Nuo­ša­les­nių Aly­taus ra­jo­no kai­mų gy­ven­to­jams, no­rin­tiems pa­siek­ti vais­ti­nę, par­duo­tu­vę, tur­gų, baž­ny­čią, ban­ką ar ki­tą rei­ka­lin­gą įstai­gą, šian­dien ten­ka pa­si­kliau­ti nuo­sa­vus au­to­mo­bi­lius tu­rin­čiųjų ge­ra­no­riš­ku­mu ar sa­vo­mis ko­jo­mis, bet ne vie­šuo­ju trans­por­tu. Ke­lei­vių ve­žė­jai ir sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai aiš­ki­na, kad pri­vers­ti ma­žin­ti au­to­bu­sų rei­sus, trum­pin­ti jų marš­ru­tus, nes ma­žė­ja ke­lei­vių. Bet ar tik­rai ma­žė­ja?

Rei­sų at­nau­ji­ni­mo ne­su­lau­kė

Rai­ti­nin­kų kai­mo ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas Juo­zas Ado­mai­tis pir­ma­sis vie­šai iš­kė­lė  vie­ni­šų kai­mo žmo­nių, ne­tu­rin­čių nuo­sa­vo au­to­mo­bi­lio, pro­ble­mą. „Ke­lei­vių ve­ži­mas yra so­cia­li­nė pa­slau­ga, ku­ria nau­do­ja­si la­biau­siai ne­pa­si­tu­rin­tys žmo­nės. Kas tik ga­li sau leis­ti, nu­si­per­ka au­to­mo­bi­lį ir juo va­ži­nė­ja, bet kaip rei­ka­lus su­si­tvar­ky­ti gar­baus am­žiaus, ma­žiau jė­gų tu­rin­tiems žmo­nėms?“ – svars­to ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas, ku­riam il­go­kai te­ko ben­drau­ti su 87-erių me­tų vie­ni­ša sen­jo­re Ona. Jos gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis – ab­sur­diš­ka: na­mai – prie pat as­fal­tuo­to ke­lio, bet joks au­to­bu­sas juo ne­pra­va­žiuo­ja. Gra­fi­kai pa­keis­ti per pan­de­mi­ją, rei­sų su­ma­žė­jo ir taip li­ko iki šiol. Nors anks­čiau au­to­bu­sas pro šios gy­ven­to­jos na­mus pra­va­žiuo­da­vo tris kar­tus per die­ną. 

„Ran­kas ir ko­jas nu­bu­čiuo­tau tam, ku­ris nors kar­tą per die­ną pa­leis­tų au­to­bu­są as­fal­tu pro ma­no na­mus. Nors į baž­ny­čią nu­va­žiuo­čiau, kur aš­tuo­ne­rius me­tus pro­ce­si­jo­se ei­da­vau. Ma­nęs rei­kia ir Mer­ki­nė­je gy­ve­nan­čiai, sun­kiai ser­gan­čiai duk­rai“, – taip apie sa­vo sva­jo­nes Ona yra kal­bė­ju­si, bet jos ne­iš­si­pil­dė – mo­te­ris jau iš­ke­lia­vo ana­pus.

Ban­do stab­dy­ti pra­va­žiuo­jan­čius

Kar­tu su au­to­bu­sų rei­sais kai­mo ke­liuo­se ne­su­stab­do­mai menks­ta ir gy­ven­to­jų ga­li­my­bė pa­siek­ti gy­dy­mo įstai­gas, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas ra­jo­nų cen­truo­se, ke­liau­ti į dar­bą. Pa­sak ben­druo­me­nės pir­mi­nin­ko J.Ado­mai­čio, to­kia si­tu­a­ci­ja stu­mia į at­skir­tį ato­kios se­niū­ni­jos gy­ven­to­jus, ma­ži­na jų mo­bi­lu­mą ir ap­sun­ki­na ga­li­my­bę gau­ti bū­ti­niau­sias pa­slau­gas.  

„Sa­vo au­to­mo­bi­lius tu­rin­tiems gy­ven­to­jams kur nors nu­va­žiuo­ti nė­ra su­dė­tin­ga. Ta­čiau tiems, ku­rie se­ny­vo am­žiaus – la­bai sun­ku. Ten­ka pės­čio­mis kul­niuo­ti į ar­ti­mes­nius ob­jek­tus, bet to­kia ke­lio­nė ne vi­sų jė­goms. To­dėl kai ku­rie ban­do su­si­stab­dy­ti pra­va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius. Su­tin­kan­čių­jų pa­vė­žė­ti – la­bai re­ta. O kar­tais už pa­ve­žė­ji­mą pa­pra­šo­ma ir 15 eu­rų, tad nu­vež­tas į par­duo­tu­vę sen­jo­ras ne ką ir nu­si­pirk­ti ga­li už li­ku­sius pi­ni­gė­lius. Is­to­ri­ja, de­ja, re­a­li. Pa­pra­šy­tas vi­suo­met pa­ve­ža se­niū­nas, bet vie­ti­niai gy­ven­to­jai sten­gia­si jo ge­ru­mu ne­pik­tnau­džiau­ti“, – sa­vus pa­ste­bė­ji­mus iš­sa­kė J.Ado­mai­tis. 

Miš­ko­ve­žiams iš­rau­sus ke­lius, į ato­kes­nius kai­mus ne­at­vyks­ta ir par­duo­tu­vės ant ra­tų. Jų sa­vi­nin­kai ne­ri­zi­kuo­ja – bi­jo su pre­kė­mis už­strig­ti. Vie­tos gy­ven­to­jai ver­čia­si kam kaip iš­ei­na, pa­de­da ar­ti­mie­ji, jei to­kių tu­ri.

Vie­nin­te­lė kryp­tis – Aly­tus

Kro­kia­lau­kio kraš­te gy­ve­nan­čiam ren­gi­nių ve­dė­jui Vai­dui Prač­kai­lai dar­bo die­no­mis pro­ble­mų su­grįž­ti į na­mus ne­ky­la, bet sa­vait­ga­liais, kai jo gy­ve­na­mo­sios vie­tos kryp­ti­mi ne­kur­suo­ja joks vie­ša­sis trans­por­tas, ten­ka nau­do­tis „Bolt“ pa­slau­go­mis.
Ve­re­bie­jų gy­ven­to­jai guo­dė­si, kad šiuo me­tu iš sa­vo kai­mo jie ga­li nu­va­žiuo­ti tik  į vie­na kryp­ti­mi – Aly­taus. „O anks­čiau au­to­bu­sai ve­žė į Laz­di­jus, Ma­ri­jam­po­lę“, – guo­dė­si gy­ven­to­jai.

Vie­šuo­ju trans­por­tu ne­si­nau­do­jan­tis Ve­re­bie­jų se­niū­nai­tis Gin­tas Bar­taš­ke­vi­čius spe­cia­liai ap­si­lan­kė kai­mo sto­te­lė­je ir pa­tvir­ti­no, kad vi­si marš­ru­tai iš tie­sų ve­da tik į Aly­tų. Ir kur­suo­ja au­to­bu­sai tik dar­bo die­no­mis.

Ne­leng­va lai­ku pa­siek­ti dar­bo­vie­tes

Mi­ros­la­vo gy­ven­to­jai me­na lai­kus, kai kas­dien pro jų kai­mą pra­va­žiuo­da­vo 22 au­to­bu­sai ir vi­suo­met pil­ni ke­lei­vių. Da­bar tik dar­bo die­no­mis ir vi­siš­kai ne­pa­to­giu lai­ku pra­le­kia ke­li. Mi­ros­la­viš­kis Min­dau­gas Bi­lius pa­sa­ko­ja, kad dėl ne­pa­to­gaus lai­ko nu­ken­čia dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jai. Jų dar­bo die­ną pra­si­de­da 8 va­lan­dą ry­to ar dar anks­čiau, o pir­ma­sis au­to­bu­sas Aly­taus kryp­ti­mi va­žiuo­ja 8.45 val. 

„Grau­du anks­tų ry­tą ma­ty­ti žmo­nes, pa­ke­lė­je stab­dan­čius au­to­mo­bi­lius ir pra­šan­čius pa­ve­žė­ti. Ke­li įsi­gi­jo elek­tri­nius dvi­ra­čius ir jais va­žiuo­ja į dar­bą. Va­sa­ro­mis rei­sų dar su­re­tė­ja. Ve­žė­jai den­gia­si tuo, kad moks­lei­viai atos­to­gau­ja. Bet­gi moks­lei­viai ne­si­nau­do­ja vie­šuo­ju trans­por­tu, juos į mo­kyk­lą at­ve­ža ir par­ve­ža mo­kyk­li­niai au­to­bu­sai. Viešasis tran­sportas už­suk­da­vo ir į Obe­li­jos kai­mą, ap­si­suk­da­vo prie bu­vu­sios ko­lū­kio kon­to­ros. Se­niai šio kai­mo žmo­nės ne­ma­to autobusų, pra­džio­je bu­vo tei­si­na­ma­si, kad blo­gas ke­lias, bet ir nu­tie­sus as­fal­tą pa­slau­ga ne­tei­kia­ma. Tu­rin­tys rei­ka­lų Aly­taus mies­te gar­baus am­žiaus mi­ros­la­viš­kiai juos su­si­tvar­ko per va­lan­dą dvi, bet pu­sę die­nos lau­kia au­to­bu­so į na­mus. Jau­ni tu­rė­tų ką ir mies­te veik­ti, bet sun­kiau ju­dan­tys, daž­nai skaus­mų var­gi­na­mi sen­jo­rai tie­siog sė­di sto­ty­je ir lau­kia. Man skau­džiau­sia, kad kar­tais pa­čios ins­ti­tu­ci­jos pa­si­šai­po iš žmo­gaus. Štai už Mi­ros­la­vo kai­mo ri­bų gy­ve­nan­čiam, au­to­mo­bi­lio ne­tu­rin­čiam, žmo­gui bu­vo pa­siū­ly­tas dar­bas Dau­gų „Mak­si­mo­je“. Kaip jam pa­siek­ti už 40 ki­lo­met­rų esan­čią dar­bo vie­tą, ar tai ne pa­si­ty­čio­ji­mas?“ – klau­sia Min­dau­gas, ku­riam ne kar­tą te­ko pa­ve­žė­ti bė­dų pri­spir­tus kai­mo žmo­nes. 

Nu­vy­ki­mo į dar­bą ir par­vy­ki­mo pro­ble­mą kė­lė ir Rai­ti­nin­kų gy­ven­to­ja Ri­ma Rin­ke­vi­čie­nė: „Par­va­žiuo­ti iš dar­bo mies­te yra kuo, su­si­trum­pi­nu pie­tų lai­ką ir su­spė­ju į pas­ku­ti­nį au­to­bu­są. Jis vi­suo­met pil­nas ke­lei­vių, ne kar­tą par­va­žiuo­ti te­ko sto­vint.  Į dar­bą nu­ve­ža vy­ras ar kai­my­nai. Dir­ban­tys žmo­nės ko­o­pe­ruo­ja­si. O sa­vait­ga­liais kai­mo žmo­nės lie­ka vi­siš­kai at­skir­ti.“

Ke­lei­viai ve­ža­mi be bi­lie­tų?

„Anks­čiau mes vai­ruo­to­jus pa­ži­no­jo­me, var­dais va­di­no­me, jie, pa­gal ga­li­my­bes, mus, vy­res­nius, ar­čiau na­mų pa­leis­da­vo. Aiš­ku, mes ne­rei­ka­lau­da­vo­me bi­lie­tų, kar­tais ir grą­žos“, – me­na gar­baus am­žiaus Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja Vi­da.
„Kad mū­sų, ato­kių kai­mų žmo­nių, su­si­sie­ki­mas ne­pa­to­gus, da­li­nai kal­tin­čiau ne­są­ži­nin­gus vai­ruo­to­jus ir ne­są­ži­nin­gus ke­lei­vius.  Jei ku­ris ke­lei­vis už­si­spy­ręs lau­kia bi­lie­to, ne­re­tai jis pa­duo­da­mas, bet pa­ly­dint kan­džia re­pli­ka. Ne­rei­ka­lau­da­mi bi­lie­tų iš go­džių vai­ruo­to­jų, iš­krai­po­me tik­rą­ją si­tu­a­ci­ją, su­si­da­ro įspū­dis, kad ke­lei­vių srau­tai ma­žė­ja, kon­tro­lės taip pat nė­ra“, – sa­vo įžval­go­mis da­li­ja­si Rai­ti­nin­kų kraš­to bib­lio­te­ki­nin­kė Be­rū­ta Sa­daus­kie­nė.

Kaip tei­gia ki­ti šio veik­laus kraš­to pa­šne­ko­vai, jei au­to­bu­sai kur­suo­tų tin­ka­mu lai­ku, gra­fi­kai ne­si­keis­tų, gau­sė­tų ir dir­ban­čių­jų skai­čius, ap­skri­tai kai­mo žmo­nių ak­ty­vu­mas aug­tų. Ne­varg­tų tė­vai, ve­žio­da­mi sa­vo vai­kus į tre­ni­ruo­tes mies­te, jud­res­ni sen­jo­rai be var­go ap­si­lan­ky­tų mies­to ren­gi­niuo­se.

Rei­sų va­sa­rą tik­rai ne­su­ma­žinama dras­tiš­kai

„Ke­lei­vių per­ve­ži­mo vie­ti­nio (prie­mies­ti­nio) re­gu­lia­raus su­si­sie­ki­mo au­to­bu­sų marš­ru­tais pa­slau­gos Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jams tei­kia­mos ap­tar­nau­jant skir­tin­gų kryp­čių au­to­bu­sų marš­ru­tų tin­klą, ku­rį su­da­ro 21 prie­mies­ti­nis au­to­bu­sų marš­ru­tas. Ke­lei­vių per­ve­ži­mo pa­slau­gas Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės marš­ru­tais tei­kia kon­kur­so bū­du pa­rink­tos dvi ve­žė­jų įmo­nės – UAB „Tran­sre­vis“ ir UAB „Mul­ti­va­nas“.  UAB „Tran­sre­vis“ ap­tar­nau­ja di­dži­ą­ją da­lį, tai yra 14 marš­ru­tų, o UAB „Mul­ti­va­nas“ – 7 marš­ru­tus.

Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės prie­mies­ti­nių au­to­bu­sų marš­ru­tų tvar­ka­raš­čiai yra skel­bia­mi Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės tin­kla­py­je, skil­ty­je „Vie­ti­nio su­si­sie­ki­mo trans­por­tas“. In­for­ma­ci­ją apie jų pa­si­kei­ti­mus tei­kia ir au­to­bu­sų marš­ru­tų vai­ruo­to­jai.
Dras­tiš­kai au­to­bu­sų marš­ru­tų va­sa­ros lai­ko­tar­piu tik­rai ne­su­ma­žė­ja, jų skai­čius nė­ra pa­ki­tęs, ly­gi­nant su pra­ėju­siais me­tais. Tie­sa, da­lis au­to­bu­sų marš­ru­tų (ar at­ski­rais  lai­kais) vyks­ta tik mo­ki­nių mo­ky­mo­si mo­kyk­lo­je me­tu. Pvz., au­to­bu­sas „Aly­tus–Ge­niai“ ne­va­žiuo­ja nuo lie­pos 1 d. iki rug­pjū­čio 31 d. Jį kom­pen­suo­ja tarp­mies­ti­niai au­to­bu­sų marš­ru­tai, ku­rių pa­slau­go­mis ke­lei­viai tu­ri ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti. 

Ki­tų, marš­ru­tų, pa­vyz­džiui, „Aly­tus–Il­gai per Ven­ciū­nus, Alo­vę“ va­sa­rą pa­anks­tin­tas iš­vy­ki­mas pie­tų me­tu. Pa­si­kei­tė da­lis iš­vy­ki­mo lai­kų au­to­bu­so marš­ru­te „Aly­tus–Vos­bū­čiai per Mi­ros­la­vą“. Va­sa­ros lai­ko­tar­piu, pa­si­bai­gus moks­lo me­tams, ko­re­guo­ja­mi kai ku­rie iš­vy­ki­mo au­to­bu­sų marš­ru­tų lai­kai, ta­čiau dras­tiš­kai jie ne­nui­ma­mi.

Va­sa­rą,  nuo ba­lan­džio 1 d. ir nuo ge­gu­žės 1 d. pa­dau­gė­ja rei­sų į so­dų ben­dri­jas. Ly­gi­nant su pra­ėju­siais me­tais, di­de­lių po­ky­čių čia nė­ra, au­to­bu­sų marš­ru­tai iš­li­kę tie pa­tys ir marš­ru­tų iš­vy­ki­mo lai­kai nė­ra žen­kliai pa­ki­tę. Gra­fi­kai yra mak­si­ma­liai pri­tai­ky­ti pa­gal ga­li­my­bes pa­ten­kin­ti bū­ti­niau­sius gy­ven­to­jų po­rei­kius, kur yra di­džiau­si jų srau­tai, kuo­met vyks­ta­ma moks­lo, dar­bo ir ki­tais svar­bes­niais tiks­lais.

Paly­gi­nti su pra­ėju­siais me­tais, pa­ki­to  au­to­bu­so marš­ru­to „Aly­tus („Gul­by­nė“)–so­dų ben­dri­ja „Dzū­ki­ja“ tvar­ka­raš­tis. Įver­ti­nus gy­ven­to­jų pra­šy­mus, sie­kiant ap­tar­nau­ti pla­tes­nę gy­ven­to­jų gru­pę, ke­li marš­ru­to rei­sai nu­kreip­ti pro Vidz­gi­rio mik­ro­ra­jo­ną Aly­tu­je. O nuo lie­pos 10 d. šis marš­ru­tas du kar­tus per die­ną pa­sie­kia ir so­dų ben­dri­ją „Ver­smė“, Pa­ne­mu­nin­kė­lių kai­mą.

Ir kai­mo žmo­nėms no­rė­tų­si ry­ti­nių rei­sų į tur­gų 

Ko­dėl ma­žai rei­sų sa­vait­ga­liais ir šven­ti­nė­mis die­no­mis ar­ba au­to­bu­sų marš­ru­tai vi­sai ne­va­žiuo­ja? Taip nu­spręs­ta dėl per­ne­lyg ma­žo ke­lei­vių skai­čius, di­de­lių są­nau­dų ar­ba, ki­taip ta­riant, ven­giant di­de­lių nuos­to­lių, ku­riuos pa­tir­tų sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai. Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra or­ga­ni­za­vu­si au­to­bu­sų rei­sus į kai ku­rias vie­to­ves, ta­čiau jais nau­do­jo­si vos vie­nas ki­tas ke­lei­vis, taigi te­ko už­da­ry­ti dėl pa­ti­ria­mų di­de­lių iš­lai­dų. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad ne į vi­sus pra­šan­čių­jų po­rei­kius tu­ri­me ga­li­my­bė at­si­žvelg­ti.