Gali pasirodyti, kad gyvūnų gerovė ūkyje reiškia „atitikimą reikalavimams“, patikrinimus ir dokumentus, tačiau iš tiesų gyvūnų gerovė yra kasdienės ūkininko veiklos rezultatas.

Vis dar aktualu

Kiekvieną dieną priimami sprendimai daro tiesioginę įtaką gyvūnų savijautai, todėl svarbu suvokti, kad gyvūnai – gyvi organizmai, kurie jautriai reaguoja į aplinką ir žmogaus elgesį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad gyvūnų gerovė neapsiriboja vien pagrindinių poreikių užtikrinimu – svarbu suprasti gyvūnų elgseną, atpažinti streso požymius ir užtikrinti sąlygas, kurios leistų jiems jaustis saugiai ir patogiai.

VMVT kasmet fiksuoja ne tik gerovės sąlygų pažeidimus ar nepakankamą priežiūrą, bet ir žiauraus elgesio atvejus tiek su augintiniais, tiek su ūkiniais gyvūnais. Lyginant su ankstesniais metais, tokių atvejų mažėja, tačiau problema išlieka vis dar aktuali.

2025 metais iš keturių laikytojų dėl nustatyto žiauraus elgesio buvo konfiskuoti penki ūkiniai gyvūnai: du galvijai, du arkliai ir asilas, kai 2024 metais iš viso buvo konfiskuota 15 ūkinių gyvūnų. Taigi VMVT specialistai primena, kad gyvūnų gerovė prasideda nuo elementarių, tačiau itin svarbių kasdienių principų. Jei jų nesilaikoma, VMVT inspektoriams tenka imtis kraštutinių priemonių.

Kasdienis dėmesys

Gyvūnų gerovės pagrindas – kasdienis dėmesys gyvūnui, jo stebėjimas ir greita reakcija į pokyčius. Vieni svarbiausių dalykų – kokybiškas pašaras ir vanduo. Gyvūnai privalo turėti nuolatinę prieigą prie švaraus vandens ir visaverčio pašaro. Taip pat būtinos ir tinkamos laikymo sąlygos: pakankama erdvė judėti, atsigulti, atsistoti ir elgtis natūraliai. Per didelis gyvūnų susigrūdimas didina ligų riziką ir sukelia stresą.

Ne mažiau svarbi ir aplinkos kokybė. Tvartuose turi būti palaikomas tinkamas mikroklimatas – pakankamai šviežio oro, optimali temperatūra ir kuo mažesnis drėgmės lygis. Drėgmė, amoniako kvapas ar triukšmas jau rodo, kad sąlygas būtina kuo greičiau gerinti.

Naudinga ir ūkiui

„Atsakingas žmogaus elgesys yra neatsiejama gyvūnų gerovės dalis: ramus ir nuoseklus darbas su gyvūnais mažina jų patiriamą stresą, didina pasitikėjimą žmogumi ir padeda užtikrinti geresnę jų savijautą. Pakankama gyvūnų gerovė naudinga ne tik patiems gyvūnams, bet ir ūkiui – sveiki gyvūnai yra produktyvesni ir reikalauja mažiau išlaidų“, – pabrėžia VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Henrika Norvilytė.

Gyvūnų gerovė yra nuolatinis procesas, paremtas kasdieniais sprendimais, stebėjimu ir atsakomybe. Nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, gali grėsti, priklausomai nuo aplinkybių, ne tik piniginės baudos, bet ir gyvūnų konfiskavimas bei draudimas laikyti gyvūnus nuo 2 iki 10 metų.

Parengta pagal VMVT