Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kalėdinės dovanos: kaip jas ruošia biržiečiai?

Gruodžio mėnuo ypatingas. Jis kartu su pirmuoju sniegu atneša ir šventinę nuotaiką. Kalėdiniai papuošimai, tviskančios eglutės ir gražiausių metų švenčių laukimas užburia savo magija...

O Kalėdinės dovanos – neatsiejama švenčių dalis. Tačiau kol vieni suka galvą kaip nustebinti artimuosius, kiti šios tradicijos nesureikšmina.

Biržų savivaldybės meras Vytas Jareckas:

1

-Artėjant gražiausioms metų šventėms ieškome dovanų savo šeimos nariams, artimiems žmonėms ir draugams. Šv. Kalėdos – metas, kai dovanas gali dovanoti bet kas ir bet kam: vadovas pavaldiniui, pavaldinys – vadovui, kaimynas kaimynui, giminaitis giminaičiui ir panašiai. Visomis kitomis progomis tai nėra įprasta. Man svarbiausia, kad tam žmogui, kuriam dovanoju, parinkčiau tinkamą dovaną. Būna, kad dovana ypatinga ne dėl jos vertės, bet dėl Kalėdinės pakuotės, kuri gali būti brangesnė net už pačią dovaną. Šie metai kitokie dėl karantino apribojimų, kai negali susitikti su artimais žmonėmis, ypač gyvenančiais užsienyje. Dėl tų pačių ribojimų dovanas dažniausiai perku internetinėse parduotuvėse, nes taip patogiau ir jau tampa įpročiu. Nuo pat vaikystės mūsų šeimoje išlikusi šventa tradicija – Kūčių vakarienė ir Kalėdų rytas bažnyčioje, o paskui šventės su šeimos nariais ir draugais.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė:

1

-Kalėdos... retai kada turiu laiko jų laukti, joms ruoštis, dažniausiai vos ne iš paskos joms bėgu... Kai augo vaikai ir jiems dovanas nešė Kalėdų senelis, tai labai svarbu būdavo, kad jie apsidžiaugtų. Naktis būdavo trumpa – reikėdavo sulaukt, kol po Kūčių vakarienės vaikai sumigs. Vos tik užmigdavom, girdėdavom, kad jau veriasi durys, vaikai atrasdavo dovanas ir suprasdavo – Kalėdų senelis jau buvo! Pasigirsdavo greiti žingsniukai atgal, pažadinti kitų... O tada jau vienas paskui kitą bėgo pas mus į miegamąjį pasidžiaugti savo ir brolių, sesės dovanomis. Kol į namus ateidavo Kalėdų senelis, dovanos būdavo parduotuvinės. O augantiems vaikams jau būtinai atnešdavo ir knygų. Todėl dabar jau mums užaugusių vaikų Kalėdų seniai knygų įdėti irgi nepamiršta. Dabar mūsų vaikai laukia to, kas tiesiog kvepia namais...Tad, jei tiktai spėju – ir vaikams, ir tėvams, ir brolių, sesės šeimoms, ir bičiuliams stengiuosi padovanoti kažką tokio, kas kvepia mano namais ir turi nors kiek tos rankų šilumos. Tai gali būti kieme augančių žolelių arbata, indelis citrinvyčio uogų ar šeivamedžių žiedų sirupo, netgi – eksperimentinio žiedų acto buteliukas. O gal koks megztas, nunertas, pasiūtas niekutis, jei tik tam randame laiko. Arba žaismingai sukomponuotas drobinis maišelis, kuriame jau kvepia Biržų arbatinės gėrybės. Svarbu savo rankomis supakuoti ir įdėti nors gramą šilumos... Šią netikrumo pilną ir keistą žiemą didžiausia dovana, manau, būtų – patys tikriausi apsikabinimai, tik baisu, kad tai gali būti atimta. Stengdavomės per Kalėdas arba nuvažiuoti į tėvų namus, arba visi susirinkti kurio nors iš mūsų šeimos namuose ir kiek tik galime, tą vieną dieną pabūti visi kartu. Jeigu šiais metais pandemija šią galimybę ir atimtų, esu sugalvojusi visiems dovaną, kuri leis visus metus, bet kurią dieną pasijausti, kad esame didžiulėje šeimoje kartu. Bet geriau, kad būtų kuo daugiau apsikabinimų...

Šokių studijos „Pa.shok“ įkūrėja, šokių trenerė Veronika Morkvėnaitė:

1

-Kalėdų visada labai laukiu. Be šeimos narių gimtadienių, man tai viena gražiausių metų švenčių. Dovanas pradedu ruošti jau vasarą. Turiu namie net atskirą stalčių, kuriame viskas Kalėdinių dovanų pakavimui: popieriukai, maišiukai, kaspinėliai. Seniau dovanas rinkdavau parduotuvėse, važiuodavau į kitus miestus. Bet paskutiniais metais jas perku internetu, o šiemet dar daug nuostabių dalykėlių radau ir Biržų mažose parduotuvėlėse. Niekada dovanų negaminu pati, neturiu tam talento. Tik jau kokius 10 metų savo tėtukui pinu apyrankes. Jam tai – geriausia dovana. Kadangi šiemet situacija kitokia, natūralu, kad švenčių norisi dar labiau: kuo daugiau lempučių, žvakučių, Kalėdinės muzikos ir sniego, kad širdy bent kiek būtų šventiškiau. Šiemet pasiruošimas Kalėdoms yra gerokai ramesnis: nėra didelių renginių, koncertų, pasirodymų, tačiau negaliu teigti, kad tas švenčių laukimo nuotaika šiemet prastesnė. Visur stengiuosi įžvelgti teigiamus dalykus.

Šachmatų treneris Raimondas Paliulionis:

1

Sudėtinga ruošti dovanas, kai esi aplinkybių uždarytas namie. Tradiciškai būdavo dovanėlės, bet kaip bus šiemet, dar nenusprendėme. Jeigu visko neuždarys, gal ir dovanosim. O gal Kalėdų senelis šį kartą skirs savo dėmesį tik mažajai princesei, kuriai greit sueis dveji. Kiti lyg ir sutarė pakentėti iki kitų švenčių. Būdavo visaip – dovanų ieškodavome ir parduotuvėse, ir internete. Bet kasmet prigalvodavome visokių sąlygų, tik sutarta dovanų kaina beveik nesikeitė. Pamenu, vienais metais dovana turėjo būti raudona, kitais – valgoma, trečiais – popierinė. O pernai dovanos pavadinime turėjo būti raidė „p“, nes taip išėjo, kad visų pavardės ta raide prasideda. Tąkart bandžiau išsisukti ir padovanoti pinigus, bet tai buvo uždrausta. Tad galiausiai tiko ir puodelis, ir knyga „Pasigamink pats“ ar net kumpis. Visi turi savą požiūrį ir prie taisyklių prisitaiko skirtingai. Šachmatininkų aplinkoje turėjome tradiciją surinkti visus su artimaisiais ir pabendrauti klube, pilies kieme ar prie miesto eglutės. Bet galimybių tam turbūt jau teks ieškoti po karantino.

Tautodailininkė, karpinių meistrė Rasa Dubrienė:

1

-Labai mėgstu daryti šventinės dekoracijas, kurias iki Kalėdų visada išdalinu. O kol vaikai buvo maži, Kalėdų laukimas būdavo ypatingas ir paslaptingas. Visada Kalėdų rytą, jau švintant dukros bėgdavo ieškoti dovanų po eglute. Dabar vaikai užaugo, bet dovanas patiems artimiausiems po eglute vis dar paliekame, tik gal nebe taip slaptai. Nepamirštame ir savo augintinių, kurie gauna dovanų – skanėstų. Dovanų kainos priklauso nuo galimybių, bet stengiamės, kad dovanėlė tikrai būtų naudinga. O jei tuo metu nieko nereikia, tada tinka dovanų čekis pas kosmetologę ar kur kitur. Giminų tarpe turime susitarimą dovanomis nesikeisti, nes didesnę reikšmę skiriame pačiam bendravimui. Tradiciškai pirmąją Kalėdų dieną važiuojame į kaimą pas mamą, nes tądien jos gimtadienis. Visi atsivežame kokių skanėstų ir maloniai pasisvečiuojame. Gaila, kad šiais metais to padaryti turbūt nepavyks.

Birutė PETKEVIČIŪTĖ

Rekomenduojami video