Jau ne pirmi metai, kai Lietuvoje vis daugiau senyvo amžiaus žmonių tampa telefoninių ir kompiuterinių sukčių aukomis. Šie nusikaltėliai išnaudoja vyresnio amžiaus žmonių patiklumą, nepakankamą skaitmeninį raštingumą ir norą padėti artimiesiems. Apgavikų schemos tampa vis sudėtingesnės ir įtikinamesnės, tad budrumas ir prevencija – vieninteliai veiksmingi ginklai.

Meilės apgavystės

Technologijos šiandien leidžia žmonėms bendrauti nepaisant atstumo, o vienišiems senjorams – susirasti draugiją ar net meilę internete. Tačiau šis naujas bendravimo būdas turi ir tamsiąją pusę: vis dažniau vyresnio amžiaus žmonės tampa internetinių sukčių aukomis, ypač vadinamosiose meilės apgavystėse (angl. love scam).

Viena iš dažniausiai pasitaikančių schemų – sukčiai pažinčių svetainėse arba socialiniuose tinkluose susikuria netikrus profilius ir apsimeta patraukliais asmenimis, užmezga emocinį ryšį su vienišais senjorais. Jie dažnai apsimeta našliais, kariais, gydytojais ar verslininkais, gyvenančiais užsienyje. Pokalbiai trunka savaites ar net mėnesius – kuriamas pasitikėjimas ir romantinis ryšys.

Šiais laikais sukčiai, naudodamiesi „Google“ vertėju, gali iš bet kurios kalbos savo laiškus išversti į lietuvių kalbą, tad rašyti „romanus“ lietuviškai jiems nesukelia jokių problemų. Kai pasitikėjimas užsimezga, prasideda prašymai: pinigai skrydžiui, „netikėtai“ ligai, įstrigus siuntiniui muitinėje ar net teisinėms problemoms išspręsti.

Štai keletas tikrų atvejų, kai senjorams patiklumas ir pasitikėjimas nepažįstamaisiais davė skaudžias pamokas:

68 metų Elena iš Vilniaus pažinčių svetainėje sutiko „amerikiečių karininką“, kuris atliko tarnybą JAV karinėje bazėje Turkijoje. Po trijų mėnesių nuo pažinties pradžios jis susiruošė aplankyti savo naująją draugę Lietuvoje. Tik atsitiko nenumatytas dalykas – baigėsi jo kredito kortelės galiojimo laikas. Kol banko kortelę jam atsiųs iš Amerikos praeis kelios savaitės, o dabar, kaip tyčia – geros nuolaidos skrydžiams. „Kariškis“ paprašė 1 500 eurų skrydžiui į Lietuvą, kuriuos iškart atskridęs grąžins. Patikli Elena pervedė pinigus, o „karys“, kaip ir buvo galima tikėtis, niekada nepasirodė.

72 metų Joną iš Kauno rajono socialiniame tinkle susirado „amžyva“ moteris, prisistačiusi gydytoja iš Australijos. Po ilgo susirašinėjimo ji neteko darbo ir, kol pradės gauti didelę bedarbės pašalpą, paprašė pinigų skrydžiui į Lietuvą pas Joną. Patiklus kavalierius pervedė 2 500 eurų. Iškart po to paskyra buvo ištrinta, o moteris dingo.

73 metų Onos iš Šiaulių rajono atveju pažinčių sukčius apsimetė Norvegijos naftos platformoje Šiaurės jūroje dirbančiu inžinieriumi. Po kelių mėnesių rašinėjimosi jis pranešė, kad jam reikia pinigų siuntiniui per skubių siuntų tarnybą, kuriame, esą, yra dovanos jai. Taip Ona prarado beveik 600 eurų ir, savaime suprantama, dovanotoją.

Kaip senjorams apsisaugoti nuo tokių „meilės ieškotojų“? Pirmiausia – neskubėkite patikėti svetimo žmogaus kalbomis, kad ir kokios gražios jos būtų. Jei žmogus internete greitai prisipažįsta meilėje ar kalba apie likimą, tai jau labai rimtas įspėjamasis signalas.

Niekada naujiesiems pažįstamiems nesiųskite pinigų. Net jei prašymas atrodo nuoširdus ir skubus, realiame pasaulyje žmonės pinigų iš nepažįstamų ar niekada gyvai nematytų žmonių neprašo. Ir tikrai – jų negauna.

Įveskite asmens, su kuriuo susirašinėjate ar bendraujate pokalbių programėlėmis, vardą ir nuotrauką į „Google“ ar naudokitės „Reverse Image Search“ funkcijomis. Sukčiai dažniausiai naudoja vogtas nuotraukas, tad galėsite nesunkiai jas aptikti. Jei jaučiate abejonių ar įtarimų, visada aptarkite situaciją su šeimos nariais, vaikais ar draugais.

Būkite labai atsargūs su asmenine informacija ir venkite dalintis savo adresu, pensijos dydžiu ar kitomis privačiomis detalėmis.

Technologijos padeda senjorams jaustis mažiau vienišiems, tačiau jos taip pat gali būti pavojingos, jei prarandamas budrumas. Meilės apgavystės dažnai sukelia ne tik finansinius nuostolius, bet ir emocinį sukrėtimą. Todėl svarbu kalbėtis, dalintis informacija ir padėti vyresnio amžiaus žmonėms nepakliūti į sukčių pinkles.

Netikros loterijos ir paveldėjimai

Šio tipo apgaulė dažniausiai prasideda žinutėmis, siunčiamomis per „Messenger“ ar el. paštu. Sukčiai praneša, kad žmogus neva laimėjo didžiulę pinigų sumą, kelionę ar kokį nors vertingą prizą, pavyzdžiui, telefoną, kelionę ar net automobilį. Norint atsiimti prizą, paprašoma sumokėti muitą, registracijos mokestį ar pateikti banko duomenis.

72 metų Gražina iš Kupiškio rajono per „Messenger“ sulaukė žinutės iš tariamo „Facebook“ loterijos atstovo, kad jų organizuojamoje loterijoje laimėjo 5 000 eurų. Prieš pervedant prizą, „organizatoriai“ iš jos paprašė sumokėti 100 eurų mokestį už dokumentų paruošimą ir mokesčius. Po apmokėjimo sukčiai dingo, o Gražina žadėto prizo taip niekada ir nesulaukė.

Dar viena visą pasaulį apraizgiusi klasikinė apgavystė – paveldėjimo laiškai. Žmogus elektroniniu paštu gauna laišką iš „advokato“ ar „banko darbuotojo“, pranešančio apie didelį paveldėjimą iš tolimos giminaitės ar netgi nežinomo žmogaus užsienyje. Pagal legendą tai būna koks nors sunkiai sergantis ir mirties patale gulintis bankininkas arba egzotiškos šalies valdininkas ar jo advokatas.

Norint gauti milijoninį paveldėjimą, prašoma pateikti asmeninius duomenis (vardas, pavardė, banko sąskaitos numeris), atsiųsti savo dokumento kopiją ir pan. Jau vien tokie patiklaus „paveldėtojo“ asmeniniai duomenys sukčiams yra tikras lobis – su jais sukčiai gali paimti greitąjį kreditą ar ką nors nusipirkti interneto parduotuvėse. Maža to, nusiuntę savo duomenis „paveldėtojai“ sužino, jog tam, kad gautų pinigus, jie dar turi sumokėti įvairius su paveldėjimo dokumentais susijusius mokesčius.

68 metų Antanas iš Kretingos rajono gavo elektroninį laišką iš tariamo advokato Nigerijoje. Jis informavo apie 4,2 mln. dolerių paveldėjimą, kurį paliko korumpuotas valdininkas iš Nigerijos, neturintis jokių palikuonių. „Advokatas“ rašė, kad jei niekas nepriims palikimo per mėnesį, jis tiesiog atiteks Nigerijos valdžiai. Jis, neva, pats būdamas Nigerijoje, negali pervesti pinigų į savo sąskaitą, esą tai iškart pastebės ir pinigai pradings. Tačiau, anot „advokato“, į užsienį tuos pinigus išsiųsti galima. Todėl „advokatas“ ponui Antanui pasiūlė tais pinigais pasidalinti per pusę – po 2,1 mln. eurų kiekvienam. Norėdamas gauti pinigus, Antanas turėtų tik padengti notaro išlaidas, kelis šimtus eurų, kas palyginus su milijoniniu palikimu – vieni niekai. Patiklus kretingiškis pervedė 600 eurų „notarui“, tačiau, kaip ir reikia tikėtis, žadėto palikimo taip ir nesulaukė.

Vietoje epilogo

Tokių istorijų kasdien atsitinka dešimtys. Kaip, vis dėlto, turėtų elgtis vyresnio amžiaus (ir ne tik) interneto vartotojai, kad nepakliūtų ant sukčių kabliuko?

Pirmiausiai – jokiu būdu nesidalinkite asmenine informacija su nepažįstamaisiais. Niekada neatskleiskite savo banko duomenų, asmens kodo, nesiųskite dokumentų kopijų ar kitų jautrių duomenų per bendravimo programėles ar el. paštą.

Netikėkite pernelyg gerais pasiūlymais. Jei pasiūlymas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai tai apgavystė. Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, tad nemokami prizai ar paveldėjimai iš nepažįstamų asmenų yra klasikinės sukčių schemos.

Pasitarkite su artimaisiais. Jei kyla įtarimų, visada verta pasikalbėti su šeima ar artimais draugais. Jie gali padėti įvertinti situaciją iš šalies.

Naudokite kompiuterio ir telefono saugos nustatymus ir antivirusines programas. Bendraujant socialiniuose tinkluose, verta riboti, kas gali matyti privačią jūsų paskyros informaciją. Paprašykite vaikų ar pažįstamų, jog jie saugiai nustatytų jūsų naudojamų socialinių tinklų nustatymus.

Nesidalinkite socialiniuose tinkluose atostogų vaizdais. Patiklūs žmonės atostogaudami į „Facebook“ ar kitus socialinius tinklus kelia atostogų nuotraukas, o tai – tiesioginis ženklas sukčiams ir vagims, kad jūsų nėra namuose.

Jei tapote auka ar pastebėjote bandymą jus apgauti, apie tai praneškite policijai arba kibernetinio saugumo specialistams. Kuo daugiau žmonių praneša, tuo lengviau sustabdyti sukčius.

Jei gaunate įtartiną žinutę, neatsakykite jos siuntėjui iš karto. Skirkite laiko situacijos apmąstymui. Nesidrovėkite artimųjų paklausti patarimo – vaikai ar anūkai dažnai atpažįsta sukčiavimo ženklus. Blokuokite siuntėją ir praneškite apie sukčiavimo atvejį. Visos platformos („Facebook“, „Messenger“, el. paštas) turi mygtuką ar funkciją „Pranešti apie sukčiavimą“. O jei jau pakliuvote ant sukčių kabliuko ir jiems pervedėte pinigus – kuo greičiau kreipkitės į policiją.

Kompiuteriniai sukčiai taikosi į labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Senyvo amžiaus žmonės – vieni pagrindinių taikinių. Būkite budrūs, saugokite savo duomenis ir niekada neskubėkite atsakyti į abejotinus pranešimus. Tik budrumas ir sveikas protas gali padėti išvengti nemalonių pasekmių.

Martynas Brazaitis