinoma, priiminėdami sprendimus dirbame ir Lietuvos žmonėms, bet partinėje politikoje aš galvoju apie savo rinkėjų nuomonę. Ir kol kas liberalams tikrai sėkmingai sekasi tai išlaikyti. Po tos krizės Liberalų sąjūdžio reitingai svyruoja 6,7–9,1 proc. intervale“, – sakė E.Gentvilas.

Mano, kad nėra ko džiaugtis

Seimo Audito komiteto pirmininkas A.Skardžius, „Nemuno aušros“ frakcijos narys, nesutiko su tuo, kad reputacinė Liberalų sąjūdžio krizė – jau praeityje, ir naujajam partijos vadovui ar vadovei dėl to jau nebekils rūpesčių.

„Čia nėra jokios praeities – vos prieš gerą pusmetį LAT padėjo galutinį tašką toje Liberalų sąjūdžio byloje. Ši partija pagal Baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. nuteista už korupcinius nusikaltimus. Kaip žinome, buvo nuteisti ir trys jai priklausę asmenys – E.Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis. Teismo nutartyje aiškiai pasakyta, kad jie veikė partijos interesais ir partijos naudai. Dėl to ir buvo nuteista partija, ji sumokėjo 376 600 eurų baudą. Tai buvo galutinė ir neskundžiama teismo nutartis, todėl atrodo labai keistai, kai didžiausioje politinės korupcijos byloje nuteistos partijos vadovai ar atstovai moralizuoja kitus politikus. Savo akimis mačiau, kaip E.Gentvilas nuo pirmųjų dienų išsiugdė E.Masiulį, tuomet dar nešiojusį jam popierėlius, pasikvietęs jį dirbti į Klaipėdos savivaldybę. Tad dabar neigti, kad jis pats šioje istorijoje niekuo dėtas, niekuo nėra su ja susijęs, atrodo kvaila. Tai tiesiog visuomenės kvailinimas. Siūlyčiau šitai partijai persitvarkyti, pakeisti pavadinimą, peržiūrėti savo gretas. Nukentėjo trys jos žmonės, bet turbūt ne jie vieni dalyvavo toje, sakykime taip, partinėje veikloje. O partijos veikla, kaip matome, buvo tokia, kad už ją užsidirbo baudžiamąją bylą, baudžiamąjį nuosprendį. Čia ne mano reikalai, bet manau, kad jie turėtų sėdėti tyliai, pabrukę uodegą, nuleidę ausis ir nebandyti moralizuoti ar auklėti kitų politikų, kaip reikia elgtis. Verčiau pasikabintų veidrodį ir sėdėtų priešais jį“, – ironizavo politikas.

Paklaustas, ar pastebi, kad panašių patarimų liberalai klausytų – juk Liberalų sąjūdžio pirmininkė turi ką pasakyti ir apie lengvatinės paskolos premjero G.Palucko įmonei istoriją, ir apie „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojo Roberto Puchovičiaus nedeklaruotus mokesčius, ir apie kitus su valdančiaisiais siejamus skandalus, įtarimus bei politinio elgesio nuodėmes, kritikuodama tokius akibrokštus iš vertybinių pozicijų – A.Skardžius neslėpė apmaudo.

„Tai atrodo, liaudiškai pasakius, tiesiog šlykščiai. Pirmininkė, atstovaudama partijai su sutrypta reputacija, smerkia kitus. E.Gentvilas bando auklėti tai vieną, tai kitą politiką, turbūt įsivaizduodamas, kad yra Šventasis tėvas. Tiesiog šlykštu žiūrėti ir klausytis, manau, tiems auklėjamiems asmenims, tarp jų ir pačiam premjerui. Tačiau politikoje taip visada būna. Jeigu tik opozicija randa kažkokią klaidą, tai visą laiką ją išnaudos. Nesvarbu, ar tai būtų G.Paluckas, ar Gabrielius Landsbergis, ar dar kas nors. Tačiau mes kalbame apie įsigaliojusį teismo sprendimą politinės korupcijos byloje nuteistai politinei partijai. Tad jos atstovams vaidinti Šventąjį tėvą ar Šventąją Mariją yra tiesiog amoralu“, – sakė pašnekovas.

Svarstydamas, ar Liberalų sąjūdžio atstovai yra teisūs sakydami, kad rinkėjai po „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalo jų nesiėmė bausti – liberalai rinkėjų balsų gavo kone tiek pat, kiek ir iki E.Masiulio sulaikymo, A.Skardžius atkreipė dėmesį į seną liaudies išmintį. „Yra toks posakis: čigonas vaiką muša ne už tai, kad vagia, o už tai, kad pagauna. Todėl didžiuotis liberalams, kad elektoratas jų nenubaudė, manau, nereikėtų. Atsibos ilgainiui ir rinkėjams. Žiūrėkite, Laisvės partija jau buvo pamokiusi Liberalų sąjūdį – dalis narių atsiskyrė. Artūras Zuokas įkūrė „Centro dešinės sąjungą“. Auga nauja verslininkų karta, kurie, manau, anksčiau ar vėliau įgis politinį atstovavimą. Verslas ieško atstovų, kurie gintų jį nuo mokesčių, nuo didesnio jų perskirstymo. Taigi, manau, nėra ko džiaugtis, jei rinkėjai, lig šiol nematę kito pasirinkimo, sukandę dantis balsuoja už tuos, kurie yra įklimpę į politinės korupcijos reikalus“, – pridūrė A.Skardžius.

Ar gali teisti teistas teisėjas?

„Man atrodo, kad nuteista politinė partija turėtų išnykti iš politinio lauko. Kiek bekeistum jos pirmininkus, vis tiek šita dėmė išliks partijos istorijoje“, – teigė advokatas, politikas, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, pridūręs, kad Liberalų sąjūdis – bene vienintelė išlikusi parlamentinė politinė partija, kuri yra nuteista.

„Gal praėjus 20 ar 30 metų šita istorija kažkiek užsimirš, bet viena ar kita proga ją vėl prisimins visi. Juo labiau kad kartu su partija buvo nuteistas ir jos pirmininkas, ir dar du labai įtakingi jos veikėjai. Manau, kad buvo suduotas didžiulis smūgis partijos prestižui. Aišku, dabartinė jos pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, tuo metu gyvenusi Šiauliuose ir gal ne taip aktyviai dalyvavusi partijos gyvenime, nebuvo susijusi su tais įvykiais. Atrodė, kad ji turėjo kažkaip amortizuoti tą smūgį, bet nepasakyčiau, jog tai pavyko. Ypač į akis krito tie visi komentarai, kai pirmosios instancijos teismas išteisino Liberalų sąjūdį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje – pilni džiugesio, pergalingi. Spėčiau, kad partija labiau stengėsi užimti gynybinę poziciją, užuot bandžiusi įvertinti, kas įvyko ir ką reikia keisti. Manau, jie bandė atsiriboti, o ne analizuoti ir ieškoti priežasčių. Natūralu, kad tas reputacijos klausimas visą laiką iškyla. Jeigu norisi įgelti arba kažką griežčiau liberalams pasakyti, visada bus primenamas partijos ir jos buvusio lyderio teistumas – nepriklausomai nuo to, kas bus jos pirmininkas“, – sakė A.Paulauskas.

Vertybinis principingumas Liberalų sąjūdžio lyderiams dalyvaujant politinės retorikos kovose su oponentais gali atrodyti labai keistai, net jei kritika atrodytų visiškai pagrįsta ir teisinga, pastebėjo pašnekovas. „Todėl ir sakau, kad, mano supratimu, partija turėjo užbaigti savo dalyvavimą politiniame gyvenime, bent jau tuo pavadinimu, kuris įrašytas LAT nutartyje. Juk atrodo labai dviprasmiškai, kai, tarkime, alkoholikas pradeda kalbėti apie girtavimo žalą, o pats tą pačią dieną su buteliu rankoje visur šlaistosi ir visi jį mato. Kas gali patikėti tokio žmogaus nuoširdumu, kas gali patikėti, kad jis tikrai vertybiškai kalba? Matyt, visi manytų, jog jį kažkas paprašė taip pakalbėti, arba jis nori pasirodyti geresnis negu yra iš tikrųjų. Tai iš tiesų atrodo kaip dviveidystė, tuo labiau kad buvęs partijos pirmininkas vis dar atlieka bausmę. Dabar, kiek žinau, pateiktas pasiūlymas rinkimų plakatuose nurodyti partijos teistumo faktą. Tai kaip čia atrodo – teista partija prisistato rinkėjams, kad eina į rinkimus? Nežinau, man tai kažkas iš fantasmagorijos srities. Kai mes klausomės kalbėtojo, kuris negali kelti jokio pasitikėjimo, nes patys suprantame, kad jis neturi moralinės teisės apie tai kalbėti, juo labiau smerkti ką nors, mokyti. Juk viskas nuo to ir prasideda“, – pridūrė A.Paulauskas.

Anot jo, Seime teistų yra ne vienas, tarp jų – ir premjeras. „Na, dar kažkaip galima suprasti, jeigu vienas kuris – už autoįvykį, kitas – dėl kokių muštynių jaunystėje. Bet čia teistumai už korupciją, finansinius nusikaltimus. Už tyčines, sunkias nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad žmogus jau yra papuvęs, gerokai degradavęs. Nesakau, kad reikia visą laiką tokį žmogų persekioti, smerkti. Tačiau jis neturėtų pretenduoti į tam tikrus postus, į tam tikras pareigas. Turbūt dar niekam nešovė į galvą mintis, kad kitus gali teisti teisėjas, kuris pats teistas, o politikoje, matome, jau po truputį prie to pratinama. Todėl manau, kad ir liberalai pasvarstė: na pašnekės, bet galbūt didelių pasekmių nebus. O rinkimai būtent tą ir parodė, jie pateko į Seimą, partijos pirmininkė yra pakankamai populiari politikė. Žmonės pernelyg jų nebaudžia“, – konstatavo buvęs Seimo pirmininkas.

A.Paulauskas atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką. „Juk Liberalų sąjūdis jam skirtą baudą sumokėjo iš biudžeto skirtais pinigais. Išeina taip, kad mokesčių mokėtojai už juos tą baudą sumokėjo. Čia jau protu nesuvokiamas absurdas. Ją turėjo sumokėti patys partijos nariai! Antras dalykas – nuosprendžio klausimas. Juk teismas turi teisę juridiniam asmeniui skirti kitokią bausmę – gali nuspręsti jį likviduoti, sustabdyti įgaliojimus, neleisti tam tikrą laiką dalyvauti rinkimuose. Niekas netrukdo teismui paskirti tokią bausmę. Žinoma, čia dar tik pirmos tokios bylos, gal po truputį pasikeis ir teismų praktika“, – vylėsi pašnekovas.