Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dūžta nelegalų viltys patekti į Vakarų šalis

Lietuvai sugriežtinus savo sienų apsaugą, gerokai sumažėjo valstybės sienos pažeidėjų. Tačiau, pasak nelegalios migracijos tendencijas analizuojančių pareigūnų, nelegalai ir jų gabentojai dar neužmiršo, kad mūsų šalis yra tas „tunelis“, kuriuo galima pakliūti į išsvajotuosius Vakarus.

Grupėje – 17 migrantų

Bene gausiausia grupė nelegalų šiemet buvo sulaikyta vasario pabaigoje pasienyje su Baltarusija. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), tąkart Šalčininkų rajono policijos ir VSAT Varėnos rinktinės pasieniečių operacijos metu, bendradarbiaudami su Baltarusijos pasieniečiais, Šalčininkų mieste sulaikė net 17 nelegalių migrantų grupę. Tarp sulaikytųjų – 9 vyrai, 2 moterys ir 6 vaikai iš Afganistano ir Indijos.

Dar prieš kelerius metus buvo užfiksuota nelegalų, bandančių per Lietuvą patekti į Vakarų Europos šalis, skaičiaus mažėjimo tendencija. Sustiprėjus rytinės sienos apsaugai, sukūrus nelegaliai atvykusių asmenų nubaudimo bei išsiuntimo iš Lietuvos procedūras, ji tapo vis mažiau „patraukli” kaip tranzito šalis nelegaliems migrantams iš Azijos šalių. VSAT duomenimis, 1996 metais pasienyje buvo sulaikytas 1551 nelegalus migrantas, o pernai – tik 100.

Galimas antplūdis

Šiuo metu nelegalų gabenimo verslą organizuojantys nusikaltėliai nedažnai renkasi maršrutus per Lietuvą, tačiau nelegalios migracijos problema neišnyko ir išlieka galimybė, kad bet kuriuo metu gali kilti nauja nelegalių migrantų antplūdžio banga.

Turimais neoficialiais duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje susikaupę apie 150 000 nelegalių migrantų iš Azijos bei Afrikos šalių, kurie laukia patogios progos patekti į Vakarų Europą. Dar didesni tokių nelegalių migrantų skaičiai yra minimi Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje.

Ir ankstesniais metais, ir dabar Lietuva nelegalams išlieka tranzito, o ne tikslo šalimi. Dažnai tokie asmenys, nelegaliai atvykę į šalį bei pateikę prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvoje, nelaukia galutinio sprendimo, ir kai tik jiems suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, traukia prie Lietuvos ir Lenkijos sienos bei bando ją nelegaliai kirsti.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar pagrindinis nelegalių migrantų patekimo į Lietuvą būdas – nelegalus „žaliosios sienos“ kirtimas nedidelėmis grupėmis. Šias grupes paprastai lydi vedliai.

Dažniausiai nelegalai buvo sulaikomi prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Tačiau stiprinant rytinės sienos apsaugą, paskutiniais metais vis daugiau nelegalų sulaikoma ir pasienyje su Baltarusija.

Grąžino į Latviją

Gegužės pradžioje Kalvarijos užkardos pareigūnai prie sienos su Lenkija sulaikė Latvijos pilietį, taksi automobiliu gabenusį Rusijos piliečių šeimą. Paaiškėjo, kad užsieniečiai yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir iš jos išvyko neturėdami tam teisės.

Ketvirtadienį vakare Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kalvarijos užkardos pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu patikrinti sustabdė Lenkijos link vykusį lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E200“. Latviškais taksi registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavęs Latvijos pilietis (58 m.) pateikė tvarkingus asmens bei mašinos dokumentus.

VSAT pareigūnai atkreipė dėmesį į penkis salone buvusius keleivius. Paaiškėjo, kad vyras (34 m.) ir moteris (25 m.), Rusijos piliečiai, teturi Latvijoje išduotus prieglobsčio prašytojų dokumentus. Jie nesuteikia teisės užsieniečiams išvykti už minėtos valstybės ribų. Kol neišnagrinėti prieglobsčio prašymai ir nepriimti sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo, rusai neturėjo teisės išvykti iš Latvijos. Kartu su šia pora taksi automobiliu taip pat vyko trys nepilnamečiai vaikai.

Migrantus vežusiam Latvijos piliečiui dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną Varėnos rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokį nusikaltimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Vairuotoją pasieniečiai uždarė į areštinę.

Rusijos piliečių šeima buvo laikinai apgyvendinta Kapčiamiesčio užkardoje, o vėliau jie buvo grąžinti į Latviją.

Pagalba tautiečiams

O štai Klaipėdos apygardos teismas (KLAT) į pataisos namus pasiuntė tris Tadžikistano Respublikos piliečius, kurie padėdavo užsieniečiams neteisėtai pereiti valstybės sieną. Šokrukas Abdulovas, Isfandiras Achtamovas ir Rustamas Satorovas, legaliai gyvenę Lietuvoje ir vertęsi automobilių bei automobilių detalių prekyba Marijampolėje, nutarė užsiimti dar ir nusikalstama veikla. Teisme vyrai aiškino, kad nebūtų pažeidinėję mūsų šalies įstatymų, jei ne tadžikų tradicijos – girdi, tadžikai privalo padėti vieni kitiems. Taigi, jie privalėję padėti bėdos ištiktiems savo tėvynainiams, kuriems Tadžikistane nebelikę vietos...

Tadžikai teisme pasakojo, kad pirmasis pagalbos paprašė jų tautietis Rachmanas. Su juo I. Achtamovas ir R. Satorovas susipažino Sankt Peterburge pernai pavasarį. „Rachmanas pasiguodė, kad Tadžikistane – labai sudėtinga politinė situacija, todėl norįs su šeima vykti į Prancūziją ir paprašė padėti gauti vizą, – aiškino R. Satorovas. – Tačiau mano bandymai buvo nesėkmingi, o paskui Rachmanas pats kažkokiu būdu gavo vizą Maskvoje. Aš žinojau moters Lietuvoje telefono numerį, kuri galėjo padėti pereiti sieną ir su ja susitariau dėl laiko. Ji pasiuntė žinią S. Abdulovui, kuris ir pranešė, kada tinkamas metas Rachmanui kirsti Lietuvos valstybės sieną. Aš pastarajį pasitikau prie Pagėgių ir nuvežiau į Marijampolę, į viešbutį, kuriame tuo metu gyvenau“.

Suklastotos vizos

Teisiami tadžikai aiškino, kad maždaug po mėnesio į juos kreipėsi ir Rachmano giminaitė Gulsara, kuri irgi paprašė padėti pereiti sieną jai ir jos dukteriai. Tik, deja, tautietėms saugiai pereiti sienos nepavyko. Pagalbininkai nežinojo, kad jų veiksmus jau stebi VSAT pareigūnai, kad šie dirba pagal nusikalstamos veiklos imitavimo modelį. Tad pernai rugpjūčio 16 dieną į Panemunės pasienio kontrolės punktą atvykusi Gulsara patikrai pateikė Tadžikistano Respublikos pasą, kuriame buvo Prancūzijos viza. Patikrinus pagal duomenų bazę paaiškėjo, kad tokio numerio viza buvo išduota Indijos piliečiui, o duomenų, kad Gulsarai būtų išduota Šengeno viza, nebuvo.

Gulsaros dukters pase pasieniečiai taip pat aptiko suklastotą Prancūzijos vizą. Pagal duomenų bazę ši viza buvo išduota panašaus amžiaus Indijos pilietei.

Vizos – iš Maskvos

Moterys buvo sulaikytos, o Gulsara buvo apklausta kaip įtariamoji. Ji papasakojo, ir kaip veikia nelegalus vizų išdavimo „fabrikėlis“ Maskvoje. „Tėvynėje mano vyras buvo persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, todėl jis pabėgo į užsienį, – sakė moteris. – Po to ėmė persekioti mane ir dukterį, todėl brolis, gyvenęs Maskvoje, liepė man atvykti, žadėjo padėti gauti Šengeno vizas. Kai liepą su dukra atvykome į Maskvą, brolis palydėjo mus į kažkokią turistinę firmą. Jis pasikalbėjo su ten dirbusiu vaikinu, atidavė jam mano ir dukros nuotraukas. Vyrukas pranešė, kad vizos bus po trijų dienų ir kainuos 800 eurų kieviena. Jokių prašymų, jokių dokumentų vaikinas iš mūsų nereikalavo, pasakė, kad viską padarys pats. Po trijų dienų be pasų tas vaikinas dar davė draudimo dokumentus ir viešbučio Vilniuje užsakymo dokumentus. Kai apžiūrėjau tas įklijuotas vizas, kilo įtarimas, kad jos netikros, nes buvo labai neryškios. Įtariau, kad gavome netikras vizas, bet vis tiek labai norėjome vykti į Prancūziją, todėl ryžausi su netikromis vizomis kirsti Rusijos–Lietuvos valstybių sieną. Brolis davė ir Š. Abdulovo bei I. Achtamovo kontaktus, kurie turėjo mus pasitikti Lietuvoje“.

Pelnėsi iš tautiečių

Nepasisekė tadžikams padėti ir Omaro iš Tadžikistano šeimai. Sutuoktinių pora Maskvoje taip pat buvo gavę netikras vizas. Panemunės pasienio posto pareigūnai, patikrinę šių dviejų žmonių pasus, nustatė, kad jų dokumentuose esančios vizos yra išduotos gerokai anksčiau – Turkijos piliečiams.

Kaip minėjome, teisme Š. Abdulovas, I. Achtamovas ir R. Satorovas savo kaltės neneigė, bet tvirtino už paslaugas jokių pinigų negavę. Tačiau pareigūnų užfiksuotuose pokalbių telefonu įrašuose minimos pinigų sumos, kurias trijulė turėjo gauti ir pasidalinti.

„Nagrinėjamoje byloje įstatymų nustatyta tvarka gautais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Š. Abdulovas, I. Achtamovas ir R. Satorovas atliko neteisėtus veiksmus, siekdami asmenis neteisėtai pergabenti per valstybės sieną ir savo siekį įgyvendino“, – konstatuojama teismo nuosprendyje.

Taigi, KLAT, įvertinęs visą bylos medžiagą, Š. Abdulovui ir R. Satorovui skyrė po 3 metus nelaisvės, o I. Achmatovui – 2 metus ir 10 mėnesių.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

Rekomenduojami video