Praėjusių metų liepą įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai nepadėjo nei padidinti konkurencijos tarp vežėjų, nei pagerinti susisiekimo paslaugų kokybės – konstatuoja Valstybės kontrolė.

Priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, tačiau nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje.

Stinga konkurencijos tarp vežėjų, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas, o nuo Kelių transporto kodekso pakeitimų įsigaliojimo vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc.

Net trečdalis apklaustų savivaldybių teigia, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. jų gyventojams viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas pablogėjo, o dalis šio susisiekimo maršrutų net nėra aptarnaujami.

Be to, nors valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia kone 10 mln. eurų, trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus dokumentus, kurių pagrindu šios kompensacijos yra išmokamos, akcentuoja valstybės kontrolė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą, o tai yra vienas žemiausių rodiklių ES, kurioje vidurkis siekia 7,4 proc.