Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiaulių maras – politikų galvose

„Jei tikrai dėl afrikinio kiaulių maro kalti šernai, problemos lyg ir nebeturėtų būti, nes šernų jau beveik nebėra“, – mano Vilniaus medžiotojų klubo „Uosinta“ vadovas Mindaugas Jablonskis, su kuriuo ir kalbamės apie vieną opiausių Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus problemų.

Šiuo metu Lietuvoje baigiama sunaikinti kiaulininkystė, ypač smulkioji. Pagrindinė įvardijama priežastis – afrikinis kiaulių maras (AKM). Nemaža dalis kaltinimų krinta ant medžiotojų galvos – jie esą neišnaikina šernų, AKM nešiotojų.

Mano manymu, tam „kiaulių marui“ aplinkos apsaugos specialistai visiškai neskiria dėmesio, jie pasitenkina sovietine „pokazucha“: viena ranka daro vienaip, o kita – kitaip. Pavyzdžiui, sako, kad reikia išnaikinti šernus, nes jie yra AKM nešiotojai. Jei jau reikia naikinti, o nebe medžioti, tai reikia naudoti ir atitinkamas naikinimo priemones tam, kad būtų pasiektas rezultatas. Tačiau čia jau prasideda politiniai žaidimai.

Leisti viską, įskaitant naktinio matymo prietaisus?

Jei nuspręsta naikinti, tai ir reikia naikinti – viską, kaip, pavyzdžiui, Amerikoje. Ten laukines kiaules naikina kaip invazinę rūšį. Jeigu gamtos specialistai nusprendžia, kad kokius nors gyvūnus reikia išnaikinti, tai leidžiama daryti nors ir su sraigtasparniu ar kulkosvaidžiu. Tada tu nesi dviveidis. Aš kalbėjau su vienu ūkininku, kurio kviečių lauke lankosi šernų. Kad pataikyčiau naktį į šerną kviečių lauke, man reikia paties geriausio prietaiso. Ar medžiotojas vieną naktį ateis į plyną lauką ir pasaugos? Atsiveš kilnojamąjį bokštelį? Ar sėdės kiauras naktis? Norėdamas apsaugoti ūkininko lauką, medžiotojas turi turėti normalų termovizorių, nes naudodamas prožektorių į šerną iš 300 metrų naktį nepataikysi.

Vadinasi, pritariate pono Broniaus Bradausko mintims dėl naktinio matymo prietaisų?

Kodėl būtent jo?

Jis lyg ir tapęs Lietuvos medžiotojo sinonimu...

Tai ir blogai. Šis žmogus su ūkininkais nebendrauja. Kalbėdamas neva visų medžiotojų vardu, jis griauna jų įvaizdį. Net geros idėjos, nuskambėjusios iš tokio žmogaus lūpų, daug kam tampa atgrasios.

Grįžkime prie šernų ir AKM. Mūsų medžioklės plotuose yra ūkininkas. Jis net ne klubo narys, bet mes sakome, kad eitų ir saugotų savo laukus. Jis atsako, kad ir taip keliasi trečią nakties, šaudo garsiniu šautuvu baido. Sumedžioti laukinį šerną ne taip paprasta. Yra vadinamųjų „kolchozinių“ šernų, kurie kasdien ateina į šėryklą šituos sumedžioti paprasta. Dalis jaunų šerniukų yra neatsargūs, bet patyrusių individų taip lengvai nesumedžiosi. O reikia ir juos sunaikinti, nes ir jie gali būti AKM nešiotojai. Tačiau čia politikai sako: „Oi, žmonės mūsų nesupras.“ Pagaliau, jei tikrai dėl AKM kalti vien tik šernai, problemos greitai gali nelikti, nes Lietuvoje laukinių kiaulių jau beveik nebėra.

M.Jablonskis: „Manau, kad tam „kiaulių marui“ aplinkos apsaugos specialistai visiškai neskiria dėmesio, o pasitenkina „sovietine pokazucha“ – viena ranka daro vienaip, o kita – kitaip.“ Nuotr. asm. Archyvo.

Tai vis dėlto pavyko išnaikinti?

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, taip. Vienus sunaikino maras, kitus – medžiotojai. Mes savo medžioklės plotuose statome ėdžias, filmuojame, kas prie jų ateina. Net rasdami maisto gamtoje, šernai paprastai aplanko tas vietas, kur yra kada nors radę maisto. Dabar jie prie šėryklų beveik neateina. Medžiotojai vis mažiau sumedžioja šernų. Pietų Lietuvoje šernų banga su tuo maru pasirodė ir nuslinko, paskui grįžo jau iš šiaurės kita banga – ir vėl dingo. Ko tikrai nėra, tai rimtų tyrimų – kaip tie šernai migruoja ir kokiu būdu maro virusas patenka į fermas. Ne tik į mažus vienkiemių tvartus, kuriuose auginamos viena dvi kiaulės, bet ir į didžiulius dešimtūkstantinius kompleksus, kuriuose lyg ir laikomasi visų veterinarijos taisyklių. Mokslininkų nuomonės niekas neklausia – sprendimai priimami politikų ir valdininkų kabinetuose.

Yra europinės direktyvos ir jomis remiamasi...

Palaukite, Europos Sąjunga sako tik tiek, kad reikia suvaldyti AKM. O kad reikia iššaudyti šernus ir viskas bus gerai – čia jau mūsų valdžios sprendimas. Taip, Danijoje šernams neleista būti, pas mus diegiama tokia pati tvarka. Be jokių tyrimų, be jokio aiškinimosi apie priežastis. Europos Sąjunga dabar kalba apie bendros vakcinos kūrimą, nors tai ir beprotiškai brangu. Bet pirmiausia reikia paimti tuos Europos Sąjungos moksliniams tyrimams skiriamus pinigus. Mūsų mokslininkai, universitetai, nuodugniai ištyrę situaciją, turėtų siūlyti sprendimus, pagrįstus ne stambiųjų kiaulių augintojų lobizmu, politiniu populizmu ar formaliais valdininkų įsakymais. Dabar brangių įsisavinamais pinigais, bet beverčių savo reikšme aplinkosaugos projektų daug, bet tikrai dirbančių mokslo įstaigų Europos Sąjungos pinigai beveik nepasiekia.

Tai reikia investuoti į tyrimus?

Būtent – į mokslą. Norint kovoti su reiškiniu, reikia jį iki galo suprasti. Valdininkai ir politikai savo kabinetuose šito nepadarys, medžiotojai irgi problemos neišspręs. Neseniai skaičiau vienos konferencijos medžiagą, kurioje teigiama, kad ilgiausiai AKM bakterijos išgyvena šerno kaulų čiulpuose, o ne mėšle ar seilėse, ten jos gana greitai žūsta. Kai kitas šernas ar koks nors plėšrūnas iltimis tą kaulą sutraiško, čiulpų gali palesti paukštis, kuris bakterijų gali nunešti į fermą ir taip toliau. Apie tai, kad AKM bakterijos ilgiausiai išsilaiko kaulų čiulpuose niekas iki šiol nekalbėjo. Kelerius metus visi tiesiog ginčijosi – šaudyt, nešaudyt, kas turi šaudyti ir kaip. Kam leisti auginti kiaules, o kam – neleisti ir kaip tai kompensuoti? O mokslinių tyrimų – nulis, niekas tuo neužsiima, niekas neskira lėšų. Jei šernų nebėra, o maras liko – atsigręžkite į mokslininkus. Šautuvais maro problemų neišspręsime.

 

Rekomenduojami video