Trijų mėnesių sūnelis jaunai mamai (19 m.) – pats brangiausias pasaulyje, kaip ji pati tuokart užrašė prie savo ir mažylio nuotraukos socialiniame tinkle. O po dar trijų mėnesių tas brangiausiasis, kaip nenorimas auginti vaikas, jau metamas į šulinį ir uždengiamas šiferio lakštu...

Teismas pasigailėjo

Laimė, kad Šakių rajono gyventoja Karolina Adomaitytė tuomet, 2016-ųjų vasario 10-osios rytą, įmetusi savo 6 mėnesių sūnelį į šulinį Papartynų kaime, greitai atsikvošėjo ir nubėgo pas kaimyną. Šis – Algimantas Brazaitis – patikėjo tuokart keistai besielgusios jaunos motinos žodžiais ir suskubęs ištraukė mažylį iš šulinio. Antraip kūdikis būtų pražuvęs, o Karolina šiandien būtų minima tarp teismo bausmės sulaukusių Lietuvos vaikžudžių.

Už tai, kad pasikėsino į savo mažylio, tai yra bejėgiškos būklės vaikelio, gyvybę, Kauno apygardos teismas neseniai paskyrė K. Adomaitytei 5 metų nelaisvės bausmę. Tai labai švelni bausmė tokios tragedijos kaltininkei, nes Baudžiamajame kodekse (BK) už tokį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba net ir iki gyvos galvos.

Teisme K. Adomaitytę kaltinęs prokuroras prašė teismo pasiųsti kaltinamąją į „zoną“ 11 metų. Tačiau teismas – trijų teisėjų kolegija – buvo gailestingas, nes sudėliojo visus pliusus kaltinamosios naudai: jauna, neteista ir nebausta, iki įvykio vertinta palankiai, turi sveikatos problemų, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, vaikelis liko gyvas ir sveikas. Apibendrinusi, kad griežta bausmė šiai jaunai moteriai būtų neteisinga ir prieštarautų teisingumo principui, teisėjų kolegija pritaikė BK 54-ąjį straipsnį, leidžiantį skirti kur kas švelnesnę bausmę, ir pasiuntė K. Adomaitytę už grotų 5 metams.

Teismo nuosprendžio laisvėje laukusią ir namų arešto sąlygomis pastaruoju metu gyvenusią šią šakietę nutarta suimti iškart, vos paskelbus nuosprendį. Mat teisėjų kolegija turėjo pagrindo manyti, kad kaltinamoji, palikta laisvėje iki tol, kol nuosprendis įsiteisės, gali slapstytis ir vengti atlikti bausmę.

Teismas taip pat įpareigojo nuteistąją sumokėti Ligonių kasai 209 eurus už jos į šulinį įmesto sūnelio gydymą keletą dienų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Saviečių pamoka

Nusikaltimas, kurį 2016-ųjų vasario 10-osios rytą įvykdė K. Adomaitytė, buvo tarsi aidu atkartotas po garsiosios Saviečių tragedijos. Mat Saviečių kaime (Kėdainių r.) 2016-ųjų sausio 2-osios naktį vyras (37 m.), namie pradėjęs koneveikti sugyventinę, liko kambaryje vienas su keturiais mažyliais ir netrukus du iš jų – 6 mėnesių dukrelę ir 2 metukų sūnelį – sumetė į šulinį savo sodybos kieme. Vanduo ir ledinė jo temperatūra mažylius tuoj pat pražudė. Pernai lapkritį šis vaikžudys buvo pasiųstas gydyti į psichiatrijos ligoninę, nes specialistai nustatė, kad jis nepakaltinamas.

Negalima atmesti, kad Saviečių tragedija nepamokė tuo metu kurį laiką liūdesio ir juodų minčių kankintos K. Adomaitytės, neseniai tapusios mama ir auginusios, anot jos, nelauktą kūdikį. Moteris ir pati, apklausiama policijoje po įvykdyto nusikaltimo, svarstė, kad sūnelį į šulinį ji įmetusi greičiausiai dėl to, jog kelias dienas buvo mačiusi per TV reportažus apie vadinamąją Saviečių šulinio tragediją. Tad gali būti, kad šį įvykį K. Adomaitytė vertino kaip šviesią išeitį iš sunkios kasdienybės.

O sunki jaunos moters kasdienybė, kaip nustatė ir teismas, buvo dėl ne vienos priežasties. Karolina augo šeimoje, kurioje netrūko konfliktų, kol galiausiai jos tėvai išsiskyrė. Mergina tai išgyveno skausmingai. Dar būdama paauglė, Karolina, jos motinos teigimu, pabėgdavo iš namų ir valkiodavosi, būdavo ieškoma pasitelkus policiją. Nepilnametės noras gyventi laisvai ir savarankiškai baigėsi tuo, kad Karolina pradėjo lauktis kūdikio. Šio ji nenorėjo – būta minčių atsikratyti vaisiaus, tačiau pavėluota. Tuomet Karolina kalbėjo paliksianti gimusį vaikelį Gyvybės langelyje. Tokiomis nuotaikomis slinko jaunos moters nėštumo dienos...

Kai gimė sūnelis, juo rūpintis gimdyvei padėjo mama, teigiamai apibūdinama moteris. Bet Karolinai to nepakako – ji vis užsimindavo mamai, kad pati sūnelio neužauginsianti.

Kas jos sūnelio tėvas, mergina nežinojo. Bent jau tas vyras, kurį ji laiko vaiko tėvu, šį faktą nuginčijo ir sulaukė sau palankaus teismo sprendimo.

Nuotaikų kaita

Tuo metu, kai griebėsi nusikaltimo, Karolina su sūneliu gyveno pas savo tėvą. Šis turėjo darbą ir artimą draugę, tad namie būdavo retai. O iki tol kartu su mama gyvenusi Karolina, kaip atrodė mamai, jau buvo atsigavusi ir po gimdymo, ir po juodų minčių – motinos įkalbėta, kad vaikelis – didžiausias gyvenimo džiaugsmas, ji pati jau šiltai bendraudavo su sūneliu, jį myluodavo, juo rūpinosi ir vadino savo meile. Nutarusi kiek pakeisti aplinką ir pasakiusi mamai, kad labai pasiilgusi tėčio, o nuo mamos namų pavargusi, Karolina su sūnumi ir išvyko pas tėtį į kitą kaimą. Esą geresnių nuotaikų ieškoti.

Kurį laiką tėčio namuose viskas buvo gerai, Karolina prižiūrėjo vaikelį, pabendraudavo su kaimyne. O lemtingąjį rytą jaunos moters mintys vėl pradėjo suktis apie tai, kad sūnelis jai – našta. Tuo metu tėvo namie nebuvo, ir Karolina, aprengusi sūnelį tik kambario drabužiais, pačios žodžiais, nutarė padaryti taip, kad jai nebereikėtų vienai sunkiai auginti mažylio.

Kova prie šulinio

Nusinešusi viršutiniais drabužiais neaprengtą kūdikį prie šulinio kieme, pažiūrėjo į vandenį, kurio buvo daug, ir tiesiog padėjo vaikutį ant vandens. Mažylis nepaniro – plūduriavo. Tuomet Karolina uždengė šulinį, kaip ir buvę, šiferio lakštu, kad nematytų šiurpaus vaizdo. Bet po akimirkos moteris atsikvošėjo... Atgal prie šulinio vandens ji nėjo – esą bijojo. Tad nubėgo pas kaimyną A. Brazaitį, gyvenantį maždaug už 100 metrų. Karolina sakė žinojusi, kad jis dirbęs veterinaru, tad greičiausiai mokantis gelbėti ir žmogų.

Kaimynas, laimei, vaikščiojo savo namų kieme. Išgirdęs iš Karolinos, ką ji padariusi („nužudžiau savo vaiką“), nors pagalbos moteris ir neprašė, vyras nenuleido, rodos, neįtikėtinos žinios juokais, nesutriko ir skubiai nubėgo prie šulinio. Atidengęs jį, pamatė vaikelį, plūduriuojantį vandenyje ant nugaros, be gyvybės ženklų, ir atsiklaupęs rankomis ištraukė jį iš ledinio vandens. Gelbėtojas šildė mažylį, masažavo ir darė dirbtinį kvėpavimą – taip vyrui pavyko atgaivinti sušalusį ir peršlapusį berniuką.

Tuo metu Karolina, būdama šalia, gelbėtojo paliepta paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Šio skambučio dėka vos po kelių minučių Papartynų kaime jau buvo greitosios pagalbos medikai. Jie netrukus jau dėkojo gelbėtojui už jo pastangas ir profesionalius veiksmus – tik jo dėka mažylis išgyveno. O juk galėję viskas pasibaigti mirtina tragedija – šulinio vandens gylis buvo apie 5 metrus, vandens temperatūra tą vasario pradžios rytą – tik apie 4 laipsnius šilumos.

Iš šulinio ištrauktas kūdikis porą dienų praleido ligoninėje, nes buvo spėjęs labai sušalti.

Įkalinimo baimė

Vėliau Karolinos sūnelis buvo įkurdintas Šakių vaikų globos namuose, kur sveikas, guvus, gražus ir nuotaikingas gyvena iki šiol. Jį aplanko močiutė. Ji norėtų ir auginti anūkėlį, tačiau iki šiol, kol Karolina, laukdama teismo, gyveno pas mamą, ši negalėjo parsivežti anūko, nes Karolinai buvo uždrausta būti kartu su sūneliu. O dabar, kai Karolina pasiųsta už grotų, jos vaikelis, per stebuklą ir dėl sumanaus gelbėtojo išvengęs tragiškos lemties, greičiausiai bus globojamas močiutės.

Kaip toliau gyvens „nusivylusi namų šeimininkė“, kaip pati Karolina save pavadino socialiniame tinkle, parodys ateitis.

Beje, gyvenimo kalėjime Karolina labai bijojo. Pati tai prisipažino. Kartą kaltinamoji Kaune buvo pabėgusi nuo savo motinos, rytą atvykusios kartu į teismo posėdį. Šis dėl to neįvyko, o Karolina kitą dieną buvo aptikta susigūžusi vieno Kauno daugiabučių laiptinėje. Į kitą teismo posėdį Karolina jau buvo atvežta policijos automobiliu.

Teisme Karolina, užsileidusi veidą ilgais savo plaukais, nuolat slėpė akis nuo žurnalistų, nes baiminosi būti fotografuojama ir filmuojama. O kasdienybėje Karolina labai mėgsta fotografuotis, kaip liudija jos kelios paskyros socialiniuose tinkluose. Net ir po skandalingo nusikaltimo. Tik sūnelio nuotraukos, ten publikuotos kartu, tuoj po nusikaltimo buvo ištrintos. Ar tai reiškia, kad vaikelis ištrintas ir iš Karolinos minčių, žino tik ji pati.

Beje, į savo vaikelio gyvybę K. Adomaitytė pasikėsino būdama blaivi ir neapsvaigusi nuo jokių kvaišalų bei būdama pakaltinama, nors psichikos sveikatos problemų ji turi. Deja, tų problemų, Karolinos vis išduotų įvairiais ženklais, atvirais teiginiais ir nuotaikų kaita, niekas jos aplinkoje rimtai neįvertino.

Irena ZUBRICKIENĖ