Įvykdžius policijos reformą, kai rajonuose nebeliko savarankiškų policijos komisariatų, imamasi ugniagesių. Vidaus reikalų ministerija užsimojo sukurti vieningą priešgaisrinės saugos sistemą ir reformuoti rajonuose veikiančias ugniagesių gelbėtojų pajėgas. Kaip sakė Kėdainiuose viešėjusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, siūloma pabandyti ugniagesių pajėgas jungti su valstybinėmis. Už tokį susijungimą ministrė ugniagesiams žadą ne tik geresnį aprūpinimą, bet ir didesnius atlyginimus, tačiau kaip gi reforma be „nukraujavimo“ – vien jau Kėdainių rajonas po tokios reformos netektų Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandų.

Pilotinis projektas jau vyksta

Kėdainiuose viešėjusi A. Bilotaitė sakė, kad Vidaus reikalų ministerija jau inicijavo bandomąjį modelį ir pakvietė šalies savivaldybes jame savanoriškai dalyvauti.

„Pilotinio projekto metu savivaldybei savanoriškai sutinkant tame projekte dalyvauti, apjungsime savivaldybės priešgaisrines pajėgas su valstybės priešgaisrinėmis pajėgomis į vieną dalinį“, – sakė ministrė.

Tokių pokyčių tikslai yra kone identiški policijos reformos tikslams – geresnis reagavimas, pareigūnų aprūpinimas ir patrauklesnis atlyginimas.

Prie reformos kai kurių savivaldybių PGT yra prisijungusios, kol kas, susitikimo metu, kalbėta, kad rezultatais priešgaisrinės tarnybos pareigūnai yra patenkinti.

Siūlo ugniagesiams po 200 eurų

„Jei nuspręstų Kėdainių PGT  jungtis prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento,  matome, kad Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandų galima būtų atsisakyti. Nes šalia yra Žeimiai, Ramygala – ten yra ugniagesių komandos, kurios dengia tuos plotus. Galima būtų optimizuoti“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Evaldas Tamašauskas.

Jo teigimu, susijungus būtų daugiau pliusų – ne tik pora šimtų eurų išaugęs atlyginimas.

„Ir parengimas bendras visai kitoks būtų. Ir dabar jis, aišku, vyksta, turime mokymus, praktines pratybas.

Tačiau Radviliškis, Molėtai ir Druskininkai susijungdami parodė, kad galima sustiprėti. Ne tik atlyginimas paauga, bet ir aprūpinimas, drabužiai, saugos priemonės, technika, įranga – viskas pagerėja“, – kalbėjo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas.

Ministrė A. Bilotaitė visgi teigė, kad dalyvavimas reformoje yra savanoriškas ir ministerija per prievartą savivaldybės priešgaisrinių tarnybų jungtis su departamentu nevers.

Taigi kiek ilgai dar reforma nepalies Kėdainių ugniagesių, kol kas nežinia.

Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Andrius Miliauskas teigė, kad sprendimą naikinti vieną ar kitą komandą bet kuriuo atveju galėtų priimti tik rajono taryba. O ir apskritai tokius planus vertino gana skeptiškai.

„Viskas priklauso nuo savivaldybės. Bet ar apsimoka jungtis, kitas klausimas. Uždarius trijų rajonų ugniagesių komandas, dings ir jų finansavimas.

Panaikinus Šėtos ir Pagirių komandas, kas dengs visą tą pusę? Okainiai?

Miegėnuose juk yra kultūrinis paveldas, Paberžė, kaip ten galėtume palikti be ugniagesių komandos“, – skepsio neslėpė A. Miliauskas.

Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje yra 9 komandos T.y. Pramonės, Josvainių, Dotnuvos, Okainių, Krakių, Rugėnų, Miegėnų, Pagirių ir Šėtos ugniagesių  komandos.

Per pastaruosius penkerius metus technika atsinaujino Pramonės, Dotnuvos, Okainių, Josvainių komandas ir 2023m. –  Krakių komandą. Kitais metais gavus savivaldybės finansavimą, planuojama atnaujinti techniką ir Šėtos ugniagesių komandoje.

Pernai metais visos savivaldybės priešgaisrinės tarnybos į gaisrus vyko 427 kartus.