Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl įšilusio ežero vandens žuvys pradėjo sirgti ir gaišti
Dėl sausros nuslūgus vandens lygiui ir pakilus vandens temperatūrai, Tauragės rajone esančiame privačiame nekomerciniame tvenkinyje pradėjo gaišti karpinės žuvys. Ištyrus mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatyta, kad žuvys nugaišo dėl koi herpeso ligos. Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stebi žuvų būklę vandens telkiniuose aplink ūkį, tolesniems tyrimams paimti papildomi žuvų mėginiai, skelbia VMVT pranešime spaudai.

Žmonių sveikatai koi herpeso liga nepavojinga, tačiau vartoti sergančios žuvys netinkamos dėl prastos prekinės išvaizdos.

Koi herpeso ligą (angl. Koi herpes virus disease) sukelia koi herpeso virusas (KHV). Įprastai šia liga serga paprastieji karpiai, sazanai, koi karpiai ir karpinių žuvų hibridai. Yra duomenų, kad kitų rūšių žuvys, pavyzdžiui, dekoratyvinės auksinės žuvelės (Carassius auratus auratus) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella), nors patys šia liga nesuserga, tačiau gali būti KHV viruso nešiotojai ir užkrėsti tame pačiame vandens telkinyje gyvenančias karpines žuvis.

Specialistai pastebi, kad ligos eiga priklauso nuo vandens temperatūros, cheminių ir biologinių parametrų, žuvų amžiaus ir sveikatos būklės, žuvų tankio ir pan. Ligos simptomai gali paaštrėti ir dėl patirto streso, pavyzdžiui, neršimo metu, dėl transportavimo, rūšiavimo, ir kt. Virusas vystosi kai vandens temperatūra siekia nuo 16 °C iki 25 °C. Jei vandens temperatūra žemesnė nei 13 °C ar aukštesnė nei 28 °C koi herpeso ligos atvejų nenustatoma.

Dėl koi herpeso ligos labai padidėja žuvų gaištamumas. Gaišta visų amžiaus grupių žuvys, tačiau daugiausia – jaunesnės nei 1 metų. Persirgę šia liga karpiai ilgai išlieka viruso nešiotojai.

Tipiniai klinikiniai požymiai yra odos pablyškimas ar paraudimas, šiurkštumas, pažeidimai ir pakraujavimai, žiaunų pablyškimas, vėlesnėse infekcijos stadijose pasireiškia žiaunų nekrozė, pakraujavimai pelekų pagrinde ir jų erozija, įdumba akys. Žuvys tampa vangios, plaukioja vandens paviršiuje, gali prarasti pusiausvyrą ir orientaciją arba būti netipiškai aktyvios.

Veterinarijos specialistai perspėja, kad gydymo ar vakcinos nuo šios ligos nėra. Tad pasireiškus ligai, tvenkinyje siūloma naikinti visas žuvis, atlikti dezinfekciją, nes neišnaikinus viruso liga gali kartotis.

Rekomenduojami video