Net šeimos nario, kuris kartą pakėlė ranką prieš artimą žmogų, reikia vengti, nes jis pakels ranką ir antrą kartą. Dažniausiai būtent taip būna, kaip rodo teisėsaugos institucijas pasiekusios kriminalinės smurto artimoje aplinkoje istorijos.

Gėrė net ir ryte

Štai neseniai bausmės už sugyventinio nužudymą sulaukė Ruklos miestelio (Jonavos r.) gyventoja Laimutė Grincevičienė (52 m.). Nors moteris tikino negalinti suvokti, kaip taip tragiškai baigėsi eilinis jos ir sugyventinio Edgaro T. (41 m.) konfliktas, tačiau Kauno apygardos teismas nusprendė, kad ši moteris yra linkusi smurtauti ir todėl verta net 11,5 metų nelaisvės. Juk sugyventinį šių metų kovo 19-osios rytą moteris nužudė būdama kartą jau teista už kito žmogaus sunkų sužalojimą, už tai gavusi teismo bausmę – 6 metus laisvės atėmimo, didžiąją dalį bausmės jau atlikusi ir vos prieš pusmetį sugrįžusi į laisvę.

Bet laisvės moteris nevertino ir, pasirodo, naudos iš gyvenimo už grotų negavo, jeigu grįžusi toliau girtavo, pykosi su sugyventiniu ir nevengė smurto.

O kad girtavo, rodo tragedijos išvakarės ir lemtingasis rytas. Išvakarėse L. Grincevičienė, kaip pati liudijo, girtavo su sugyventiniu namie, o ryte dar „taisė sveikatą” – išgėrė net apie pusę litro vadinamojo samagono. Dėl to moteris jautėsi girta, negalėjo atsikelti, tad nutarė ir į darbą žuvies perdirbimo įmonėje, kur ėjo fasuotojos pareigas, išvis nevykti. Mat žinojo, kad darbdaviai girtiems asmenims neleisdavo dirbti.

O sugyventinis Edgaras T., nors buvo girtavęs kartu, turbūt buvo pareigingesnis žmogus – ne tik pats rytą po išgertuvių į darbą išvyko, bet ir sugyventinę aktyviai ragino tai daryti.

Apdaužiusi paliko

Kas žino, kaip būtų pasibaigusi toji sugyventinių diena, jeigu Edgaras T. būtų į darbą nėjęs kaip ir jo sugyventinė. Galbūt abu būtų išsimiegoję ir pasaulį regėję jau šviesesnėmis spalvomis – taigi ir tragedijos galbūt nebūtų buvę.

O kai Edgaras T. išėjo į darbą, netrukus kolegų buvo parvežtas namo, nes girtas vyras darbe buvo nepageidaujamas. Tuomet Edgaras T., sugyventinės tvirtinimu, pradėjo kibti prie jos, priekaištauti, kad toji girta ir darbas jai esąs nesvarbus.

Kilęs žodinis konfliktas netruko peraugti į smurtą. L. Grincevičienės žodžiais, Edgaras T. ranka smogė jai per veidą ir pagrasino užmušti. Moteris nuėjo į vonios kambarį nusiprausti, šaldyti sumušimo vietą. O iš vonios išėjus, jai kaip tik po akimis pasipainiojo Edgaras T., todėl staiga kilo pyktis, sumišęs su kerštu. „Daugiau manes nebemuši!” – riktelėjo L. Grincevičienė ir kumščiu ne kartą smogė sugyventiniui per veidą ir kitas kūno vietas, kur pakliuvo.

Vyras dangstėsi nuo smūgių, kol nugriuvo ant grindų. Čia jį L. Grincevičienė ir paliko, o pati nuėjo į miegamąjį, kur apie pusvalandį žiūrėjo rytinę TV programą.

Po to moteris nuėjo pažiūrėti, kodėl nevaikšto Edgaras T., ir suprato, kad jis greičiausiai nebegyvas.

Bandė meluoti

Greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus L. Grincevičienė iškvietė pati, kai jau buvo paskambinusi ir šį tą papasakojusi kolegei ir kaimynui. Šie paragino kviesti policiją. Neblaivi moteris tik užsiminė sugyventinį daužiusi, bet labiau buvo linkusi teigti, kad jis tą rytą namo parėjęs jau sumuštas ir nugriuvęs bei tuoj miręs.

Tačiau apmauti teisėsaugininkų moteriai, nors ir ragavusiai kalinės duonos, nepavyko, tad labai greitai ji ne tik prisipažino smurtavusi prieš gerokai jaunesnį sugyventinį, bet ir tikino, kad labai gailisi.

Nustatyta, kad Edgars T. patyrė mažiausiai 7 smūgius į galvą ir krūtinę. Vyras daužytas rankomis ir spardytas. Mirtį labai greitai prišaukė jo patirta sunki galvos trauma.

Viso to galėjo nebūti dėl daugelio „jeigu“. Jeigu pora būtų buvusi blaivi. Jeigu sugyventiniai, pradėję kartu gyventi vos prieš kelis mėnesius, būtų išsiskyrę, kai tik abu suprato, jog negerdami ir nesmurtaudami jie negali gyventi – bent taip liudijo teisme pati L. Grincevičienė: teigė greitai supratusi, kad taiki kasdienybė jos ir Edgaro pastogėje – svetimas jiems reiškinys. Galų gale jeigu smurtautoja po suduotų smūgių būtų iškart atsitokėjusi ir puolusi kviesti greitąją pagalbą, mirtinos tragedijos irgi galbūt nebūtų buvę.

Dabar L. Grincevičienė, anksčiau teista 2 kartus už vagystę ir kito žmogaus sunkų sužalojimą, bet į laisvę išleista anksčiau bausmės pabaigos laiko, vėl gyvena už grotų jau nuo tos dienos, kai po nusikaltimo iškart buvo suimta. Ilgą įkalinimą prislėgė dar ir ieškinys, nes teismas priteisė iš žudikės 11 800 eurų turtinės ir moralinės žalos atlyginimo nužudytojo broliui. Dar per 600 eurų nuteistoji turi sumokėti valstybei už teiktą teisinę pagalbą.

Dabar paskelbtą teismo nuosprendį apskundus, byla dar bus nagrinėjama ir Apeliaciniame teisme.

Susibarė broliai

Labai panašus likimas ištiko ir Teleičių kaimo (Kauno r.) gyventoją Gintautą Antaną Miliūną (54 m.). Jis irgi smurtavo jau ne pirmą kartą, todėl neseniai Kauno apygardos teismas paskyrė jam 2,5 metų įkalinimo bausmę.

Bausmė švelnesnė dėl to, kad G. A. Miliūno auka – jo brolis Jonas (53 m.) – išgyveno. Medikai nustatė, kad vyras buvo sužalotas sunkiai.

Šis nusikaltimas įvykdytas peiliu. G. A. Miliūnas virtuvinį peilį kaip tik laikė rankose, kai namie, virtuvėje, kilo konfliktas su jaunesniuoju broliu Jonu. Tad ir dūrė nugara į jį tuo metu stovėjusiam broliui – perdūrė krūtinės ląstą taip giliai, kad peilis net pasiekė ir sužalojo plautį.

Tai įvyko pernykščio gruodžio 2-osios pavakare, kai šeima – 2 viengungiai broliai ir jų tėvas – ruošėsi vakarieniauti. Tėvas buvo kambaryje ir sūnų konflikto nematė, o sesers tuo metu namie išvis nebuvo. Virtuvėje šeimininkavo tik abu broliai – jaunėlis šildė sriubą, o vyresnysis pjaustė pomidorus.

Barnis įsižiebė staiga, kai G. A. Miliūnas pastebėjo, jog jaunėlis, šildydamas sriubą, paliko užkaistą puodą ir išėjo iš virtuvės. G. A. Miliūnas dujas užsuko. O kai parūkęs grįžo Jonas ir pamatė užsuktas dujas, tai ir kilo barnis. Tiesa, jaunėliui užteko tik žodžiais brolį „atakuoti”, o štai G. A. Miliūnas griebėsi peilio.

Kai sužalotas Jonas atėjo į tėvo kambarį ir pasisakė apie patirtą smurtą, tėvas patarė kviestis greitąją pagalbą. Sužalotasis taip ir padarė.

Namiškiai neatlaidūs

Tuo metu įtariamasis dar tą pačią pavakarę buvo sulaikytas ir 2 paras praleido areštinėje. Vyras buvo lengvai apgirtęs.

Teismas girtumą įvardijo kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nustatė ir lengvinančią – teisiamasis teigė, kad labai gailisi, išgyvena dėl brolio.

O nukentėjęs brolis ir kartojo: jis neatleidžia už smurto išpuolį. J. Miliūnas teigė, kad po to įvykio santykiai su broliu nėra geri, bet svarbiausia, kad vyresnėlis jau ir anksčiau buvo smurtavęs prieš Joną, sulaužęs jam šonkaulius.

Nieko gero apie smurtautoją negalėjo pasakyti ir jo tėvas bei sesuo. Jie neslėpė norį, kad teisiamasis būtų auklėjamas pataisos namuose. Senasis Miliūnas teigė, kad net ir tą lemtingąjį kartą jis nesikišęs į brolių barnį, nes sūnų nesantaika jam jau seniai nusibodusi. Mat abu niekur oficialiai nedirbantys broliai linkę girtauti, o išgėrę – konfliktuoti. Ramesnis esąs jaunesnysis, o vyresnėlis – agresyvus. Sesuo liudijo, kad Gintautas anksčiau yra smurtavęs ir prieš jos vyrą, tik šis po įvykio jam atleidęs, kai tik sulaukęs atsiprašymo.

G. A. Miliūnas prieš 6 metus jau teistas už žmogaus sveikatos sutrikdymą. Taigi išvadų po to jis nepadaręs.

Šįkart G. A. Miliūnui, be įkalinimo bausmės, dar nurodyta gyventi atskirai nuo brolio, kurį jis sunkiai sužalojęs. O už brolio gydymą Ligonių kasai smurtautojas įpareigotas sumokėti per 360 eurų. Pats sužalotasis ieškinio broliui nepateikė.

Toks nuosprendis G. A. Miliūnui liks, jeigu apeliacinės instancijos teismas nenuspręs kitaip.

Sunkiai taisosi

Kad prieš artimuosius smurtaujantis asmuo yra lyg tiksinti bomba, rodo daugybė smurto artimoje aplinkoje atvejų. Jie skaičiuojami keliomis dešimtimis kasdien visoje Lietuvoje. Ir policininkai, ir psichologai, ir paramos smurto aukoms centrų darbuotojai, žinantys daugybę tokių istorijų, nuolat kartoja, kad sykį kumščiu ar kokiu nors įrankiu kitam žmogui tvojęs asmuo dažniausiai linkęs tai kartoti. Nepaisant to, ar dėl pirmojo karto buvo kreiptasi į policiją, ar ne, ar už pirmąjį kartą buvo paskirta bausmė, ar užfiksuotas abiejų šalių susitaikymas.

O atvejai, kai smurtautojas po nusikalstamo karto padaro reikiamas išvadas, yra, deja, retesni. Smurtautojams taip pat yra sukurta įvairių centrų, įvairių programų, tačiau savo noru tuo pasinaudoja tik mažoji dalis smurtautojų. Vis dar labai gajus supratimas nuo senų laikų, kad smurtas – vyriškumo, galios, pirmenybės, viršenybės įrodymas.

Įrodyta, kad geriausia išeitis siekiant nebepatirti savo artimos aplinkos smurtautojo išpuolių – vengti bendravimo su juo, ypač kai girtaujama.

Irena ZUBRICKIENĖ