Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kėdainiuose pramogų nėra ir nebus, nes nėra kam jomis naudotis

Miesto vizija sukasi it užburtame rate

Jeigu jums įdomu, kokia gi yra Kėdainių rajono vizija, tai štai ji: e. Lietuvos centras, garsus daugiakultūriu paveldu, išvystytu turizmu, inovatyvios pramonės bei klestinčio žemės ūkio kraštas, kuriame kiekvienam gyventojui yra garantuojamas socialinis saugumas ir garantuojama aukšta gyvenimo kokybė. Skamba gerai – ir istorija, ir modernumas, ir pramonė, ir žemės ūkis. Žodžiu, viskas, kaip priklauso. Tačiau panašu, kad tokia vizija – tik politikų kalbose ir toli nuo realybės. Pasigilinus aiškėja, kad toji vizija sunkiai įgyvendinama, mat viskas sukasi lyg užburtame rate: gyventojai skundžiasi merdinčiu senamiesčiu be pramogų, o valdininkai ir verslas sako, kad kažko kurti net neapsimoka, nes nėra, kas tomis pramogomis naudotųsi. Be to, rajono valdžios vizija kai kuriais atvejais apskritai atrodo tik popierinė, mat jau įgyvendinti dalykai rodo, kad toji vizija padrika, nenuosekli, tad ir stebėtis, kad rezultatas gaunasi nei šioks, nei toks, matyt, jau net neverta.

Turi plėsti paslaugas, bet plėsti paslaugų nenori

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialas organizavo verslininkų diskusiją su meru ir jo komanda. Tiesa, meras diskusijoje praktiškai nedalyvavo – per pusvalandį papasakojęs, esą kiek daug nuveikė, išskubėjo į kitą susitikimą Birštone.

Tuo tarpu savivaldybę atstovavusi vicemerė Virginija Baltraitienė ir administracijos direktorius Gintautas Muznikas tęsė dar porą valandų vykusią diskusiją su verslininkais ir bandė nupasakoti, kokia gi toji miesto vizija ir ką jie planuoja daryti.

Ir čia, atrodo, yra užstrigta mirties taške.

„Mūsų tikslas bent jau dabar yra susigrąžinti gyventojus – buvo virš 60 tūkst., kai dabar yra tik apie 40 tūkst. Taigi turime plėsti paslaugas“, – kalbėjo V. Baltraitienė, verslininkams paklausus, kaip gi čia sukurti palankias sąlygas tiek gyventojams, tiek verslams.

Merdintis senamiestis su nenaudojamais, apleistais pastatais ne tik kad skaudina širdis ir bado akis vietos gyventojams, bet ir tampa nepatrauklus investuotojams ir turistams.

„Sako, senamiestyje nieko savivaldybė nepadaro, bet kad rajone nėra žmonių, kurie galėtų kažką veikti senamiestyje, visuomenė senėjanti. Nėra kam eiti į tas kavines, į tas pramogas. Galbūt galime rasti kokį būdą, kaip pritraukti, kažką kompensuoti gal, kad jaunas šeimas pritraukti“, – svarstė vicemerė pridurdama, kad Kėdainiai šiaip jaunoms šeimoms turėtų būti patrauklūs – juk nei kamščių nėra, nei vietų darželiuose stinga, viskas čia pat, vietoje.

Vienas geriausių chaotiškos miesto tvarkybos pavyzdžių yra Senoji Rinkos aikštė, kuri kažkodėl buvo paversta į tepaluotą automobilių stovėjimo aikštelę, taip faktiškai sunaikinant vieną seniausių miesto paveldo ir turizmo objektų. V. Banys

Duonos Kėdainiuose yra, bet žaidimų – nelabai

Tačiau, kaip pastebėjo verslininkai, jaunoms šeimoms ne tik darželiai ir kamščiai svarbu. Kaip gerai buvo pastebėta legendiniame filme „Švytėjimas“, vien tik darbas ir jokių žaidimų Džeką pavers nuoboda. O jei kino pasaulis jums svetimas, tebūnie pritaikytas  Juvenalio posakis „duonos ir žaidimų!“.

Ir nors valdininkai sako, kad paslaugas reikia plėsti, kartu sako, kad plėsti jų niekas nenori, nes nėra dėl ko, taigi, žaidimų nebus, nes nėra norinčių žaisti.

„Skundžiasi žmonės, kad nėra boulingo, kalba apie baseiną Jonavoje, nors mes turime du baseinus, sako, „Hesburgerio“ nėra – na, savivaldybė turi sukurti sąlygas, kad verslas ateitų. Visos sąlygos sudarytos tam, kad verslas ateitų, bet jis neišsilaiko.

Neišsilaikys nei boulingas, nei naktiniai klubai neišsilaiko, nes tiesiog nėra kam eiti į juos“, – kalbėjo G. Muznikas.

O kavinės senamiestyje? Valdžios manymu, jaunimo, kuris mielai leistų laiką kavinėse ir baruose mieste nėra tiek daug, o apskritai kėdainiečiai yra taupūs žmonės ir po kavines nelabai vaikšto, mieliau jau valgo namuose.

Tačiau nėra viskas tik apie kavines ir boulingus.

„Veiklos ir renginių Kėdainiuose yra tikrai daug. Atsidarys naujas Kultūros  centras, atsiras kitokio lygio renginiai. Sporto renginių yra daug, žmonės pagal savo pasirinkimą gali daug kur nueiti. Taip, neturime kino,  yra planuose  įrengti kino salę nedidelę. Bet kiek bus einančių?“, – svarstė V. Baltraitienė akcentuodama, kad kino salės įrengimas yra vienas iš valdančiosios koalicijos tikslų, kuriuos jie numatę savo programoje. Bet taip politikai kalba metai iš metų ir nuo neatmenamų laikų…

„Šviesiosios gimnazijos priestato salėje, Kultūros centro galima daryti kino salę, bet ten apie 100 vietų salė, tiek žmonių nebus. Kalbant su jaunimu buvo išsakyta, kad norėtų nedidelės 25-30 vietų salytės, bet šiandienai neturime patalpų tokių“, – antrino ir administracijos vadovas.

Taigi trumpai: nueiti nelabai yra kur, nes eiti nėra kam. Kaip pajudėti iš šio mirties taško, diskusijoje sugalvoti taip ir nepavyko.

Didžiausia problema yra mūsų miesto valdžia, neturinti jokios senojo miesto idėjos. Nėra jokio ilgalaikio planavimo, nėra supratimo, ką norima daryti su senamiesčiu, o blogiausia, kad priimant sprendimus nieko neklausiama ir su niekuo nesikonsultuojama todėl viskas ir skendi chaose.V. Banys

Kaip atgaivinti pagrindinę miesto aikštę?

Didžioji Rinkos aikštė po rekonstrukcijos tapusi plyna aikšte yra ne tik nepatogi neįgaliesiems, senjorams, bet net ir nuotakoms su aukštakulniais. Joje vasaromis yra dusinančiai karšta, nėra jokios užuovėjos nuo saulės, nėra kur prisėsti ir jaukiai pasigrožėti miestu. Nuo pat rekonstrukcijos pradžios, kai tik buvo sužinota, kad aikštė liks plikutėlė ir bus iškirsti visi iki vieno medžiai, gyventojai liejo nepasitenkinimą, tačiau valdžia liko nepermaldaujama. Medžius iškirto, žadėto fontano neįrengė, aikštę paliko plyną. Dabar, pasirodo, yra svarstoma, kaip gi atnešti nors kiek gyvybės į Didžiąją Rinką.

„Šiuo klausimu yra didžiulis susipriešinimas. Istorikai, architektai yra griežtai prieš medžius aikštėje, gyventojai visgi jų nori.

Dabar atliekama žalinimo studija, kuri turėtų  apibrėžti, kaip medžiai galėtų aikštėje įsikomponuoti į architektūrą.

Medžiai vazonuose buvo viena iš minčių, tačiau tokie medžiai gyvena apie tris metus, tad pagalvojome ir apie tai, kad gal reikėtų pasodinti keletą medžių“, – kalbėjo G. Muznikas.

Vis dėlto, jo teigimu, žalumos centrinėje miesto aikštėje atsirastų tik tada, jei pavyktų rasti sutarimą tarp žmonių – taigi,  tam turėtų nustoti priešintis tie jo minėti istorikai ir architektai.

Kėdainių krašto muziejaus vadovas, istorikas Rimantas Žirgulis yra sakęs, kad apsodinti medžiais Didžiąją Rinkos aikštę būtų tikras nesusipratimas, o žmonių norą turėti nors kokios žalumos centrinėje miesto aikštėje architektai vadina sovietmečio ilgesiu.

Miesto valdžia neturi miesto idėjos

Visgi panašu, kad ne visi istorikai laikosi tos pačios nuomonės.

„Kodėl istorikai tų medžių nenori? Šiuo atveju senosios, viduramžių turgaus aikštės būdavo tokios, kuriose nebūdavo medžių.

Archeologams iš tiesų medžiai labiausiai trukdo, nes medžių šaknys labai ardo visą kultūrinį sluoksnį.

Istorikams netinka, jei iš aikštės parką padaro, tai taip neturėtų būti. Anksčiau Didžiosios Rinkos aikštėje buvo daug medžių, iš aikštės buvo padarytas skveras. Buvo nuspręsta, kad reikia atkurti autentišką aikštės vaizdą, todėl medžiai buvo iškirsti, tačiau buvo palikta medžių aikštės perimetre. Galiausiai, per paskutinę rekonstrukciją, ir tie medžiai iš perimetro buvo iškirsti. Tuometiniai miesto strategai, bandydami sekti vakarų senamiesčių pavyzdžiais, ketino aikštei suteikti kiek įmanoma pirmykštį vaizdą, dėl kurio ir buvo paaukoti visi medžiai“, – aiškino istorikas Vaidas Banys.

Jis akcentavo, kad svarbiausia vis dėlto yra kokį tikslą, kokį miesto senamiesčio vaizdą turėjo valdžia. Jo teigimu, iškirsti medžius – joks darbas, tai tik pirmas žingsnis. Jei būta minties atkurti senąjį Rinkos aikštės vaizdą, tai turėjo būt žengiama ir su kitais darbais – prie autentiškos aikštės atitinkamai derinamos tilto ir vytinių uosto rekonstrukcijos, atveriamas vaizdas į paslėptą reformatų bažnyčią, intensyviai plėtojami prekybos aplink aikštę gaivinimo projektai, vystomos aikštės prieigos  ir t. t.

Valdžios manymu, jaunimo, kuris mielai leistų laiką kavinėse ir baruose mieste nėra tiek daug, o apskritai kėdainiečiai yra taupūs žmonės ir po kavines nelabai vaikšto, mieliau jau valgo namuose.Aut. past.

„Dabar gi nutiko taip, kad vizualiai aikštės vaizdas tarsi kažkiek ir priartintas prie senovės autentiško vaizdo, tačiau kiti žingsniai ne tik nebuvo žengti, bet planavimas paniro į chaosą. Nuo medžių lapijos „išvaduota“ renesanso architektūra buvo užteršta ar visai užgožta monstriško tilto, neturinti kur plaukti vytinė švartuojama prie modernaus betoninio molo. Reformatų bažnyčia be gailesčio atskirta nuo Didžiosios Rinkos, tarp jų pastačius biblioteką.

Kadangi didesnėje dalyje aikštės pastatų įkurdintos valdiškos institucijos, praktiškai joje nieko nevyksta – ji tapo plynu, tuščiu, saulės kaitinamu senamiesčio centru, kuriame nedaug yra ką veikti“, – kalba istorikas V. Banys.

O jei valdžia sugalvotų visgi įnešti žalumos pastatydama medžius vazonuose?

„Medžiai vazonuose yra absoliuti  pornografija“, – V. Banys ir sako, kad geriau jau jokių medžių, negu medžiai vazonuose.

„Dabartinis aikštės rekonstrukcijos rezultatas liūdnokas. Padaryta didelė orkaitė miesto centre ir ties tuo darbai išsikvėpė. Reikia suprasti, kad miestas turi turėti aiškią viziją ir jos reikia  kryptingai siekti.

Tad jeigu dabar einama ta istorine kryptimi, akcentuojama, kad Kėdainiai yra Radvilų miestas (nors nedaug kas paaiškintų, kas tai yra), turintis viduramžių senamiestį, bet kartu norime tame senamiestyje moderniai ir patogiai gyventi, naudoti senąsias rinkas automobilių statymui – na, taip nedaroma. Reikia pasirinkti kažkokią vieną kryptį ir ja eiti.

Medžiai vazonuose yra absoliuti pornografija. V. Banys

Ta kryptis buvo nebloga, tačiau visko suvarymas tiesiog ant istorikų, esą jie nenori vieno arba kito, neakivaizdžiai rodo, kad didžiausia problema yra mūsų miesto valdžia, neturinti jokios senojo miesto idėjos. Nėra jokio ilgalaikio planavimo, nėra supratimo, ką norima daryti su senamiesčiu, o blogiausia, kad priimant sprendimus nieko neklausiama ir su niekuo nesikonsultuojama todėl viskas ir skendi chaose. Visi Didžiosios Rinkos ir jos prieigų rekonstrukcijų projektai patyrė fiasko ne dėl Kėdainių istorijos ir kitų paveldo sričių žinovų kaltės – jų nuomonės tiesiog niekas neklausė. Bėda tame, kad svarbius projektus kurti  ir įgyvendinti buvo (ir yra) kviečiami apie Kėdainių paveldą neturintys supratimo žmonės“, – įsitikinęs V. Banys.

Jis teigė, kad vienas geriausių chaotiškos miesto tvarkybos pavyzdžių yra Senoji Rinkos  aikštė, kuri kažkodėl buvo paversta į tepaluotą automobilių stovėjimo aikštelę, taip faktiškai sunaikinant vieną seniausių miesto paveldo ir turizmo objektų.

Atgaivinti Didžiosios Rinkos aikštę reikia, tačiau svarbiausia, kaip tai daroma

V. Banys sako, kad  noras Didžiojoje Rinkos aikštėje kažką daryti, kurtis, prekiauti yra sveikintinas, tačiau labai svarbu, kokia to kaina.

Medžius iškirto, žadėto fontano neįrengė, aikštę paliko plyną. Dabar, pasirodo, yra svarstoma, kaip gi atnešti nors kiek gyvybės į Didžiąją Rinką.Aut. past.

„Reikia labai atsakingai spręsti, kaip tą aikštę pagyvinti, kaip turi atrodyti ten besikuriantys verslai“, – sako istorikas ir priduria, kad vertingus senamiesčius turinčių Europos miestų administracijos įprastai nesiima vienos spręsti sudėtingų istorinių centrų plėtros strategijų. 

„Yra nemažai būdų, kaip valdžioms vaduotis iš juos kamuojančių šios srities problemų – paveldo specialistai, dirbantys administracijoje, nuolatinės profesionalų grupės, konsultuojančios valdininkus, sutartys, ekspertinės pažymos, bendradarbiavimas su visuomeninėmis institucijomis, kuriose dalyvauja regiono istorijos problemas išmanantys žmonės“, – sako pašnekovas.

„Svarstant projektą, tarkime, kad ir to kupolo, kuris yra Rinkos aikštėje, turėtų būti kreipiamasi į specialistus, kurie patartų, kaip geriau daryti, ir nereikėtų tada vienam valdininkui rautis plaukų viską bandant nuspręsti pačiam.

Ar gali būti kupolas, ar gali būti medžiai vazonuose viduramžių aikštėje?

Iškirtome medžius tam, kad medžius vazonuose statytume?  Na,  atrodo, kad nėra net ką svarstyti, bet štai, kažkodėl šie dalykai yra svarstomi“, – kalbėjo pašnekovas.

Visgi, V. Banio manymu, grįžimas prie skvero idėjos reikštų senamiesčio urbanistinės vizijos bankrotą. Ne dėl to, kad medžiai yra blogi – mieste jų reikia šimtą kart daugiau, bet todėl, kad tai parodytų miesto strategų nepajėgumą priimti nors kiek rimtesnius paveldo iššūkius.

Rekomenduojami video