Nors savivaldybės valdomų įmonių veiklos rezultatai neblizga ir šios arba dirba nuostolingai, arba vos suduria galą su galu, tačiau yra ir viena išimtis. „Kėdainių vandenys“ dirba pelningai, dėl šios įmonės darbo nusiskundimų yra mažiausiai. Tačiau kai kuriems gyventojams, kurie atsukę savo namuose čiaupus mato iš jų bėgantį rudą vandenį, svaičiojimai apie tai, kad „Kėdainių vandenys“ dirba gerai, skamba it pasityčiojimas. Tačiau „Kėdainių vandenų“ direktorius paguosti negali – rudas vanduo kai kuriuos žmones pasiekia dėl senų vamzdynų, o jų visų pakeisti naujais esą tiesiog neįmanoma.

Pelnas sumažėjo, išieškota 33 tūkst. eurų skolų

Štai užpernai „Kėdainių vandenys“ ne tik metus baigė su daugiau kaip 700 tūkst. eurų grynuoju pelnu, bet ir išvengė vandens taršos atvejų bei sugebėjo utilizuoti ilgus metus besikaupusį dumblą.

Tuo tarpu pernai įmonė metus baigė su gerokai mažesniu pelnu, siekiančiu kone 300 tūkst. eurų, ir vis dėlto, lyginant su tuo, kaip sekasi kitoms savivaldybės įmonėms, tokie skaičiai yra išties pavydėtini.

Tiesa, gautinos sumos už suteiktas ir neapmokėtas paslaugas likutis metų pabaigoje, lyginant su 2023 metais, sumažėjo 64,7 tūkst. Eur. Esminis kriterijus, lėmęs gautinų sumų iš vartotojų ir abonentų sumažėjimą – efektyviai vykdoma skolų kontrolė.

Bendrovė 2024 m. iš viso investavo apie 1,2 mln. eurų.Aut. past.

Per 2024 metus skolų išieškojimo bendrovės išieškota suma sudarė 32,98 tūkst. eurų. Ilgalaikis pirkėjų įskolinimas, kurį sudaro ruošiamos išieškojimui ir perduotos išieškojimui skolos susidariusios dėl nutrauktų sutarčių su vartotojais ir abonentais, 2024 m. padidėjo 69 tūkst. eurų. Ilgalaikių skolų likutis augo dėl nutrauktų sutarčių neapmokėtos skolos likučio. Didžioji dalis neapmokėtų skolų yra socialinių būstų skolos.

Toliau vykdo projektus

Pernai „Kėdainių vandenys“ parengė techninę dokumentaciją ES fondų lėšomis finansuojamam regioniniam projektui „Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Kėdainių rajone“.

Sėkmingai įgyvendinus projektą, „Kėdainių vandenys“ padidins vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir kokybę Kėdainių rajone, įrengus centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo paslaugų teikimui būtiną infrastruktūrą Benaičių k., Kalnaberžės k., Meironiškių k., Krakių mstl., Miegėnų k., Dotnuvos mstl., Akademijos mstl., Šlapaberžės k., Josvainių mstl., Labūnavos k., Šėtos mstl., Nociūnų k., Pajiesio k., Pagirių mstl., Lančiūnavos k.

Per praėjusius metus vandentiekio tinkluose registruoti 249 gedimai, iš jų: 60 proc. fiksuota kaimuose. Pagrindinės avarijų priežastys: seni metaliniai ir ketiniai vamzdynai.Aut. past.

Bendrovė 2024 m. iš viso investavo apie 1,2 mln. eurų.

Per praėjusius metus buvo suprojektuoti paviršinių nuotekų tinklai Kauno g., įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai Krakių mstl., Lukšio g. ir Alytaus g., įrengti vandentiekio įvadai Šėtos mstl., Sodžiaus g., įrengti vandentiekio ir buitinių, paviršinių nuotekų tinklus Svirskio g. nuo 2-ojo iki 6-ojo namo (8 tūkst. Eur), įrengti nuotekų tinklai Kunionių k., Liepų g., suprojektuoti ir rekonstruoti vandentiekio ir nuotekų tinklai Josvainių mstl., Skroblų g.

Taip pat buvo rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai Aukštųjų Kaplių kaime.

Pernai buvo atliktas ir vandentiekio ir nuotekų tinklų inventorizavimas ir apsaugos zonų įregistravimas, kuris kainavo net 300 tūkst. eurų.

Įmonė taip pat skyrė pinigų gamybinių ir administracinių pastatų remonto darbams, kompiuterinei technikai, biuro ir programinei įrangai įsigyti, kuri reikalinga naujajai kibernetinio saugumo direktyvai užtikrinti.

Daugiausia gedimų – dėl senų vamzdynų

Per praėjusius metus vandentiekio tinkluose registruoti 249 gedimai, iš jų: 60 proc. fiksuota kaimuose. Pagrindinės avarijų priežastys: seni metaliniai ir ketiniai vamzdynai.

„Kėdainių vandenys“ nuolat tikrina ir vandens kokybę, o iš pernai 1,1 tūkst. atliktų tyrimų keli parodė tam tikrus neatitikimus vandens kokybės klausimu. Tiesa, neatitikimų būna gana retai.

Kokybinių rodiklių neatitiko 28 atlikti tyrimai, o pagrindinė kokybinių rodiklių neatitikimo priežastis susijusi su netvarkingai prižiūrimais vartotojo vidaus vandentiekio tinklais (drumstumas, spalva, geležis) ir požeminio geriamojo vandens pablogėjusia kokybe (amonis, sulfatas).

Trijose vandenvietėse nėra įrengtų vandens gerinimo įrenginių, todėl vandens kokybė neatitinka HN24:2023 reikalavimų (geležis, drumstumas, spalva).

Indikatorinių tyrimų kokybiniai rodiklių pokyčiai tik stebimi, nes nedaro neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

Pernai buvo atlikta ir kone pusė tūkstančio mikrobiologinių geriamojo vandens tyrimų, iš jų kokybės neatitiko 11 tyrimų (koliforminės bakterijos ir kultivuojami mikroorganizmai). Didžioji dalis mikrobiologinių viršijimų yra susiję su vartotojų vidaus tinklų nepriežiūra. Atlikus pakartotinius tyrimus, viršijimų nenustatyta.

Visų vamzdynų atnaujinimui trūksta pinigų

Vis dėlto nors vandenyje kartais aptinkamas padidėjęs vienų ar kitų medžiagų kiekis dažniausiai jokios įtakos žmogaus sveikatai neturi, visgi natūralu, kad gyventojai nori gerti skaidrų ir švarų vandenį.

Deja, tuo džiaugtis gali ne visi kėdainiečiai. Štai Pelėdnagių gyventojai jau nuo sovietinių laikų kenčia rusvo vandens problemą. Nors aišku, kad vanduo spalvą pakeičia dėl geležies nuosėdų, kurios atsiranda dėl to, kad jų yra prisikaupę senuose vamzdynuose, vis dėlto gerti tokį vandenį menkas malonumas, o ir buityje jis džiaugsmo nekelia, kai, tarkime, reikia skalbti baltus drabužius.

Vis dėlto „Kėdainių vandenų“ direktorius Rimgaudas Praninskas sako, kad nors ir norėtų, jog visi vamzdynai Kėdainiuose būtų pakeisti naujais, su tokiu finansavimu, koks yra dabar, jokių šansų tokio masto projektui tiesiog nėra.

„Pelėdnagių gyvenvietei, kaip ir Keleriškių kaimui, Medekšiams ir Kėdainių miestui vanduo yra tiekiamas iš Kėdainių vandenvietės.

Nusiskundimai dėl rudo vandens gali turėti daug priežasčių – tai privataus sektoriaus vandens ūkis, remonto darbai privačiam sklype, mūsų patiriamos avarijos, gaisrininkų atliekamos hidrantų patikros.

Gali būti daug lokalinių staigių atsitikimų, kurių mes negalime eliminuoti.

Visgi jei nuolat tokie dalykai darosi, yra nurodyti įmonės telefonai, visada galima kreiptis ir el. paštu, mes fiksuojam įvykį, važiuojam, tikrinam.

Tiesa, paprastai paaiškėja, kad žmonių vidinės sistemos būna tiesiog netvarkingos ir jas išvalius, vanduo vėl bėga skaidrus.

Visam rajone yra likusių senų vamzdynų. Visi norėtų, kad jie būtų pakeisti naujais, bet pagal finansavimo lygį šiandien aš nematau jokių šansų juos pakeisti naujais“, – reziumavo R. Praninskas.