Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Darbus siūlė atlikti nemokamai, bet savivaldybė sumokėjo beveik 10 tūkst. eurų

Beveik 10 tūkst. eurų. Tiek Kėdainių rajono savivaldybė sumokėjo privačiai firmai už Kėdainių miesto parko prieigose stovėjusio apgriuvusio malūno statinio nugriovimą. Nepaisant net to, kad miesto seniūnas Valentinas Tamulis, pats ir ėmęsis šios vietovės sutvarkymo iniciatyvos, visa tai siūlė padaryti nemokamai. Kodėl valdininkams prireikė taip ištėkšti mokesčių mokėtojų pinigus? Kodėl nebuvo išgirstas miesto seniūno siūlymas?

Niekam nerūpėjo

Apgriuvęs malūno statinys Kėdainių miesto parko prieigas darkė net 25-erius metus. Jis užkliuvo ir akis ėmė badyti tik į Kėdainių miesto seniūno pareigas įsisukusiam Valentinui Tamuliui.

„Šiuo klausimu aš daug domėjausi ir dirbau nuo praėjusių metų.

Išsiaiškinau, kad kovo 11-ąją suėjo net 25 metai, kai privatizavimo komisija šį pastatą buvo pardavusi.

Kėdainiečiai matė, kad šie griuvėsiai ilgą laiką nepuošė miesto ir tik gadino parko vaizdą. Ypač miesto svečiams tai buvo matyti, kurie atvažiuodavo nuo Panevėžio pusės.

Statinio pamatai buvo apaugę krūmais, žolynais. Jie buvo pavojingi, tad šios problemos sprendimo ilgiau nebuvo galima atidėlioti“, – paaiškino Kėdainių miesto seniūnas V. Tamulis.

Apgriuvęs malūno statinys Kėdainių miesto parko prieigas darkė net 25-erius metus. Jis užkliuvo ir akis ėmė badyti tik į Kėdainių miesto seniūno pareigas įsisukusiam Valentinui Tamuliui.  Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Apgriuvęs malūno statinys Kėdainių miesto parko prieigas darkė net 25-erius metus. Jis užkliuvo ir akis ėmė badyti tik į Kėdainių miesto seniūno pareigas įsisukusiam Valentinui Tamuliui. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Nugriauti galėjo nemokamaiV. Tamulis savivaldybės vadovams siūlėsi šią vietą sutvarkyti nemokamai. Buvo net susitaręs su ūkininkais, kurie galėjo ir norėjo tai padaryti.

„Dar nuo to laiko kai dirbau Pelėdnagių seniūnijos seniūnu ir labai gerai sugyvenu su ūkininkais, turiu išlaikęs puikių ryšių. Būtent šios seniūnijos ūkininkai ir siūlėsi nugriauti šį statinį ir sutvarkyti griuvėsius visiškai nemokamai.

Griuvėsius jie būtų sumalę ir panaudoję savo kelių duobių užlyginimui, o parko prieigas – sutvarkę. Ir visa tai jie Kėdainiams būtų padarę už ačiū.

Na, jūs nepatikėsit, bet savivaldybė man viso šito neleido padaryti. Ir pagal viešuosius pirkimus beveik už 10 tūkst. eurų šitie darbai buvo atlikti“, - neslepia V. Tamulis.

Vadovavosi reglamentais?

Kodėl nebuvo leista malūno pastato griovimo darbų atlikti V. Tamuliui, kuris tai siūlė padaryti nemokamai, atiduodant statybines atliekas šiuos darbus pasiūliusiems nemokamai atlikti ūkininkams, paklausėme Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio.

„Statinio nugriovimas buvo vykdomas vadovaujantis Statybos, Aplinkos apsaugos, Atliekų tvarkymo, Miškų įstatymais, statybos techniniais reglamentais, patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais statinių griovimo darbus. Vadovaujantis technine specifikacija, statybines atliekas tvarkanti įmonė privalo būti registruota atliekas tvarkančių įmonių registre. Taip pat turi turėti sutartis su atliekų perdirbėjais. Todėl ir buvo pasirinkta UAB „Alkuras“, o ne ūkininkai“, - paaiškino O. Kačiulis.

Pasak O. Kačiulio, UAB „Alkuras“ buvo pasirinkta savivaldybei atlikus viešąjį pirkimą. Pastato – malūno likvidavimo darbų kaina siekė 9 tūkst. 999 eurus ir 98 centus.

Tilto rekonstrukcija gyventojams kelia didelius nepatogumus. Laikino tiltelio nėra, bet jį buvo galima pastatyti ne tik sutaupius pinigus, kurie dabar išleisti malūno statinio nugriovimui, bet ir pasitelkus seniūnijos darbuotojus. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Tilto rekonstrukcija gyventojams kelia didelius nepatogumus. Laikino tiltelio nėra, bet jį buvo galima pastatyti ne tik sutaupius pinigus, kurie dabar išleisti malūno statinio nugriovimui, bet ir pasitelkus seniūnijos darbuotojus. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Kur atliekos, žino tik įmonėPo statinio nugriovimo, miesto seniūnija jau baigė sutvarkyti parko prieigas. Buvusio statinio vieta užpilta žemėmis ir išlyginta.

„Liko tik grėbliukais palyginti žemę ir pasėti žolytę. Ir šioje miesto vietoje bus viskas. Manau, kad miesto gyventojai tuo džiaugiasi, nes kiek su jais pakalbu, kiek sutinku, tai girdžiu tik gerus atsiliepimus. Žmonės džiaugiasi, kad galų gale tų griuvėsių nebeliko“, – dėstė miesto šeimininkas V. Tamulis, negalėdamas atsistebėti tik valdžios neūkiškumu.

Tenka pripažinti, jog iš ties keista, kad už statinio griovimo darbus sumokėta beveik 10 tūkst. eurų, nors visa tai siūlyta padaryti nemokamai. Be to, krašto ūkininkams ir toliau tenka sukti galvas, iš kur gauti statybinio „gruzo“ per jų laukus besidriekiančių kelių užlopymui. Kodėl nugriovus buvusį malūną ūkininkams nebuvo bent jau atiduotos taip reikalingos atliekos, kurias buvo galima panaudoti kelių duobių užpylimui?

Paklaustas, kur šios atliekos išvežtos ir kaip panaudotos, savivaldybės administracijos direktorius pateikia valdišką atsakymą: „Vadovaujantis techninės specifikacijos 3.2.7 punktu, „už statybinių atliekų sutvarkymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, atsako Tiekėjas.“

Už tuos pinigus galėjo pastatyti laikiną tiltelį

Jei valdininkai būtų pasižiūrėję ūkiškai į šią problemą kaip siūlė V. Tamulis, o ne tik sausai – per jų veiksmus pateisinančias taisykles ir reglamentus, būtų buvę galima išspręsti ir dar vieną aštrią problemą, kurios sprendimui trūko pinigų.

Už šias lėšas buvo galima pastatyti laikiną tiltelį per Smilgą, kol atliekami pėsčiųjų tilto rekonstrukcijos darbai. Tuomet kėdainiečiams nereiktų kasdien sukti rato po kelis šimtus metrų, kad iš Žemaitės kvartalo pasiektų Tilto gatvę. O tai ypač aktualu kiekvieną rytą į mokyklą einantiems vaikams, o taip pat ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Laikinas tiltelis būtų kainavęs daugiau kaip 10 tūkst. eurų, o savivaldybė jo atsisakė dėl to, kad nebuvo biudžete numačiusi jam pinigų. Bent jau taip teigia tilto rekonstrukcijos darbus atliekančios ir laikiną tiltelį siūliusios pastatyti AB „Kauno tiltai“ atstovai.

Tuo tarpu miesto seniūnas V. Tamulis įsitikinęs, kad šią problemą buvo galima išspręsti ne tik sutaupius pinigus, kurie dabar išleisti malūno statinio nugriovimui, bet ir pasitelkus seniūnijos darbuotojus.

„Seniūnijoje turime auksarankių vyrų, kasdien atliekančių daugybę miestui reikalingų darbų. Pasitelkę juos, mes patys, savo jėgomis galėjome pastatyti laikiną tiltelį per Smilgą, kad gyventojams būtų patogu. Nebūtų reikėję tam išleisti nė tų 10 tūkstančių, kuriuos galėjome sutaupyti, jei būtume ūkininkams leidę nugriauti malūną“, - užtikrino V. Tamulis, apgailestaudamas, kad savivaldybėje jo pasiūlymai yra nereikalingi.

 

Kristina KASPARAVIČĖ, Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Rekomenduojami video