Kurio Lietuvos miesto gyventojai mažiausiai linkę taupyti kalėdinio stalo vaišėms ir koks požiūris į pasiruošimą žiemos šventėms šalyje vyrauja? Pasirodo, ryškiausiai savo įpročiais išsiskiria klaipėdiečiai ir gyvenantys kaimiškose vietovėse: pajūrio gyventojai mažiausiai linkę taupyti šventiniam stalui, o kaimų – rečiau planuoja išlaidas ir mažiau vertina praktiškas dovanas.

Mažiausiai taupys klaipėdiečiai

„Lidl Lietuva“ ir tyrimų bendrovės „Norstat“ gyventojų apklausos duomenimis, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai dažniau nei kitų miestų gyventojai yra linkę iš anksto apsipirkti prieš šventes, taip siekdami padalinti išlaidas per kelis mėnesius – atitinkamai taip elgiasi 40 proc. ir 38 proc. šių miestų gyventojų.

„Klaipėdiečiai gerokai labiau nei kitų miestų gyventojai yra linkę lyginti prekių kainas skirtingose parduotuvėse – taip daro 51 proc. apklaustųjų uostamiestyje. O štai Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai rečiausiai stengiasi taupyti sudarant pirkinių sąrašą – tai aktualu atitinkamai vos 11 proc. ir 16 proc. apklaustųjų šiuose miestuose. Klaipėdoje taip pat gyvena daugiausiai asmenų, neketinančių taupyti kalėdiniam stalui (13 proc.), o mažiausiai apklaustųjų neketinančių taupyti – Šiauliuose (3 proc.)“, – pastebi „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Net 40 proc. Šiaulių gyventojų įvardijo, kad renkantis prekybos tinklą, kur apsipirkti šventėms, svarbiausias kriterijus jiems yra prekių kainos. Panevėžio gyventojams kainų kriterijus yra mažiausiai aktualus iš didžiųjų šalies miestų gyventojų – šį variantą svarbiausiu įvardijo tik 22 proc. apklaustųjų.

Kas planuoja mažiausias išlaidas?

Apklausos duomenimis, rečiausiai savo išlaidas šventiniam stalui planuoja mažųjų gyvenviečių ir kaimų gyventojai – to teigė nedarantys 29,6 proc. apklaustųjų, taip pat apie 20 proc. trijų didžiųjų miestų ir kitų miestų gyventojų. 45 proc. kaimo gyventojų šiemet kalėdinėms vaišėms planuoja išleisti daugiau pinigų nei pernai, tačiau trijuose didžiuosiuose miestuose linkusių didinti išlaidas Kalėdų stalui dar daugiau – apie 54 proc.

11,3 proc. kaimo gyventojų teigė netaupantys kalėdiniam stalui – šių respondentų buvo daugiau nei apklaustųjų iš trijų didžiųjų miestų (8,6 proc.) ar likusių miestų (7,8 proc.).

Tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad daugiausiai asmenų, ketinančių išleisti minimalią 0–50 eurų sumą kalėdiniam stalui, yra iš trijų didžiųjų miestų – tai sudaro 12,7 proc. apklaustųjų. Minimalią sumą šventiniam stalui planuoja skirti 8,1 proc. kitų miestų ir 7,9 proc. kaimų gyventojai.

Trijų didžiųjų miestų gyventojai labiausiai linkę išleisti dovanoms 101–150 eurų, kitų miestų gyventojai – 51–100 eurų, o kaimo gyventojai – 151–200 eurų.

Mažesnių miestelių gyventojai taip pat rečiausiai planuoja išlaidas dovanoms – to teigė nedarantys 22,3 proc. apklaustųjų bei 15,5 proc. trijų didžiausių miestų ir 16 proc. kitų miestų gyventojų.

Kaimiškų vietovių gyventojai dažniau nei kiti apklaustieji visas dovanas laiko vienodai brangiomis ir geromis (28 proc.). Tos pačios nuomonės laikosi 19,6 proc. trijų didžiųjų miestų ir 24,4 proc. kitų miestų gyventojų. Tyrimo duomenimis, mažiausiai praktiškas dovanas mėgsta kaimo gyventojai – jas gavę džiaugiasi 32,7 proc. apklaustųjų iš kaimo vietovių, 40 proc. didžiųjų miestų ir 41,3 proc. kitų miestų gyventojų.

Baltoji mišrainė – miestiečių meniu

„Norstat“ apklausos metu buvo aiškinamasi ir tai, kur ir kokiems Kūčių stalo patiekalams gyventojai teikia pirmenybę. Paaiškėjo, jog silkės patiekalai yra populiarūs visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai šią tradiciją renkasi kaimo vietovėse – čia jiems pirmenybę teikę 77,8 proc. apklaustųjų, kai trijuose didžiausiuose miestuose juos rinkosi 67 proc., o kituose miestuose – 72,3 proc. respondentų.

Kaime žiemos švenčių stalui gerokai mažiau populiarios įvairios salotos ir mišrainės – jas renkasi 13,7 proc. kaimiškų vietovių gyventojų, kai be jų neapsieina 18,3 proc. didžiųjų miestų ir 18,9 proc. kitų miestų gyventojų. Analogiškai mažiau kaimiškose vietovėse populiari ir daugelio Lietuvos gyventojų pamėgta baltoji mišrainė – be jos Kalėdų neįsivaizduoja 15,4 proc. kaimo, 20 proc. didžiųjų miestų ir 18,2 proc. kitų miestų gyventojų.

Nors 44,6 proc. kaimo gyventojų netradicinių patiekalų buvimą ant Kūčių stalo vertina teigiamai, tik 11,6 proc. kaimiškų vietovių gyventojų yra linkę eksperimentuoti su šios šventės stalo meniu.