Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaimo bendruomenės norėtų paprastesnių projektų rengimo sąlygų

Šiemet, pasinaudojusios įvairiais finansavimo šaltiniais vietos bendruomenės  įgyvendino daugiau nei 2 tūkst. projektų. Pastatyti arba suremontuoti bendruomenių namai, sutvarkytos viešosios erdvės, įrengti amatų centrai. Pasak Kaimo bendruomenių sąjungos vadovės, jų veikla rengiant projektus pagerėtų, jeigu būtų supaprastinti Viešųjų pirkimų bei kiti bendruomenėms taikomi reikalavimai. 

Nuo šiol Šalčininkų rajono Butrimonių kaimo bendruomenė turi savo namus. Duris atvėrė ilgokai apleistas stovėjęs suremontuotas ir bendruomenės poreikiams pritaikytas pastatas.

„Renginių, net ir būrelių bus. Jaunimas aktyvus ir mielai ateina – pasportuos ir pažais, ir padainuos. Iniciatyvumo yra, bet pinigų reikia ir tokiems dalykams, kaip pavyzdžiui, scenos nuomai, įrangai“, – sakė Butrimonių bendruomenės centro pirmininkė Teresa Savel.

Šiuo metu labiausiai žmonių mėgstami treniruokliai.

Centras įrengtas panaudojus Kaimo plėtros programos ir savivaldybės lėšas.

Vienas iš didesnių Butrimonių bendruomenės įgyvendintų projektų – prie tvenkinio įrengta poilsiavietė. Gyventojai sako, kad dar reikėtų atskiros erdvės jaunimui.

Šiemet, pasinaudojusios  įvairiais finansavimo šaltiniais, vietos bendruomenės  įgyvendino daugiau nei 2 tūkst. projektų. Pastatyti arba suremontuoti bendruomenių namai, sutvarkytos viešosios erdvės, įrengti amatų centrai, organizuoti renginiai, suteiktos paslaugos.

„Gruodžio pradžioje atidarėme Poškonių seniūnijoje bendruomenės centrą, dabar sausio 5 d. Turgelių kultūros namus atidarysime. Pavyko irgi atstatyti. Iš Kaimo plėtros programos ir kiti tokie objektai“, – pasakojo Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius.

Dažniausiai kaimo bendruomenės pretenduoja į Kaimo plėtros programos Vietos veiklos grupių strategijoms įgyvendinti skirtas lėšas. Kaip ir kitiems pretendentams, tenka rengti projektus, prisidėti savomis lėšomis.

Pasak bendruomenių atstovės, įgyvendinti projektus būtų lengviau, jeigu netektų susidurti su biurokratiniais reikalavimais, teikiant ataskaitas, rengiant viešuosius pirkimus.

„Turi pateikti kasmet Registrų centrui finansines metines ataskaitas. Nuo 2018 m. toms, kurios nepateikusios, nebeskiriama 2 proc. parama. Nors vyksta derybos su Viešųjų pirkimų tarnyba, ir jų vadovybė pripažįsta, kad  tos kaimo bendruomenės neatitinka pirkimo organizatoriaus statuso, ir jie mūsų norėtų atsikratyti. Jie žada pateikti išaiškinimą, kad visos agentūros – Nacionalinė mokėjimų, Socialinės apsaugos ir kitos – traktuotų  vienodai, ir galbūt tai palengvins. Bus pačių ministerijų sudarytos taisyklės, pagal kurias  bus palengvintos ir supaprastintos rengimo sąlygos“, – kalbėjo Kaimo bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Setkienė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikia daugiau nei 2 tūkst. vietos bendruomenių, didžioji dalis – kaimo vietovėse. Tikimasi, kad jų veiklą suaktyvins ir paskatins steigtis naujas neseniai Seimo priimtas Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas.

Rekomenduojami video