Jauna mama šaukiasi pagalbos – ji bijo dėl savo dukrytės, kurią neva grasina  atimti vaiko teisių apsaugos specialistės. Dėl patiriamo streso pablogėjo moters sveikata. „Jeigu paims mano vaiką, aš negyvensiu“, - virpančiu balsu prasitaria jaunutė moteris.Kodėl baiminamasi vaiko teisių sargų, kurie tikina atliekantys savo pareigas?

„Šiandien mane iš mokyklos išvežė greitoji medicinos pagalba“, - antradienio pavakarę į redakciją atskubėjusi kalbėjo jaunutė moteris. Smulkutė šviesiaplaukė išties atrodė moksleiviško amžiaus, bet paaiškėjo, kad tai 21 metų mama, auginanti pustrečių metų dukrytę. Klastingą ligą besigydanti moteris teigia, kad ji pastaruoju metu itin paūmėjo. Gydytojai sakę, kad moters tokią sveikatos būklę lemia patiriama nervinė įtampa.

„Verkiu kiekvieną dieną“, - prisipažįsta jauna mama, bijanti dėl vaiko ir sykiu dėl savo ateities.

Jeigu vaikų teisių sergėtojai įvykdytų, anot moters, grasinimus atimti dukrelę, jos gyvenimas nebeturėtų prasmės.

Kodėl motinos ir dukros gyvenimas pakliuvo į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį? Moteris neslėpdama pasakoja savo istoriją. Ji sako žinanti, ką reiškia pasiekti dugną ir kaip sunku iš ten ropštis. Sykiu ji suvokia, kokia svarbi laiku ištiesta pagalbos ranka ir kokią galią turi neatsargiai mėtomi žodžiai.

Glumina ir gąsdina keisti klausimai

„Manęs klausia – ar žinai, kur tavo vaikas? Atsakau – žinau, rytą nuvedžiau į darželį. Manęs vėl klausia – ar tu įsitikinusi, kad vaikas tikrai darželyje? Aš susijaudinau, išsigandau, galvoju, kur mano dukrytė gali būti… Gal ją atėmė?“ - vieną iš susitikimų su Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis sako pamenanti moteris. „Kaip turėtų jaustis motina, kai jos paklausia, ar tikrai žinai, kur tavo vaikas? Juk iš karto galvoji apie kokią nors nelaimę… Taip ir išprotėti galima“, - kalba ji.

„O vėliau lyg niekur nieko manęs klausia – tai kurį darželį vaikas lanko…“ – tęsia pasakojimą mažametės motina.

Jos vardą bei pavardę viešinti draudžia įstatymai, kuriais bandomos apsaugoti vaikų teisės. Tegul ji bus Greta.

Moteris sako suprantanti, kad ją klausinėti gali įvairių tarnybų pareigūnai. Bet nesuvokianti, kodėl ją reikia gąsdinti.

Ką reiškia netekti dukrytės, Greta jau žino. Tai buvo prieš pusantrų metų. Tris paras pareigūnų paimtas jos vaikelis buvo laikomas globos namuose. Tiek laiko Gretai užteko išsiblaivyti ir apsispręsti, kaip ji gyvens toliau.

„Vaikelio netektis man buvo toks šokas, kad aš, atrodo, galėjau padaryti viską, kad tik jį grąžintų“, - prisimena moteris.

Ji išsinuomojo butą, ėmėsi jį remontuoti, įsigijo baldų, buities technikos. Gyvenimo būdą keisti pasiryžusiai dukrai padėjo motina. Ir moteris jau daugiau nei metus stengiasi savo gyvenimą tvarkyti pagal išgales.

Greta mini Biržų miesto seniūnijos socialinę darbuotoją Kristiną Grunskienę. Iš moters pasakojimų susidaro įspūdis, kad tai vienas iš jos sudėtingo gyvenimo šviesulių. Kristina jai padeda, pataria, ja rūpinasi, ją guodžia ir remia. „Ji man padeda kabintis į gyvenimą“, - sako Greta. Anot jos, socialinė darbuotoja ne gąsdina, o guodžia, ne moralizuoja, o padeda, ne bara, o moko, pataria.

O štai su vaiko teisių specialistėmis santykiai klostosi kitaip.

Baugina raginimai gerinti buitį

„Man baisu. Aš jų bijau, nes nežinau, ko iš jų laukti“, - prisipažįsta Greta. Anot jos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms užkliuvo, kad bute nėra vaiko lovelės. Kai Greta pasakė, kad miega su dukra vienoje lovoje, išgirdo, kad tai – iškrypimas. „Sako – jei per mėnesį neįsigysiu lovelės, atims vaiką“, - pasakoja Greta.

Čia reikėtų pridurti, kad moters pajamos – apie pusantro šimto eurų. Iš jų Greta turi sumokėti už butą, elektrą ir t. t. Dukrelė turi būti aprengta, pavalgydinta. Šiuo metu moterį darbo birža išsiuntusi į virėjų kursus, todėl darbo gali tikėtis tik ateityje.

„Pasiguodžiau Kristinai. Ir ji sako – tik nesinervink, aš nupirksiu tau lovelę“, - sako Greta.

Tuo metu vaiko teisių sergėtojoms atrodo, kad ir išvaizdesnės užuolaidos, ir gėlių puokštė Gretos butelyje praverstų. Ir stalas kad būtų naujesnis. „Bet juk viskas kainuoja!“ – sako moteris.

Jeigu Gretai užteks jėgų ir sveikatos tvarkytis savo gyvenimą taip, kaip ji to nori bent šiuo metu, buitis turėtų keistis. Moteris sako privalanti stengtis dėl savo dukrelės.

Skundų tikrinti neturi laiko?

Greta sako sulaukianti telefono skambučių, kai jos klausiama neįtikėtinų dalykų. Pavyzdžiui, moteriai būnant mokymo centre, vaiko teisių apsaugos specialistė klausia, kodėl ji negalinti patekti į Gretos butą, kodėl neįsileidžia tikrintojų. Anot moters, tokie klausimai neišvestų iš pusiausvyros, jeigu nebūtų gąsdinama, kad dėl to gali būti atimta dukra. Greta sako, kad ji turinti priešų, kurie kaskart policijai ar vaikų teisių apsaugos skyriui praneša apie jos neva nederamą elgesį. Tačiau, anot moters, skundai nepasitvirtina.

„Aš toms specialistėms sakau – jei gaunate skundą, atvažiuokite pačios pažiūrėti, kaip yra iš tikrųjų. Bet jos aiškina, kad tiek neturi laiko“, - kalba Greta.

Negana to – moteris sako, kad jai grasinama apriboti gaunamos pašalpos naudojimą. „Sako, kad pinigus perves į „Maximos“ kortelę. Tai kaip tuomet aš sumokėsiu už butą? Mane išmes iš buto ir tada vėl grasins atimti vaiką“, - nuogąstavo moteris.

Į klausimą, kodėl reikia kontroliuoti jos gaunamus pinigus, moteris iš valdžios atstovių išgirdusi atsakymą – „tokie įstatymai“.

Valdininkų elgesį vertina kaip psichologinį terorą

Gretos motina neslepia apmaudo, kad jos dukra patiria spaudimą tuomet, kai „bando stotis ant kojų“. „Taip tą vaiką apstojo, kad sunku net apsakyti. Kažkoks apsėdimas“, - kalba ji.

Moteris prisiminė sunkų laikotarpį, kai Greta buvo paslydusi. „Bet mes jai padėjome – supirkome, ko reikėjo. Dukra pradėjo labai stengtis. O dabar dėl jų (Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų – red.) vaikas naktį miegoti nebegali. Man vis skambina ir verkia. Bijau, kad jau ir depresija susirgo. Kaip nesusirgs, kai išgyvena nuolatinį stresą“, - kalba Gretos motina.

Ji prisipažino patarusi dukrai kreiptis į „Šiaurės rytus“ ir papasakoti savo situaciją. Moteris stebisi, kad vaikų teisių sargai nenori matyti iš tiesų girtaujančių šeimų, kur vargsta mažamečiai vaikai, bet nusitaiko į tuos, kurie stengiasi bristi iš liūno. „Atrodo, kad jų tikslas – ne padėti, o žlugdyti ir psichologiškai terorizuoti“, - karčių žodžių negailėjo Biržuose gyvenanti moteris.

Mato moters pastangas

Biržų seniūnijos socialinė darbuotoja Kristina Grunskienė sako Gretą pažįstanti jau dvejus metus. Anot jos, šiuo metu moteris labai stengiasi tvarkyti savo gyvenimą, jai padeda motina. Problemų, kurios keltų nerimą dėl vaiko saugumo, nėra.

K. Grunskienė su Greta sako bendraujanti itin dažnai – padeda maisto daviniais, rūbais ir kt. Kristina šiuo metu padeda tvarkyti dokumentus, kad Gretai būtų mokami alimentai.

Apie moters konfliktus su vaiko teisių sargais Kristina kalbėti nepanoro – sakė, kad apie tai nieko nežinanti…

Vaiko saugumui grėsmių nemato

Biržų vaikų lopšelio–darželio „Drugelis“ direktoriaus pavaduotoja Ramunė Čigienė patvirtino, kad šią ugdymo įstaigą lanko Gretos dukra. „Motina stengiasi, dukra pasirūpinta“, - situaciją vertino pedagogė. Anot jos, nerimą keliančių problemų nematyti, mergaitė esanti guvi, aktyvi, drąsi.

Bendradarbiaujame „skatinančiai ir geranoriškai“

„Mes tikrai negrasiname atimti vaiką“, - teigė Biržų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lisienė, išgirdusi, dėl ko bėdoja jauna motina.Anot specialistės, ji neklausinėjo Gretos apie vaikų darželį. Taip pat neskambino telefonu ir neklausinėjo, kur yra moteris, kai jos nerado namie. Motinos ir vaiko gulėjimo vienoje lovoje ji iškrypimu neįvardijusi.

V. Lisienė sako, kad gauna daug policijos pareigūnų ir gyventojų pranešimų apie moters girtavimą ir vaiko nepriežiūrą. „Štai ir vakar buvo toks pranešimas“, - kalbėjo specialistė ketvirtadienį. Tačiau tas pranešimas nepasitvirtinęs. Iš specialistės kalbėjimo buvo galima suprasti, kad ir kiti skundai nebuvo pagrįsti.

Kodėl jauna motina bėdoja, kad jai grasinama?

Specialistė svarstė, kad galbūt tos baimės ateina „iš pasąmonės“. Anot jos, su Greta bendraujama „skatinančiai ir geranoriškai“.

V. Lisienė teigė, kad vaiko paėmimas iš šeimos – kraštutinė priemonė. Tam priežasčių šiuo metu nėra. Anot specialistės, „yra suveikusios jaunos mamos emocijos“, todėl ir sulaukiama tokių reakcijų.

„Jokių bauginimų tikrai nėra“, - tikino Violeta Lisienė.

Vyriausioji specialistė Danutė Pranaitienė kartojo kolegės tvirtinimą, jog Gretai grasinimų nebuvo. Ji sakė, kad lankėsi Gretos šeimoje, minėjo, kad „yra negerovių“, tačiau jų neįvardijo. „Sunku prisiminti“, - teigė ji.

Pasiryžusi kovoti

„Aš kovosiu už savo vaiką!“ – virpančiu balsu kalba Greta. Ji prisimena savo nuopuolio metą, kai iš tiesų jos gyvenimas buvęs baisus. Bet tuomet ji jokių vaiko teisių sargų grasinimų negirdėjusi!„Gyvenau klaikiai, bet nei mane gąsdino, nei barė, nei man kas nors padėjo. Išskyrus Kristiną“, - prisimena Greta. Todėl moteriai visiškai nesuprantama, kodėl dabar eksperimentuojama su jos kantrybe ir sveikata.

Rasa Penelienė