Tęsiantis desovietizacijai, Josvainių miestelyje nebeliko P. Cvirkos gatvės. Rašytojo pavarde vadintai gatvei duotas Šaltinio gatvės pavadinimas.

Apsisprendė seniūnijos gyventojai

„Kelis kartus vyko seniūnijoje balsavimas. Buvo siūloma gatvės pavadinimą ir į kito asmens pavardę pakeisti, ir tokią, kokia yra, palikti, bet galiausiai apsispręsta, kad pavadinimas būtų neutralus. Istorinės atminties komisija nusprendė, kad pavadinimą keisti būtina, nes Desovietizavimo įstatymas reikalauja tų dalykų“, – sakė rajono vyriausiasis architektas Rytis Vieštautas.

Seniūnijoje gatvės pavadinimas pakeistas iki praėjusių metų pabaigos.

Dirbo sovietų valdžiai

Rašytojo Petro Cvirkos pavardė neigiamame kontekste skamba jau seniai. Dar užpernai Vilniuje buvo nukeltas šio rašytojo paminklas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019 metų išaiškinimu, rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Dėl to teigiama, kad atskirti rašytojo meninio indėlio nuo jo politinės veiklos esą negalima.

Vis dėlto visuomenėje ir toliau sklando prieštaringos nuomonės dėl to, ar reikia taip jau beatodairiškai braukti viską ir visus, kurie dirbo sovietmečiu.

Rašytojas, Vilniaus istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius sako, kad gerokai perspaudžiama, kai sakoma, kad dėl P. Cvirkos buvo papildomų represijų rašytojams.

„P. Cvirka pripažintas kolaborantu – aš su tuo nesiginčiju. Bet kolaborantų, panašių, kaip jis, buvo dešimtys, jei ne šimtai – rašytojų, dailininkų, teatralų: ir Antanas Miškinis, ir Kazys Binkis, ir Liudas Dovydėnas. Pavyzdžiui, Kazys Binkis yra perfrazavęs religinę giesmę, sakydamas „nuo karo, maro, gelbėk mus Raudonoji armija“.

P. Cvirka nepasirašė jokio dokumento, dėl kurio būtų represuoti, nukentėję kiti rašytojai. Visa tai – melas. Taip, jis buvo kolaborantas, jis atliko savo pareigas, pasirašydavo dokumentus, bet nė vienas dėl to nepatyrė represijų“, – teigia rašytojas.

Gatvių pavadinimų keitimai nukreipia dėmesį nuo rimtų bėdų

Tuo tarpu krakiškis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kęstutis Rimkus, pats gyvenantis kitos neigiamame kontekste nuolat linksniuojamos poetės Salomėjos Nėries vardu pavadintoje gatvėje sako, kad gatvių pavadinimų keitimas – perteklinis  dalykas.

„Tie keitimai, įsivaizduoju, tam, kad dėmesį nukreiptų nuo rimtų bėdų. Tiek metų pragyvenome, na, ar čia esmė? Keliai netvarkyti, medicina neveikia, o užsiiminėja jie gatvių pavadinimų keitimais.

Mūsų visi žmonės pasisakė prieš gatvės pavadinimo keitimą. Jau buvo keltas šitas klausimas, visi šimtu procentų nutarė, kad gatvės pavadinimo keisti nereikia. Žinoma, mes valdžios neįveiksime, jei jie nuspręs keisti… Bet mums toji Salomėja Nėris nė kiek nemaišo, nė Petras Cvirka“, – sako pašnekovas.

Sovietinę santvarką reikėtų atskirti nuo kūrybos

Jis priduria, kad reikėtų atskirti sovietinę santvarką aukštinančius kultūrinius elementus nuo kūrybos, kuri tuo metu tiesiog ne visada galėjo būti kitokia. K. Rimkaus teigimu, poetai, menininkai tuomet gyveno tokioje santvarkoje, o vėliau supratę, į kokias pinkles papuolė, gailėjosi savo žodžių, tad dabar, po tiek metų, imti juos naikinti iš šalies kultūrinio paveikslo yra tiesiog nenormalu.

„Paminklai jau kas kita – jie juk šlovina Rusiją. Aš matau skirtumą tarp Lietuvos rašytojų ir rusų paminklų. Aš tikrai už tai, kad tuos paminklus nukeltų.

O kiek žmonių prie rusų dirbo? Visi dirbo. Tie, kurie siūlo šituos dalykus, patys dirbo prie ruso… Buvo tokios sąlygos.

Atsimenu pirmąją P. Cvirkos knygą „Meisteris ir sūnus“ – jokios politikos ten nebuvo. Atvirai šnekant, visi ta rusų propaganda persmelkti buvo, nežinojome nei kas, nei ką. O kad tokius eilėraščius, kaip Salomėjos Nėries kas nors dar parašytų, na, be Maironio, tai ir nežinau.

Na, taip, nusižengė kažkur, nuvažiavo kažkur, kur nereikėjo važiuoti, o po to juk ir gailėjosi dėl to.

Rusijos nepalaikau, bet čia kalba eina apie gerus Lietuvos rašytojus, todėl tie gatvių keitimai yra, atvirai sakant, kažkokia nesąmonė“, – griežtas valdžios sprendimams yra kraštietis signataras.