Valstybė ir piliečiai: šią politinę, teisinę ir moralinę akistatą dar kartą rengia Seimas, vėl kreipęsis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl dvigubos pilietybės. Tai panašu į sienos daužymą galva, nes teismas jau yra aiškinęs, kad dėl dvigubos pilietybės turi spręsti referendumas.

Užburtame rate

Gana retą susitelkimą parodęs Seimas vieningai (100 balsų „už“) balsavo už nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar, nepakeitus Konstitucijos 12-ojo straipsnio, galima Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad po 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos išvykę piliečiai, turintys ES ar NATO valstybių pilietybę, galėtų kartu būti ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Toks pakartotinis KT klausinėjimas dėl dvigubos pilietybės tikrai atrodo kaip tautos atstovų užsispyrimas dar kartą lipti ant to paties grėblio, nes KT jau ne kartą buvo išaiškinęs, kad dvigubos pilietybės klausimas pagal mūsų Konstituciją gali būti sprendžiamas tik referendumo būdu.

Regis, ir šį kartą būtų sunku tikėtis kitokio KT išaiškinimo, tačiau šiame kreipimesi pabrėžtinai apeliuojama į KT teisėjų sveiką protą. Seimo narių argumentai visiems suprantami: dėl milžiniškos emigracijos kone milijonas Lietuvos piliečių gyvena kitose šalyse, dvigubos pilietybės institutas tampa itin svarbus ne tik jiems, bet ir mūsų valstybei, kuri turėtų būti suinteresuota išsaugoti pilietinius ryšius su emigrantais. Praradus tiek daug gyventojų, dėl griežtų Referendumo įstatymo reikalavimų beveik nebeįmanoma pasinaudoti juo kaip instrumentu spręsti dvigubos pilietybės problemą. Didžiajai tautos daliai svarbus klausimas (naujausia apklausa atskleidė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritartų dvigubos pilietybės įvedimui) yra patekęs į užburtą ratą.

Velniai ant adatos

Kas gi jį užbūrė – pasak aštrialiežuvių, KT dirbantys Konstitucijos „dvasių“ žinovai, mokantys skaityti pagrindinį šalies įstatymą netgi tarp eilučių, ar atsakomybės vengiantys politikai, niekaip nesiryžtantys pakeisti Referendumo įstatymą ir sumažinti jo reikalavimus taip, kad jie atitiktų šiandienines Lietuvos demografines realijas? Seimas iš pažiūros linkęs pritarti pirmajai prielaidai. Dar kartą kreipdamasis į KT jis domisi, ar faktas, kad daugiau nei 22 tūkstančiai Lietuvos piliečių, dabar turinčių Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, neprieštarauja paties KT teisinei doktrinai, teigiančiai, kad dvigubos pilietybės atvejai „turi būti ypač reti – išimtiniai“?

Šis klausimas, nepriklausomai nuo atsakymo, labai primena karštus viduramžių scholastų ginčus dėl to, kiek velnių telpa ant adatos smaigalio: 66 ar 666? O gal 6666? Kitaip tariant, ar Ukmergė, kurioje šiemet gyvena kiek daugiau nei 21 tūkst. žmonių, pagal gyventojų skaičių gali būti laikoma „ypač retu – išimtiniu“ Lietuvos miestu? Jei taip, tai kodėl? Jei ne – irgi prašom paaiškinti, ponai teisėjai. Šiuo ėjimu Seimas įvarė KT į tokį šachmatų lentos kampą, kad būsimo farso nuojauta stiprėja sulig kiekviena diena, likusia iki KT išaiškinimo paskelbimo.

Prireikė žodyno

Ką iš tikrųjų rodo toks KT klausinėjimas dėl dvigubos pilietybės – Seimo atkaklumą ar politikavimą? Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius rinktųsi pirmąjį variantą. „Ko gero, čia daugiau atkaklumo, nes teisiniu požiūriu interpretuoti šią Konstitucijos nuostatą galima ir liberaliau, nei tai daro KT“, – sakė politologas „Valstiečių laikraščiui“. Pasak jo, viskas atsiremia į vieną sąvoką: Konstitucijos 12 straipsnyje sakoma, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Žodis „atskiras“ yra visų KT interpretacijų ašis, ir jeigu atsiverstume Lietuvių kalbos žodyną (LKŽ), pamatytume tris būdvardžio „Atskiras“ reikšmes: 1. atskirtas, atsiskyręs nuo kitų, pavienis; 2. vien tam skirtas, specialus; 3. kitoniškas, skirtingas. Jeigu mes interpretuotume šį žodį kaip „specialų“, „atskirtą“, „reguliuojamą“, tokiu atveju neliktų tokios sąvokos, kaip „retas“, „išskirtinis“. Apskritai LKŽ netgi neduoda „atskiras“ reikšmės kaip „retas“, – aiškino A.Krupavičius.

Algis Krupavičius

Jo manymu, KT yra užstrigęs atskiro žodžio kalbinėse interpretacijose, todėl ir turime tokią situaciją. „Galima buvo interpretuoti liberaliau. Aišku, kai buvo rengiama Konstitucija, jos rengėjų galvose buvo geopolitinių baimių – neva Rytų šalių gyventojai ims ir užplūs Lietuvą, tad reikėjo sukurti griežtą pilietybės įgijimo tvarką. Dabar išgyvename didelius emigracijos procesus, turime papildomų problemų, nes labai sunkiai įmanoma suteikti dvigubą pilietybę mūsų piliečiams, jeigu jie siekia ir kitos valstybės pilietybės. Sakyčiau, kad priėmę tokį sprendimą iššovėme sau į koją“, – teigė politologas.

Politiniai manevrai

Žygimantas Pavilionis, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, sakė manantis, kad šis kreipimasis į KT sumanytas pirmiausia dėl to, kad būtų sumaišytos kortos ir būtų uždelstas ar atidėtas  sprendimas dėl dvigubos pilietybės. „Matyt, dvigubos pilietybės priešininkai suprato, kad šį kartą Seime yra grėsminga dauguma, nusiteikusi už šį sprendimą. Net 114 Seimo narių padėjo parašus po įstatymo projektu dėl dvigubos pilietybės. Mažai yra tokių klausimų Seime, dėl kurių mes būtume taip vieningai apsisprendę“, – pabrėžė Ž.Pavilionis.

Ž. Povilionis

Jis atkreipė dėmesį, kad dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę įgyja daugybės kategorijų žmonės. „Paprastai kalbant, seneliai, mūsų vaikai, litvakai. Ir staiga iš mūsų kartos, aš ją dar vadinu „buldozerių karta“, kuri įvykdė visas reformas, patyrė jas savo kailiu, išaugino per tas transformacijas savo vaikus, – atimama ši teisė. O ši mūsų žmonių kategorija, apie 800 tūkstančių, yra didžiausia užsienyje. Tai tikra nacionalinė katastrofa, nes faktiškai trečdalis tautos nubraukiama vien todėl, kad fariziejiškai skaitoma Konstitucija. Nematoma, kas ten parašyta. O parašyta labai aiškiai: įstatymo numatytais atskirais atvejais toks suteikimas yra galimas. Tačiau KT ėmė ir išaiškino, žodį „atskirus“ pavertęs itin retomis išimtimis. Bet juk tai nėra tas pats, paklauskite bet kurio mokinuko!“ – stebėjosi politikas. Ž.Pavilionis sakė sutinkąs su išeivijos organizacijų įtarimais, kad šis kreipimasis į KT yra dar vienas bandymas vilkinti problemos sprendimą. Jo manymu, Seimas turėjo atlikti procedūrą iki galo ir balsuoti. „Tačiau mes dar turėsime šią progą, kad ir ką KT pasakytų ir mūsų teisininkai pakartotų. Mes kaip Seimo nariai turime teisę balsuoti, kad įvykdytume savo rinkėjų valią“, – teigė politikas.

Absurdo brūzgynuose

Filosofas, politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius atkreipė dėmesį, kad politikai yra įpratę sudėtingus politinius klausimus tarsi perleisti spręsti KT. Jo manymu, tai yra visos mūsų politinės sistemos didžiulio neįgalumo bruožas. Dvigubos pilietybės klausimą esą buvo galima išspręsti jau anksčiau, kol KT nebuvo išaiškinęs, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti. „Šito nebuvo padaryta, dabar KT yra nubrėžęs tam tikrą liniją, tad labai sunku tikėtis, kad KT šiandien pakeis savo požiūrį“, – svarstė pašnekovas.

Vytautas Rubavičius

V.Rubavičius sakė nesąs už beatodairišką dvigubos pilietybės įtvirtinimą, nes tai kartu yra ir tautos iššaknijimas. „Tai keblus klausimas. Jį reikia sverti ne tik ekonominėmis ar socialinių santykių svarstyklėmis, bet ir žiūrėti į mūsų tautos, visuomenės, valstybės ateitį. Akivaizdu, kad dviguba pilietybė silpnina žmonių ryšį su tėvyne, su ta žeme, kurioje žmogus yra gimęs“, – teigė filosofas. O ar jo netrikdo akivaizdus absurdas, kad jau 22 tūkstančiai Lietuvos piliečių turi dvigubą pilietybę, nors tai neva turėtų būti išimtiniai atvejai? „Mūsų gyvenimas ir šiaip yra ganėtinai absurdiškas. Jeigu pasižiūrėtume į įstatymus, o po to, kaip jie dera su įstatymą įgyvendinamaisiais teisės aktais, tai pamatytume didžiulius absurdo brūzgynus – ir „Sodros“ sistemoje, ir daugelyje kitų sričių. Su tais brūzgynais žmonės susiduria kasdieniame savo gyvenime, bet jau išmoko kažkaip kentėti, nebekreipti dėmesio“, – sakė V.Rubavičius.

Kita problemos pusė

Sociologas Karolis Žibas, Etninių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, teigia, kad dviguba pilietybė turėtų būti laikoma instrumentu, galinčiu šiek tiek amortizuoti demografinę situaciją. Tačiau tai esą yra tik viena klausimo pusė. „Antroji – mums reikia suvokti, kad šiandien apie dvigubą pilietybę kalbame labai siaura prasme, tiek teisiniu, tiek ir sociologiniu požiūriu. Ją kol kas siejame tik su iš Lietuvos išvykstančiais gyventojais.

Karolis Žibas

Tačiau dvigubos pilietybės koncepcija neturėtų būti selektyvi, atrankinė. O tai reiškia, kad apie dvigubos pilietybės problemą turėtume kalbėti ne tik emigracijos, bet ir imigracijos perspektyvoje. Dviguba pilietybė yra ne tik demografinių problemų sprendimo ir ryšio su išeivija stiprinimo būdas, ji taip pat labai aiškiai susijusi ir natūralizacijos procesu, kuris vyksta Lietuvoje. Turiu mintyje imigraciją, prieglobsčio suteikimą ir panašius dalykus. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Šį klausimą mums reikia kelti. Žmogaus teisės, kaip ir solidarumas, negali būti selektyvios“, – pabrėžė sociologas.

Trūksta sveiko proto

Vytautas Plečkaitis, diplomatas, politikas, Nepriklausomybės akto signataras

Manau, kad Seimas norėtų atsakomybę permesti KT. Jis pats nesprendžia tų dalykų, gal iš dalies ir negali spręsti, bet yra KT išaiškinimas, ir dar kartą dėl to kreiptis, man atrodo, yra neteisinga ir nekorektiška. Kita vertus, mūsų referendumų sistema yra tokia, kad labai apsunkina bet kokio klausimo sprendimą. Nuostata, kad referendume turi dalyvauti daugiau kaip pusė šalies rinkėjų ir daugiau kaip pusė jų turi balsuoti už tai, kad būtų priimtas sprendimas, yra pernelyg sudėtinga. Per visus 27 metus buvo tik pora kartų, kai referendumu buvo priimti vieni ar kiti sprendimai. Manau, Seimui reikėtų tuo susirūpinti ir taip pakeisti įstatymus, kad reikalavimai dėl referendumo būtų sumažinti.

Manau, kad valdantiesiems iš tikrųjų nelabai rūpi piliečių nuomonė, tiek čia gyvenančių, tiek ir užsienyje esančių. Ir, matyt, esama tam tikro valdžios institucijų užsispyrimo. Trūksta geranoriškumo priimant sprendimus, kurie yra būtini. Dėl to mes esame save užspendę savotiškame rate ir niekaip negalime išsivaduoti, priimame tokius sprendimus, kurių po to negalime pakeisti. Sveiko proto trūksta. Ir Seime, ir, sakyčiau, KT, nes jie priima tokius nutarimus, kurie tiesiog stabdo visuomenės vystymąsi. Iš esmės nepajėgiama priimti sprendimų, kurie būtų naudingi Lietuvai, Lietuvos žmonėms.