„Aly­taus nau­jie­nų“ laikrašč­io re­dak­ci­jo­je ap­si­lan­kė Aly­taus ra­jo­no, Pi­va­šiū­nų se­niū­ni­jos, Bū­dos kai­mo gy­ven­to­jas Vy­tau­tas Rač­kys (nuotr.) ir išlie­jo pa­si­pik­ti­ni­mą dėl iš Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro (ARATC) įsi­gy­to kom­pos­to. Gir­di, juo pa­trę­šus dar­žo­ves šilt­na­my­je ir lau­ke, beveik vi­sos ėmė džiū­ti. Kur dau­giau už­py­lė, esą vi­si au­ga­lai tie­siog nu­ny­ko. No­rė­da­mi įsi­ti­kin­ti įvar­di­ja­mo­mis kom­pos­to pa­da­ry­to­mis bė­do­mis pas Bū­dos gy­ven­to­ją ap­si­lan­kė mi­nė­to cen­tro spe­cia­lis­tai.

Pa­im­ti kom­pos­to mė­gi­niai ir kreip­ta­si į moks­li­nin­kus. 

Gau­tas at­sa­ky­mas lyg ne­tu­rė­tų iš­gąs­din­ti at­lie­kų tvar­ky­to­jų ga­mi­na­mo kom­pos­to nau­do­to­jų. Ta­čiau tik­riau­siai ne vi­si ži­no, kaip jį rei­kia nau­do­ti, kad ne­pa­kenk­tų au­ga­lams, kaip Bū­dos gy­ven­to­jo dar­žuo­se.

Su­si­gun­dė įsi­gy­ti iš­gir­dęs ge­rų at­si­lie­pi­mų

Bū­dos kai­mo gy­ven­to­jas V.Rač­kys ARATC Tak­niš­kių ga­my­bi­nė­je ba­zė­je ga­mi­na­mo kom­pos­to su­si­gun­dė nu­si­pirk­ti, iš žmo­nių iš­gir­dęs ge­rus apie jį at­si­lie­pi­mus. Gir­di, at­sto­ja mėš­lą, pa­trę­šus vis­kas au­ga lyg ant mie­lių.

Tad šis Pi­va­šiū­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas nu­si­pir­ko net še­šias to­nas ža­lių­jų at­lie­kų kom­pos­to ir gau­siai pa­tre­šė šilt­na­mį bei lau­ke dar­žo­vėms au­gin­ti skir­tą plo­tą.

„Šilt­na­my­je že­mę per­ka­siau, lau­ke apa­riau ir pa­so­di­nau dar­žo­ves. Šilt­na­my­je pa­so­din­ti agur­kai nu­džiū­vo, lau­ke, pa­vyz­džiui, svo­gū­nai pa­gel­to ir nu­džiū­vo, svo­gū­nai – taip pat. Maž­daug vie­na­me are  lau­ke pa­so­din­tos dar­žo­vės tie­siog iš­ny­ko. Mi­rė ir kom­pos­te pa­so­din­tos gė­lės, to­dėl jas tu­rė­jau per­so­din­ti į iš par­duo­tu­vės pirk­tą že­mę. Iš šilt­na­mio kom­pos­tą iš­ka­siau, lau­ke jau nie­ko ne­ga­liu pa­da­ry­ti. Kai kas nu­mi­rė, kas kas po tru­pu­tį  lyg tai at­si­gau­na“, – pa­sa­ko­ja pir­mą­kart kom­pos­to iš at­lie­kų tvar­ky­to­jų įsi­gi­jęs Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jas.

Nu­vy­ko aiš­kin­tis si­tu­a­ci­jos

Nors „Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­ci­jo­je ap­si­lan­kęs  Pi­va­šiū­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas ne­iš­sau­go­jo nei kom­pos­to įsi­gi­ji­mo do­ku­men­tų, ne­tu­ri  nei raš­tiš­ko at­sa­ky­mo iš la­bo­ra­to­ri­jos, ku­rio­je jis ty­rė pirk­tą kom­pos­tą ir ga­vo  žo­di­nį at­sa­ky­mą, apie  ne­va pras­tą ko­ky­bę, ta­čiau at­lie­kų tvar­ky­to­jai į įvar­din­tą pa­tir­tą žmo­gaus bė­dą ran­ka ne­nu­mo­jo.

ARATC Tak­niš­kių ga­my­bi­nio pa­da­li­nio va­do­vo pa­va­duo­to­jas Jus­tas Mar­čins­kas nu­vy­ko pas Bū­dos kai­mo gy­ven­to­ją aiš­kin­tis si­tu­a­ci­jos, pa­ė­mė kom­pos­to mė­gi­nį.

Nu­ken­tė­jęs Pi­va­šiū­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas ap­ro­dė ap­džiū­vu­sias, kai ku­rias jau iman­čias at­si­gau­ti dar­žo­ves. 

Kaip in­for­ma­vo ARATC Ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė Al­do­na Jan­kaus­kie­nė, kiek­vie­nos pa­ga­min­to kom­pos­to par­ti­jos mė­gi­niai yra ti­ria­mi Lie­tu­vos ag­ra­ri­nių ir miš­kų moks­lo cen­tro Ag­ro­che­mi­nių ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jo­je, jo ko­ky­bi­nių ty­ri­mų vi­dur­kis skel­bia­mas cen­tro in­ter­ne­to sve­tai­nė­je: „Ieš­ko­da­mi at­sa­ky­mo, ar cen­tre pa­ga­min­tas kom­pos­tas ga­lė­jo tu­rė­ti ne­igia­mos įta­kos Bū­dos kai­mo gy­ven­to­jo au­ga­lams, krei­pė­mės į moks­li­nin­kus. Gau­ti at­sa­ky­mai pa­tvir­ti­no, kad iš at­lie­kų pa­ga­min­tas kom­pos­tas au­ga­lams pa­kenk­ti ne­ga­li, o pro­ble­mų ga­lė­jo kil­ti dėl per di­de­lio trę­ši­mui pa­nau­do­to kie­kio bei itin in­ten­sy­vaus sau­lės ra­dia­ci­nio fo­no.“

Ką pa­brė­žė pro­fe­so­rius?

ARATC, do­mė­da­ma­sis Bū­dos kai­mo gy­ven­to­jo iš­sa­ky­ta pro­ble­ma dėl kom­pos­to pa­veik­tų au­ga­lų, kon­kre­taus at­sa­ky­mo pa­pra­šė iš Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Že­mės ūkio aka­de­mi­jos Ag­ro­no­mi­jos fa­kul­te­to, atsakė jo Ag­ro­e­ko­sis­te­mų ir dir­vo­že­mio moks­lų ka­ted­ros pro­fe­so­rius Kęs­tu­tis Ro­ma­nec­kas (nuotr.).

Ar ga­li ža­lių­jų at­lie­kų kom­pos­tas pa­kenk­ti au­ga­lams? Į to­kį klau­si­mą pirmiausia pro­fe­so­rius at­sa­kė trumpai: „Var­gu bau.“
„Grei­čiau­siai bus per di­de­lė trę­ši­mo kom­pos­tu nor­ma, nes kom­pos­te ga­li­mi per di­de­li azo­to kie­kiai. Be to, šilt­na­my­je kom­pos­tas ga­lė­jo įšil­ti, jei pa­skleis­tas pa­vir­šiu­je, ir bū­da­mas ša­lia au­ga­lo jį ap­de­gin­ti dėl per grei­tos mi­ne­ra­li­za­ci­jos. Da­bar daž­nai sau­lės FAR – fo­to­sin­te­tiš­kai ak­ty­vio­ji ra­dia­ci­ja ar­ba ra­dia­ci­nis fo­nas es­ti la­bai in­ten­sy­vus. Ma­no prak­ti­ko­je anks­čiau jis bu­vo že­mes­nio ly­gio. Tai pa­vo­jus šilt­na­mio au­ga­lams. Rei­kia pa­gal­vo­ti apie šilt­na­mio au­ši­ni­mą ir še­šė­lio prie­dan­gas. Au­gin­to­jai tai da­ro, bet ne vi­sa­da pa­kan­ka­mai. Ta­čiau ma­nau, kad čia yra trę­ši­mo nor­ma“, – sa­ko K.Ro­ma­nec­kas. 

Jis pa­brė­žė, kad nau­do­jant kom­pos­tą la­bai svar­bi pro­por­ci­ja. Pro­fe­so­rius tai įvar­di­jo ker­ti­niu da­ly­ku: „Jei kom­pos­to su­dė­tis ar­ti­ma hu­mu­sui, jį rei­kia mai­šy­ti su dur­pi­niu sub­stra­tu san­ty­kiu 1:10 ar­ba net dau­giau. Rei­kia pa­si­skai­čiuo­ti įne­ša­mų mais­to me­džia­gų ba­lan­są, nes skir­tin­gų au­ga­lų rū­šių  po­rei­kis mais­to me­džia­goms yra skir­tin­gas.“

Pa­tys ARATC spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad nau­do­jant kom­pos­tą svar­bu ži­no­ti, jog tai prie­mo­nė dir­vo­že­miui pa­ge­rin­ti, tad, kaip ir trę­šiant bet ku­rio­mis ki­to­mis trą­šo­mis, svar­bu neper­si­steng­ti , at­si­žvelg­ti į dir­vo­že­mį, į ku­rį įmai­šo­mas kom­pos­tas, ir į so­di­na­mus au­ga­lus.

Pa­si­gen­da nau­do­ji­mo pa­aiš­ki­ni­mo

ARATC Tak­niš­kių ga­my­bi­nia­me pa­da­li­ny­je ža­lių­jų at­lie­kų kom­pos­tas ga­mi­namas be­veik 20 me­tų. Kom­pos­tas iš mais­to at­lie­kų pra­dė­tas ga­min­ti prieš še­še­rius me­tus.

Per me­tus pa­ga­mi­na­ma dau­giau nei 4 tūkst. to­nų kom­pos­to. Pra­ėju­siais me­tais – apie 2 tūkst. to­nų iš ža­lių­jų at­lie­kų ir 2 tūkst. 134 to­nos iš mais­to at­lie­kų.

Kaip pa­ti­ki­no ARATC Ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė A.Jan­kaus­kie­nė, ir vie­no, ir ki­to kom­pos­to pa­klau­sa nuo­lat di­dė­ja, bu­vo me­tas, kai pa­si­im­ti kom­pos­to siū­ly­ta ne­mo­ka­mai gy­ven­to­jams, at­ve­žu­siems elek­tros ar elek­tro­ni­kos at­lie­kų, pas­ta­rai­siais me­tais to ne­da­ro­ma, nes vos spė­ja­ma ga­min­ti pa­gal už­sa­ky­mus.

Kom­pos­tą per­ka įmo­nės, ūki­nin­kai ir ki­ti fi­zi­niai as­me­nys. Apie pu­sę pir­kė­jų – nuo­la­ti­niai.

A.Jan­kaus­kie­nė ak­cen­ta­vo vie­nin­te­lį pir­kė­jų prie­kaiš­tą dėl įsi­gy­to kom­pos­to – ja­me pa­si­tai­kan­čios prie­mai­šos. Ta­čiau prie­mai­šų kie­kis, pa­sak Ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vės, nuo­lat ma­žė­ja dėl kom­pos­to va­ly­mui, si­jo­ji­mui nau­do­ja­mų mo­der­nių įren­gi­nių: „Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad ir pa­ti mo­der­niau­sia tech­ni­ka ne­ga­li iš­tai­sy­ti vi­sų žmo­gaus pa­da­ry­tų klai­dų, to­kių, kaip ne­tin­ka­mas rū­šia­vi­mas. Kai ku­rie žmo­nės į mais­to ar ža­lių­jų at­lie­kų kon­tei­ne­rius vis dar iš­me­ta stik­lai­nius ar bu­te­lius. Vie­nas stik­lai­nis ar bu­te­lis už­ter­šia ke­lias to­nas kom­pos­to, o vi­siš­kai pa­ša­lin­ti smul­kias stik­lo prie­mai­šas iš jo yra ne­įma­no­ma...