Diskusijos dėl kardomųjų priemonių skyrimo ir jų griežtumo įsiliepsnoja gana dažnai. Vieni piktinasi, kad laisvėje palikti „žulikai“, kol sulauks teismo verdikto, ir toliau darys naujus nusikaltimus. Kiti – kad nesunkias nusikalstamas veikas padariusieji be reikalo kišami už grotų, kur pereina tikrą „zekų“ mokyklą. O tretieji baksnoja į vis tuštinamą valstybės biudžetą, kai dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų suimtieji prisiteisia ne šimtus, bet tūkstančius eurų.

Apykojės nenusiimsi

Dabar nepatenkintiems kaliniams kreiptis į Strasbūrą jau ir nereikia, nes patys Lietuvos teismai tenkina jų ieškinius dėl blogų įkalinimo sąlygų. Šios sąlygos, ko gero, labiausiai ir paskatino tiek teisėsaugos institucijas, tiek politikus ieškoti būdų, kaip sumažinti bent įtariamųjų, laukiančių teismo už grotų, skaičių, o kartu – ir minėtų ieškinių antplūdį teismuose.

Daugelis sutinka, jog griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – turi būti skiriama tik išimtinais atvejais ir tik tuomet, kai kitomis priemonėmis nebegalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo ikiteisminio tyrimo, sklandaus bylos nagrinėjimo teisme ir nuosprendžio vykdymo, būtinybės užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Be to, skiriant suėmimą, turi egzistuoti bent vienas iš keturių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) įtvirtintų pagrindų: pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis, trukdys procesui, vėl nusikals, arba turi būti gautas prašymas įtariamąjį išduoti užsienio valstybei.

Antroji pagal griežtumą kardomoji priemonė dabar yra įtariamojo (kaltinamojo) intensyvioji priežiūra, kontrolę vykdant elektroniniais stebėjimo prietaisais. Šią kardomąją priemonę teismai skiria jau vis dažniau.

Pavyzdžiui, apykojė leidžia stebėti, kaip įtariamieji laikosi jiems nustatyto režimo, o neteisėtai nuimtas šis prietaisas apie tai iškart praneša policijai, ir tada įtariamiesiems gali būti pritaikytas jau ir suėmimas. Apykojė, ant įtariamojo kojos pritvirtintas specialus įtaisas, realiu laiku parodo jo judėjimo kryptį, duomenys perduodami tiesiai į specialią programinę įrangą, kurią nuolat stebi policijos pareigūnai.

Ši priemonė iš karto negali viršyti 6 mėnesių. Jeigu reikia, terminas teismo nutartimi gali būti pratęstas iki 3 mėnesių. Tokių pratęsimų skaičius neribojamas.

Gali pasislėpti

Ir vis dėlto yra tokių įtariamųjų, kuriuos būtina laikyti už grotų. Šiuo metu įvairiuose šalies teismuose nagrinėjamos kelios bylos, kuriose asmenys įtariami nužudę daugiau nei po vieną žmogų. Prieš kelerius metus teismai, įrodę tokių įtariamųjų kaltę, tikrai būtų skyrę kaltiems žudikams įkalinimą iki gyvos galvos. Nors baudžiamųjų įstatymų niekas nepakeitė, tačiau dabar mūsų teismai už 2 žmogžudystes dažniau skiria tik 15 ar 20 metų nelaisvės.

Štai šiuo metu Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti kauniečio Karolio Neoro (22 m.) byla. Buvęs teisės studentas kaltinamas dviejų vienišų savo kaimynių nužudymu ir laikomas suimtas. Rugpjūtį suėmimas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams. Kitas teismo posėdis numatytas spalio 10-ąją. Už grotų šis jaunas vyras laikomas jau pusantrų metų. Jo advokatai prašė paleisti ginamąjį į laisvę, nes, jų teigimu, byloje nėra nė vieno tiesioginio K. Neoro kaltės įrodymo – vaikino niekas nematė darant tuos nusikaltimus, nerasti netgi nužudytųjų kūnai. Tačiau teismas palaikė prokuroro reikalavimą kaltinamąjį ir toliau laikyti už grotų, nes šis neturi šeimos, užtat turi ryšių ir giminių užsienyje, be to, iki sulaikymo niekur nesimokė ir nedirbo, dėl to jis, paleistas iš suėmimo, galėtų pasislėpti.

Kraujo pėdsakai

K. Neoras kaltinamas nužudęs toje pačioje, kaip ir jis, S. Žukausko gatvės daugiabučio laiptinėje gyvenusią Nijolę V. (63 m.) ir ilgametę Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovę Valeriją U. (86 m.), Maironio gatvės gyventoją.

Valerija U. dingo sausio 26-ąją. Ji Kauno centre esančiame bute gyveno viena. Manoma, kad lemtingąjį kartą moteris pati įsileido žudiką į namus, nes įsilaužimo žymių neaptikta. Tuo metu šeimininkė ketino gamintis maistą. Vėliau kaimynai ir artimieji, pastebėję vis pravertas Valerijos U. balkono duris, iškvietė policiją. Vonioje buvo rasta kraujo pėdsakų. Žudikas stengęsis išvalyti kraują, bet nuslėpti jam pavykę ne viską. Iš aukos namų dingo auksinių papuošalų, kurių rasti kol kas nepavyko.

Ši kaunietė net 30 metų vadovavo Kauno prekybos organizacijų valdybai, tad praeityje buvo gerai žinoma bei įtakinga funkcionierė, gerai pažįstama seniesiems kauniečiams. Išėjusi į pensiją moteris gyveno savo erdviame bute, vasaromis vis važiuodavo į sodą Laumėnų kaime, šalia Kauno marių. Ten savo sodą turi ir dabar įtariamo K. Neoro giminaičiai.

Yra duomenų, kad į kriminalistų akiratį K. Neoras pateko po to, kai per apžiūrą Valerijos U. namuose buvo aptiktas laikraštis, ant kurio buvo ranka užrašytas šio vaikino mobilaus telefono numeris. Kriminalistus sudomino pokalbių išklotinės, įrodančios, jog pensininkė savo dingimo išvakarėse bendravo telefonu su K. Neoru.

Kaltę neigia

Sausio viduryje artimieji pasigedo ir jau minėtos Nijolės V. Pirmiausia šiukšlių konteineryje, tik ne tame Kauno rajone, kur gyveno dingusioji, buvo rasti sukarpyti šios moters dokumentai. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavę, kad dokumentus į konteinerį išmetė taksi automobiliu atvykęs vyras su ramentais. O kaip tik tuo metu K. Neoras buvo susilaužęs kulnikaulį...

Atrakinus Nijolės V. butą, jame rasta jos kraujo. Tuomet įtarimai ir krito ant K. Neoro, kuris gyveno pas močiutę tame pačiame Kalniečių rajono name, vienu aukštu žemiau nei Nijolė V. Kadangi neaptikta jokių įsilaužimo į kaunietės butą žymių, tai manoma, kad nužudyti ją galėjo tik pažįstamasis, kuriam ji pati atidarė duris.

Sulaikius įtariamąjį, jam buvo skirta psichiatrijos ekspertizė ir vėliau nustatyta, kad vaikinas yra pakaltinamas. Įtariama, jog K. Neoras nužudė abi pensininkes, nes siekė lengvai pasipelnyti. Pats jis kaltę neigia.

Trys nužudymai

Kaltės nepripažįsta ir dar vienas kaltinamasis, kurio labai panašią bylą nagrinėja irgi Kauno apygardos teismas: įtariama, kad marijampolietis Tadas Viselga (36 m.) nužudė net 3 žmones. Jis irgi laikomas suimtas. Šią bylą teismas vėl atvers rugsėjo 15-ąją.

Pareigūnai, tyrę visus tris įtariamus nužudymus, dar pernai sausį, kai tik sparčiau pradėjo rutuliotis ikiteisminio tyrimo duomenys, praminė T. Viselgą serijiniu žudiku. Iš pradžių skelbta, kad šis vyras įtariamas paskandinęs dvi savo artimas drauges, o dėl tėvo nužudymo ir senelių esą mįslingų mirčių, kaip tuokart ūžte ūžta Marijampolėje, pareigūnai nekalbėjo. Jie teigė, kad pirmiau reikėtų atlikti palaidotųjų ekshumaciją.

Baigusi ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra pranešė, kad T. Viselga kaltinamas vis dėlto 3 žmonių nužudymu – savo tėvo ir dviejų draugių. Vilniaus teisėsaugininkams šis tyrimas iš Marijampolės buvo perduotas „dėl tyrimo sudėtingumo ir būtinybės atlikti daug specifinių, nestandartinių veiksmų“.

Marijampolietį kaltinantys pareigūnai, atrodo, labai tiki tuo, ką nustatė per tyrimą, antraip T. Viselga, suimtas dar pernai sausį, greičiausiai jau būtų išleistas iš belangės ir teismo dienos lauktų paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę. Bet suėmimo terminas kaltinamajam vis tęsiamas, nors jo advokatas prašė Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) panaikinti suėmimą. Tame skunde gynėjas tikino, kad T. Viselga neketina kur nors slėptis ir nedarys naujų nusikaltimų. Bet LApT teisėjų kolegija nutarė mananti kitaip, nes T. Viselga anksčiau jau teistas (vadinasi, linkęs nusikalsti) ir turi ryšių užsienyje – bent jau Vokietijoje, kur dirba ir gyvena jo motina.

Mirė staiga

T. Viselga kaltinamas tuo, kad 2011-ųjų gruodžio 30-osios vakarą, turėdamas tikslą nužudyti savo tėvą Vidmantą Viselgą (52 m.) ir tokiu būdu užvaldyti didelio šeimos buto dalį, kuri priklausė tėvui, namie į degtinės butelį įbėrė psichotropinės medžiagos, nes žinojo, kad tėvas vaišinsis su svečiu. Šie du vyrai išgėrė tą degtinę. Svečias – mažiau, tad jam, kaip vėliau nustatyta, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. O V. Viselga „mirties kokteilio“ išgėrė daug daugiau ir netrukus mirė, tebesėdėdamas fotelyje. Tokį jį rado Tado iškviesti policininkai. Jie tegalėjo stebėtis, kad mirė dar nesenas vyras, smurto žymių neaptiko, o labai susijaudinęs ir, rodės, itin išgyvenantis sūnus Tadas nesukėlė jokių įtarimų.

V. Viselga buvo palaidotas Sasnavoje, arčiau gimtųjų vietų. Kapą pastaruoju metu pavyzdingai tvarkė Tadas.

Ikiteisminis tyrimas dėl V. Viselgos staigios mirties tuokart buvo nutrauktas. Jis buvo atnaujintas tik 2015-ųjų sausį, kai pareigūnai gavo velionio sūnų kaltinančios informacijos.

Draugė paskendo

Kitas nužudymas, kaip įtariama, lygiai tokiu pat būdu ir dėl to paties – dėl turto – buvo įvykdytas 2014-ųjų spalio pabaigoje.

Spalio 25-osios vidurdienį netoli Marijampolės, Balsupių kaime, buvo rasta, kaip spėta, pakelės tvenkinyje prigėrusi marijampolietė Zina B. (44 m.), pastaruoju metu dažniau gyvendavusi Danijoje, kur dirbo barmene. Moteris tuo metu atostogavo gimtinėje. Zina B. artimai bendravo su T. Viselga daugiau nė metus. Esą kartą jis ją pavėžėjo, ir draugystė užsimezgė.

Po Zinos B. mirties artimieji neslėpė pasigedę nelaimėlės turėtų pinigų. Žvilgsniai nukrypo į moters draugą T. Viselgą, kuris buvo paskutinysis, bendravęs su ja, tačiau pareigūnai tuokart operatyviai nenustatė jokių šio draugo kaltės įrodymų.

Gi dabar kaltinamajame akte teigiama, kad T. Viselga, apakintas godulio svetimam turtui, nes žinojo, kad draugė turi nemažai pinigų, lemtingąjį kartą susitikęs apgaule ją apsvaigino tos pačios psichotropinės medžiagos ir alkoholio „kokteiliu“. Tuomet, laukdamas, kol moteris pasidarys bejėgė, vežiojosi ją automobiliu, o vakare nusivežė prie vandens telkinio, įstūmė į vandenį ir sugriebęs panardino jos galvą bei laikė tol, kol nelaimėlė prigėrė. Kai negyvą moterį tvenkinyje pirmieji rado pro šalį keliu važiavę žmonės ir iškvietė pareigūnus, šie nužudymo neįtarė. Nusikaltimą įtarė tik mirusiosios artimiausi giminaičiai, iššniukštinėję nelaimės vietą.

Mirtis buto vonioje

O tuo metu T. Viselga, kaip įtariama, jau kurpė naują analogišką planą. 2014-ųjų gruodžio 13-ąją ar 14-ąją, praėjus pusantro mėnesio po Zinos B. mirties, T. Viselga lygiai taip pat „padėjo“ numirti Marijampolėje tuo metu gyvenusiai Rusijos pilietei Galinai Z. (37 m.). Ši užsienietė, turėjusi leidimą gyventi Lietuvoje, Marijampolėje buvo įkūrusi visuomeninę rusakalbių draugiją, turėjo butą T. Viselgos motinos kaimynystėje, o su T. Viselga palaikė artimus ryšius.

Gruodžio 14-osios popietę moteris buvo rasta mirusi savo užrakintame bute – vonioje, lyg būtų maudžiusis ir užklupta mirties. Ant stalo stovėjo pustuštis viskio butelis ir 2 stikliukai, aplinkui buvo netvarkingai išmėtyti moters apatiniai drabužiai, kaip tai vėliau liudijo bute lankęsi kaimynai, atsivesti paties T. Viselgos, neva negalėjusio patekti į draugės butą, tuo metu pagal sandorį jau priklausiusį jam.

Ekspertai tuokart vėl neaptiko jokių smurto žymių ant moters kūno, tad apie jokį nužudymą nebuvo nė kalbos. Tik kur kas vėliau pareigūnus pasiekė žinia, kad mirties išvakarėse rusė pardavė savo butą būtent T. Viselgai, o pinigų, gautų už butą, neaptikta. Tada teisėsaugininkų ir buvo pradėta giliau domėtis marijampoliečiu.

O dabar oficialiame kaltinime rašoma, kad T. Viselga, pusmetį palaikęs artimus ryšius su Galina Z., buvo pažadėjęs ją vesti. Tik prieš tai donžuanas įkalbėjo moterį sudaryti jos dviejų kambarių buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įgijo ir neva sumokėjo jai per 17 000 eurų. Atvykęs pas draugę į namus, T. Viselga pagamino jau kelis kartus patikrintą „mirties kokteilį“ ir pavaišino juo moterį. Galinai Z. dėl išgerto gėrimo ūmiai sutriko širdies veikla – nelaimėlė mirė. O kaltinamasis imitavo nelaimingą atsitikimą – neva moteris prigėrusi savo buto vonioje.    

Beje, ir šiuo atveju nelaimėlės artimieji nepatikėjo nei nelaime, nei savižudybe (esą sirgo depresija). Anot moters draugių, ji pastaruoju metu buvo pilna gyvenimo džiaugsmo, turėjo daug ateities planų. Todėl draugės įtarė artimą Galinos draugą Tadą – žinojo, kad jis teistas, vaikščiodavęs registruotis į policiją ir, beje, kažkodėl aktyviai vengdavęs Galinos draugių.

Antrankiai T. Viselgai buvo uždėti, kai jis, planavęs išvykti į Vokietiją, kur gyvena ir dirba jo motina, buvo iškviestas į Marijampolės policijos komisariatą neva apklausai dėl vienos iš minėtų moterų mirties. T. Viselga nenujautė, jog pareigūnai jau žinojo apie abiejų mirusių moterų kraujyje aptiktus alkoholio ir tokių pačių vaistų pėdsakus.

T. Viselga ir anksčiau jau buvo turėjęs reikalų su teisėsauga. 2008 metais jis teistas už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, o po to Vokietijoje – ir už vagystę.

Subadė peiliu

Kiek paprasčiau teisėsaugininkams yra dėl kito šiuo metu irgi už grotų tebelaikomo marijampoliečio – Neimanto Šarkausko (22 m.) – kaltės įrodymo. Jo bylą irgi dar nagrinėja Kauno apygardos teismas.

Teisme vaikinas prisipažino Padovinio kaime nužudęs Petronėlę K. (85 m.) ir jos sūnų Algį (53 m.). Jaunas vyrukas, kuriam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų. „Anksčiau nebuvo progos, tad dabar noriu atsiprašyti. Tos dienos net nenoriu prisiminti. Tuomet susigadinau gyvenimą“, – sakė N. Šarkauskas.

Kaltinime teigiama, kad pernykštį kovą N. Šarkauskas girtavo su pažįstama garbaus amžiaus moterimi ir jos sūnumi ir staiga sugalvojo juos apiplėšti. Po išgertuvių jaunuolis mažiausiai 33 kartus tyčia dūrė peiliu bejėgiškos būklės dėl sunkaus girtumo ir amžiaus senutei į įvairias kūno vietas. „Nesuprantu, nesuvokiu, kodėl taip pasielgiau“, – teisme kalbėjo N. Šarkauskas.

Nužudęs moterį, priėjo prie kitame kambaryje, lovoje, gulinčio visiškai girto Algio ir jį taip pat peiliu badė mažiausiai 20 kartų. Abu nelaimėliai, paplūdę krauju, iš karto mirė. Tai nesutrikdė jauno žudiko – jis ėmė ieškoti grobio. Pasiėmė mobilųjį telefoną, senutei iš ausų išvėrė auksinius auskarus ir, sėdęs į Algio automobilį, nuvažiavo pas savo senelius. Šie nustebę tuoj išsikvietė anūko tėvus, nes nujautė, kad kažkas negerai. Tėvams įtarus, kad sūnus pavogęs mašiną, visi tučtuojau nuvažiavo į sūnaus išgertuvių vietą ir rado du negyvus žmones. Įtarimus buvo sustiprinęs mašinoje pastebėtas kruvinas peilis.

Samdomas žudikas

Apie tai, kad už grotų, įkvėpę laisvės oro, sugrąžinti Klaipėdos apygardos teisme teisiami 4 Kauno Agurkiniai, „Akistata“ jau rašė. Šis teismas pratęsė suėmimą dar 3 mėnesiams ir Dmitrijui Romanovičiui (32 m.).

Jis kaltinamas tuo, kad už pažadėtą piniginį atlygį nužudė kitą žmogų, be leidimo disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis bei platino narkotinę medžiagą. Teismas pranešė, kad, spręsdamas dėl kardomosios priemonės skyrimo, atsižvelgė į tai, jog vyras kaltinamas padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos labai griežtos nelaisvės bausmės, tarp jų – ir iki gyvos galvos. Be to, asmuo jau anksčiau teistas, ilgą laiką dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, turi ryšių užsienyje. Todėl, teismo nuomone, yra realus pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali slėptis, daryti naujus nusikaltimus.

Teisme jau išnagrinėtos kauniečio verslininko Vilmanto Sadausko, kurį nužudė D. Romanovičius, nužudymo aplinkybes.

Dar 2010 metais tarp V. Sadausko ir Agurkinių gaujos lyderio Sauliaus Velečkos-Agurko kilo konfliktas. Tuomet Agurko galvoje esą ėmė rutuliotis planas, kaip atsikratyti V. Sadausko.

Vienam savo gaujos nariui Agurkas pavedė sekti V. Sadauską. Nustačius pastovų kauniečio maršrutą, bandyta nušauti V. Sadauską, tačiau planas nepavyko. Tuomet nužudyti verslininką buvo pasamdytas D. Romanovičius. Už tai jam buvo pažadėtas 10 000 eurų atlygis. Agurkiniai pagrasino D. Romanovičiui susidorosią su jo artimaisiais, jeigu šis atsisakysiąs vykdyti užduotį. D. Romanovičius sutiko. Tada jam buvo perduota V. Sadausko nuotrauka ir ginklas kruvinajai užduočiai įvykdyti.

Po kurio laiko vienoje Kauno kavinėje žudikui buvo parodytas pats V. Sadauskas ir perduoti duomenys apie jo gyvenamąją vietą, judėjimo maršrutus, naudojamus automobilius. Užsakovai net nurodė D. Romanovičiui, kaip apsirengti tą dieną, kai reikės įvykdyti žmogžudystę.

2011 metų kovo 4-osios rytą žudikas patykojo V. Sadausko ir iš pistoleto paleido į jį 9 šūvius. Auka mirė įvykio vietoje.

Nušovęs verslininką, D. Romanovičius nubėgo į automobilį netoliese, kur jo laukė bendras Vilmantas Veršulis. Mašinoje žudikas skubiai persirengė, sudėjo drabužius į rankinę ir liepė išmesti. Tai bendrininkas įvykdė tik iš dalies – drabužius išmetė į konteinerį, o ginklą pasiliko.

Apie V. Sadausko nužudymą teisme jau liudijo ir ne kartą su juo bendravę buvę ir esami Specialiųjų tyrimų tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Jie pasakojo nuolat susitikinėdavę su V. Sadausku ir žinoję, kad jis konfliktavo su Agurkiniais. Mat 2009 metais „Bernelių užeigoje“ V. Sadauskas ten buvusiems gaujos nariams esą pasakęs, kad „tas jūsų Agurkas yra gaidys ir ožys“. Už tai verslininkas buvo sumuštas, vėliau buvo sudegintas jo mikroautobusas, o 2010-ųjų vasarą į V. Sadauską buvo pasikėsinta. Gyvas jis tuokart liko tik todėl, kad užsikirto užpuoliko ginklas. Bet per kitą pasikėsinimą verslininkas vis dėlto buvo nušautas.

Teisme pirmasis iš visų kaltinamųjų parodymus davęs D. Romanovičius prisipažino nužudęs Kauno verslininką V. Sadauską.

Žilvinas VIZGIRDA