Prekybos automobiliais patirties nelaikantis tinkama ministrui, prezidentas pats atsiskleidė kaip įgudęs prekeivis: naujoje Vyriausybėje išsiderėjo tris „savo“ ministrus – penktadalį viso Ministrų kabineto. Kaip tokia patirtis atrodo Konstitucijos požiūriu, belieka tik spėlioti.

Vėjas stiprus, bet burės silpnos

Naujausia bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad praėjus beveik metams po Seimo rinkimų gyventojų požiūris beveik nepasikeitė: partijų reitingų lentelėje, gerokai atsiplėšę nuo kitų, ir toliau pirmauja socialdemokratai. Už juos vasaros pabaigoje būtų balsavę 16,6 proc. apklausos dalyvių. Nuo gegužę pradėtos ekspremjero ir tuometinio partijos lyderio Gintauto Palucko politinės medžioklės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingas ūgtelėjo 2,3 proc. Galima įtarti, kad artimiausių LSDP varžovų konservatorių reitingą per vasarą iki dabartinių 11,6 proc. užaugino politinis G.Palucko skalpas, tačiau kažin ar Tėvynės sąjungos atstovai tuo labai džiaugiasi.

Tikrąsias konservatorių nuotaikas, ko gero, išduoda politologų iš jų palaikymo komandos nuostaba, kad po tokio garsaus skandalo dėl buvusio LSDP vedlio socdemų akcijų vertė politikos biržoje dar labiau išaugo. Yra ir kitų neguodžiančių signalų: paaiškėjo, kad per vasarą net po 10 proc. pakilo Remigijaus Žemaitaičio ir Igno Vėgėlės reitingai, 7 proc. – paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės. Tuo tarpu kitų žinomų politikų vertinimas nuo pavasario nepasikeitė arba sumažėjo. Tarkime, 9 proc. nusmuko buvusio Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio palaikymas, 5 proc. sumažėjo ir teigiamai prezidentą Gitaną Nausėdą vertinančių gyventojų.

Tokie visuomenės nuotaikų barometro rodmenys verčia manyti, kad esminių permainų Lietuvos gyvenime poreikio vėjas, prieš metus rinkėjų valia įsikinkęs į socialdemokratų bures, tebėra toks stiprus, kad ir toliau neša į priekį jų laivą, nepaisant kapitono pasikeitimo ir gana keistai atrodančių antros valdančiosios koalicijos ir antros Vyriausybės per vienus metus formavimo ypatumų.

Bene didžiausią nuostabą kelia tai, kad rinkėjų aukštyn pasiųstas LSDP politinis liftas, kuriame į valdžią energingai kilo net 84 Seimo narių valdančioji dauguma, dažnai vadinta konstitutine, galinčia keisti konstitucinius įstatymus, apkaltos proceso tvarka šalinti iš pareigų Respublikos prezidentą, Konstitucinio Teismo (KT) bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkus ir teisėjus, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją ar sulaužiusius priesaiką, per metus staiga nučiuožė žemyn. Iki pat rūsio, iki pat politinio dugno. Iki kalbų apie mažumos Vyriausybę. Apie kokias permainas valstybėje, apie kokius rinkėjų lūkesčius galima kalbėti, jei LSDP ir kitos Seimo rinkimus laimėjusios centro kairės partijos nebesugeba suformuoti Vyriausybės?

Balsai iš rūsio

Žinoma, kaltinti socialdemokratus dėl to nesąžininga – jiems kaip galėdamas padeda pats prezidentas G.Nausėda. Po reiklaus kandidatų į ministrus sijojimo pagal poreikį konfigūruojamu sietu, kuris praleidžia kompetentingiausius ir profesionaliausius kandidatus, tokius kaip iškart patvirtinti užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, o sulaiko netinkamus, nepasiruošusius, į kažkokius klausimus neatsakiusius ar išvis priklausančius „Nemuno aušrai“, jis per savo vyriausiąjį patarėją perdavė matantis mažumos Vyriausybės galimybę.

Socialdemokratus jos nebijoti ragina ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Esą konservatoriai būtų pasirengę paremti socdemų mažumos Vyriausybę, jeigu šie atsikvošėtų. „Stebėdami Vyriausybės formavimą, kuris jau virto politiniu chaosu, TS-LDK siūlo socialdemokratų partijai atsikvošėti ir nutraukti savo bendradarbiavimą su populistine R.Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“, – pareiškė L.Kasčiūnas.

O šachmatiniu protu garsėjanti Liberalų sąjūdžio, politinės korupcijos byloje nuteistos partijos, pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasak Eltos, nurodė, kad socialdemokratams neišvengiamai gali tekti priimti sprendimą dėl mažumos Vyriausybės. Priešingu atveju, anot jos, koalicijos partnerių keliami reikalavimai gali privesti ir prie pirmalaikių Seimo rinkimų.

Beje, mažumos Vyriausybės scenarijaus neatmetė ir paskirtoji premjerė I.Ruginienė. „Joks scenarijus man nerimo nekelia. Be abejo, visada yra geriau turėti tvirtą daugumą už pečių. Labai tikiuosi, kad ir dabartiniai partneriai tą supranta ir supras“, – sakė ji „Žinių radijui“.

Prekyba arkliais

Bene geriausiai priežastį, kodėl šį kartą taip įstrigo Vyriausybės formavimas, prezidentui vieną po kito atmetinėjant premjerės ir valdančiosios daugumos teikiamus kandidatus į ministrus, įvardijo, gal ir pats tuo metu nesuvokdamas būsimo jos aktualumo, buvęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Pernai komentuodamas prezidento ir socialdemokratų santykius, kai G.Nausėda pareiškė, jog po Seimo rinkimų siūlytų Vilijai Blinkevičiūtei tapti premjere, jis ironiškai įvertino tokią prekybą parama.

„Aišku, yra suprantama ir man atrodo, jog Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad čia prekyba arkliais šiek tiek vyksta, paprekiaujam parama į vieną pusę, tada grąžiname paramos į kitą pusę. Matyt, tai irgi tokia nacionalinės politikos išraiška“, – praėjusį pavasarį sakė G.Landsbergis.

Nereikia daug proto, kad įžvelgtum tokios užmaskuotos patyčios asmeniškumą: juk vardas Gitanas ispaniškai reiškia čigoną, o jų prekybos arkliais gebėjimai puikiai atsispindi mūsų tautosakoje. Dabar, prezidentui tvirtinant naująją Vyriausybę, atmetinėjant vienus kandidatus, primygtinai pageidaujant kitų, dėl ko valdančioji dauguma buvo priversta keistis koalicijos sutartyje įrašytomis ministerijomis, atšaukinėti prezidento jau patvirtintus ministrus, prekyba arkliais valdžios lifte vėl tapo nacionalinės politikos savastimi. Pirmiausia, žinoma, dėl socdemų minkštakūniškumo.

Kas iš to rinkėjų sukelto stipraus permainų vėjo, nukreipto į LSDP bures, jeigu jų burlaivio stiebas lankstosi kaip žilvičio šaka? Kita vertus, smagi greitpolkė „Kaip čigonas arklius mainė“ politiniame lifte dabar skamba kaip prezidento triumfo išraiška: turėdamas tris „savo“ ministrus – užsienio reikalų, krašto apsaugos ir energetikos – jis sugebėjo politiniame turguje išsiderėti daugiau nei penktadalį (tiksliai – 21,4 proc.) Vyriausybės sudėties. Kokios bus tokių mainų pasekmės valstybei, valdančiajai daugumai ir jam pačiam, turbūt pamatysime netolimoje ateityje. Gal ne veltui sakoma: kas arklius maino, tas pėsčias eina? Beje, tos pasekmės užsienio politikos ir krašto gynybos srityje visuomenei bado akis jau dabar. Tą patvirtina ir naujausi „Baltijos tyrimų“ reitingai.

Ne prezidentas laimėjo Seimo rinkimus

„Mažumos Vyriausybę pasiūlė konservatoriai. Jie labiausiai iš to laimėtų“, – atsakė politologas, filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, paklaustas, kokios politinės naudos siekiama kalbomis apie mažumos Vyriausybę. Politologas pasiūlė prisiminti, kad paprastai konservatoriai valdo 4 metus, o po to 8 nebepatenka į valdžią. „Tikimybė, kad jie laimėtų kokius nors eilinius rinkimus, yra minimali. Jeigu jie įtikintų dabartinę koaliciją atsikratyti „Nemuno aušros“ ir likti su mažumos Vyriausybe, konservatorių įtaka labai smarkiai padidėtų. Manau, iš pradžių jie siūlytų tą daryti remdamiesi patriotiniais sumetimais, bet po kurio laiko turbūt pradėtų reikalauti sau tam tikrų pozicijų ir t.t. Taip jie galėtų susikurti sąlygas truputį anksčiau sugrįžti į valdžią“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, palankiai vertinti mažumos Vyriausybės perspektyvą gali ir prezidentas. „Tokia Vyriausybė neišvengiamai bus trapi. Kuo ji trapesnė, tuo didesnės bus prezidento galios. Taigi, prezidentui tam tikra prasme mažumos Vyriausybė būtų naudinga, nes jis galėtų ją šokdinti. Dabar prezidentas turi labai daug galių, šokdina naują Vyriausybę, vyksta visų ministrų patikrinimas. Jis kalba daugmaž taip, lyg turėtų lygiai tokią pat galią ir pareigą sudaryti Vyriausybę ir skirti ministrus, kaip ir valdančioji koalicija. O tai nėra tiesa, nes ne jis laimėjo Seimo rinkimus. Juos laimėjo valdančioji koalicija. Paprastai prezidentai prieštarauja kokiems dviem kandidatams į ministrus, bet jie negali nustatyti, kokia bus ta koalicija. Prezidentas nebuvo išrinktas Seimo rinkimuose – ji buvo išrinkta“, – pabrėžė K.Girnius.

Jis sakė manantis, kad prezidentui rūpi būti kuo galingesniu. „Kuo silpnesnė Vyriausybė, tuo daugiau teisių jis gali uzurpuoti ir imtis didesnio vaidmens Lietuvos valdyme. Pastaruoju metu jo polinkis įsivaizduoti, kad prezidentas turi ypatingų galių, kurių Konstitucija jam šiaip jau nesuteikia, stiprėjo“, – pridūrė politologas.

Pašnekovo teigimu, socialdemokratams naudinga, kad „Nemuno aušra“ liktų koalicijoje. „Su „Nemuno aušra“ ir „valstiečiais“ jie turi tvirtą daugumą, gali priimti tuos įstatymus, kurie yra reikalingi. Be „Nemuno aušros“, tik su „valstiečiais“ ir dar galbūt su kažkuo kitu jie atsidurtų labai silpnoje padėtyje, priklausytų nuo kitų malonės. Nors socdemai silpni, ir nelabai esu linkęs manyti, kad I.Ruginienė kaip premjerė bus veiksminga – ji turbūt bus linkusi per daug nusileisti prezidentui – visgi jie turėtų mėginti atlaikyti prezidento spaudimą“, – sakė K.Girnius.

Paprašytas pasvarstyti, ar LSDP dar pavyks atliepti į valdžią juos delegavusių rinkėjų lūkesčius, siejamus su rimtomis permainomis valstybėje, nes praėję metai parodė, kad vis dėlto niekas nebuvo keičiama nei vidaus, nei užsienio politikoje, politologas atsakė, kad jie turėtų ką nors daryti.

„Nežinau, ar dabar socdemai turi jėgų, ar I.Ruginienė bus pakankamai tvirta tas permainas pramušti. Pirmuosius metus pražiopsojo, neteko žmonių pasitikėjimo, prezidentas pasididino savo galias. Tad reformos bus sunkesnės. Antra vertus, sunku vykdyti reformas, kai gynybai skiriama 5 proc. BVP. Atitinkamai mažiau lieka visokioms socialinėms paslaugoms ir kitoms reformoms. Nežinau, ar politikoje mūsų laukia sudėtingi mėnesiai ar metai, bet manau, kad valdžia bus neveiksminga. Bet, antra vertus, Lietuvos ekonomikos augimas, atlyginimų didėjimas, gyvenimo lygio kilimas, mano manymu, didele dalimi nepriklausė nuo valdžios. Kol valdžia nekiš rankų prie ekonomikos, tol reikalai turėtų būti tvarkingi“, – vylėsi K.Girnius.

„Atrodo nesolidžiai“

„Mygtuką spaudo vienas žmogus, ir jūs žinote jo vardą“, – taip į klausimą, kieno rankos spaudinėja valdžios lifto mygtukus, kad nepraėjus nė metams po rinkimų valdančiųjų lifto kabina pradėjo leistis žemyn, o ekranėlyje įsižiebė užrašas „Mažumos Vyriausybė“, atsakė politologas Vytautas Dumbliauskas.

Pasiteiravus, ar turįs mintyje G.Nausėdą, pašnekovas paneigė: „Ne. Žemaitaitį. Tai yra akivaizdu. Jam naudinga kelti tokį šaršalą. Tiesiog tokia jo natūra, jis minta skandalu. Skandalai jam – egzistencinė sąlyga. Per skandalą jis jaučiasi geriau. Jam kaip Donaldui Trumpui reikia skandalų. Rašinėja vos ne kasdien socialiniuose tinkluose visokias nesąmones, nes jam reikia dėmesio. R.Žemaitaičiui – irgi. Jis, matyt, yra narcizas pagal psichologinį tipą, jam reikia, kad į jį žiūrėtų, kad juo žavėtųsi. Prisiminkime, kaip pernai vasarą jis važinėjo po kaimus ir miestelius, kaip kultūros namų salėse žmonės susižavėję jo klausėsi. Reikia sutikti, kad daug apie ką jis teisingai kalba, argumentuotai kritikuoja. Ir LRT yra už ką kritikuoti, manau, kad ir Energetikos ministerijoje ne viskas gerai. Visur, kur tik valdiški pinigai, rastume negerų dalykų, pamatytume norinčių juos pasisavinti. Bet žmonės ateina į valdžią, sudaro koaliciją ir imasi darbų. O jam, matyt, ne tiek tų darbų reikia, kiek dėmesio, skandalų. Jo turbūt tokia natūra. Žiūrėkite: anuomet Seime bendrapartiečiai jį buvo išmetę iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos už kvailą elgesį. Na, manau, čia viskas aišku, socdemai padarė klaidą, būtų su S.Skverneliu gražiai sutarę. Aišku, R.Žemaitaitis būtų taškęsis, kvailiojęs, bet opozicijoje jis būtų ne toks įdomus“, – sakė V.Dumbliauskas.

Pasak jo, dėl stringančio Vyriausybės sudėties tvirtinimo kaltas tik R.Žemaitaitis ir jo „išsidirbinėjimai“. „Jeigu jis iš tiesų norėtų dirbti, kažką daryti, tai surastų žmonių, kurie tiktų ir prezidentui. Tyliai jų galima surasti, tyliai suderinti. Nebūtina juk žaisti viešai. Bet, matyt, jam reikia tų žaidimų. Manyčiau, kad I.Ruginienės susitikimas su S.Skverneliu buvo signalas R.Žemaitaičiui – tu, vaikine, nesišakok, nes liksi opozicijoje“, – svarstė politologas.

Paklaustas, ar toks LSDP elgesys neatrodo vaikiškas – štai neseniai kapstėsi su draugais vienoje smėlio dėžėje, vienas draugas nepatiko – išvarė, dabar nepatinka ir kitas, tai gal irgi išvarys ir pasikvies anksčiau išvarytąjį – V.Dumbliauskas atsakė, kad Socialdemokratų partija akivaizdžiai degradavo.

„Ji juodai degradavusi. Negalima taip meluoti žmonėms, kaip melavo Vilija Blinkevičiūtė. Gal ten grumiasi įvairios grupuotės, negalinčios priimti vieningo sprendimo? Žiūrėkit, kaip žiauriai Juozą Oleką išmetė iš kandidatų į premjerus. Eugenijų Sabutį, kitą galimą kandidatą, patvarkė per STT. Ir tada iš vieno kandidato išrinko I.Ruginienę. Matyt, vyksta kova, o kai nėra bendros nuomonės, tada kai kurie sprendimai atrodo vaikiški. Suprantu, kad visose partijose yra grupuočių, kurios kovoja dėl valdžios, dėl vietos rinkimų sąraše. Žinau iš žurnalistų, privačiai bendraujančių su politikais, kad kova dėl būvio vyksta ir Tėvynės sąjungoje, ir kitur. Bet kai organizacija nesugeba priimti bendro sprendimo, tai rodo, kad Dievas atėmė kolektyvinį protą. Nors pas socdemus tikrai daug protingų žmonių, turiu pritarti, kad kažkas su šita partija negerai. Socdemai, švelniai tariant, atrodo nesolidžiai“, – pridūrė V.Dumbliauskas.

Siūlo Seimui kreiptis į KT

Teisininkas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Skrebys mano, kad nėra vieno žmogaus ar vienos valstybės institucijos, kuri spaudytų valdžios lifto mygtukus.

„Jeigu kažkas vienas tą darytų, nebūtų tokio, atleiskite, jovalo. Būtų ar į vieną, ar į kitą pusę sustrateguota taip, kad kažkokiu būdu problema išsispręstų. O dabar iš tikrųjų turime jovalą, ir jis, mano galva, susidarė dėl to, kad tų veikėjų, tų lifto mygtukų spaudytojų, yra labai daug, ir periodiškai keičiasi jų lyderystė. Todėl tas liftas ir šokinėja. Kai vertė G.Palucką, buvo matyti S.Skvernelio interesas, kad jį nuvertus socdemai taps sukalbamesni, ir jis puikuosis ant balto žirgo. Tą valtelę ponas Saulius įsiūbavo taip, kad ir pats iš jos iškrito. O dabar į Vyriausybės formavimo pabaigą išlindo ir prezidento ambicijos, kurios, sakyčiau, yra gana savotiškos. Nepilnos Vyriausybės sąvokos Konstitucijoje nėra. Konstitucinės teisės specialistai, buvę KT pirmininkai profesorius Dainius Žalimas ir profesorius Egidijus Kūris yra tiesiai pasakę, kad tai, ką daro prezidentas, švelniai tariant, prasilenkia su Konstitucija. Reikėtų turėti labai jau lakią fantaziją, kad įtartum juos abu simpatizuojant R.Žemaitaičiui. Manau, kad jie į Vyriausybės tvirtinimo procesą žiūri profesionalų akimis. Taigi, išeina kaip anekdote: devynios auklės, o vaikas be galvos“, – apibendrino pašnekovas.

K.Skrebio teigimu, būtų geriausia, kad dėl dabartinės Vyriausybės formavimo problemų Seimas kreiptųsi į KT. „Vien dėl to, kad būtų aiškios žaidimo taisyklės. Kad ir kokį sprendimą KT priimtų, baigtųsi tie visi ginčai ir tampymai, ateityje sudarant Vyriausybes viskas būtų aišku“, – sakė jis.

Paklaustas, ar nesusidaro įspūdis, kad rinkėjų lūkesčius atliepiantys politiniai pokyčiai socdemams rūpi kur kas mažiau, nei valdžios lifto mygtukų spaudymas, nes per 9 mėnesius jokių permainų neįvyko, arba jos buvo labai abejotinos, kaip, tarkime, mokesčių reforma, K.Skrebys sakė norintis šiek tiek apginti LSDP.

„Vis dėlto opozicijos puolimas buvo labai stiprus. Dar nepradėjus dirbti G.Palucko Vyriausybei buvo pradėti rengti mitingai. Paskui sekė paties G.Palucko dorojimas: tai irgi stabdė Vyriausybės darbą. I.Ruginienės Vyriausybės programoje atsirado švelnus sakinys apie Kiniją – kad reikėtų atkurti diplomatinius santykius su ja iki kitų ES šalių lygio. Na ir pažiūrėkime, kokia kilo užsienio politikos „vertybininkų“ reakcija: šaukė, kad tai vos ne valstybės išdavimas! O vienas svarbus darbas – čia jau reikia prieš I.Ruginienę kepurę nusiimti – buvo padarytas: atlikta antrosios pensijų pakopos fondų reforma. Nesunku įsivaizduoti, koks buvo lobistų pasipriešinimas, nes ten labai dideli pinigai sukasi. Tad šitoje vietoje socdemai, kaip sakoma, parodė raumenukus. Kaip jiems toliau seksis, pamatysime“, – pridūrė pašnekovas.

Priešlaikinių rinkimų, apie kurių grėsmę LSDP partneriams koalicijoje keliant reikalavimus perspėjo buvusi Seimo pirmininkė, galimybę jis sakė vertinantis skeptiškai. „Niekas nežino, ar jie ką pakeistų. Naujausias sociologinis tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, R.Žemaitaičio reitingas ženkliai šoktelėjo. Jis buvo nusmukęs, bet vėl gerokai pakilo, ir tai visiškai logiška. Jis dabar kovoja su „blogiečiais“, kurie neleidžia sudaryti Vyriausybės, paskirti jo partijos narių ministrais, delistinguoti „Igničio“ ir t.t. Todėl jis vėl herojus. Kita vertus, aiškiai matyti, kad anksčiau jam pažadėta Energetikos ministerija yra labai svarbi, ir čia, ko gero, persveria nebe politiniai, o ekonominiai, nelabai skaidrūs ir nelabai vieši, interesai“, – sakė K.Skrebys.

„Ramybės koalicijoje nebus“

„Po Seimo rinkimų turėjome pokalbį su politologais, ir vienas garbus profesorius kalbėjo, kad štai centro kairė dabar turės didelę daugumą, galės nudirbti daug darbų, kad tai bus rimta atsvara prieš tai dirbusiems konservatoriams ir liberalams. Aš jau tada išsakiau abejonę, ir visi į mane pažvelgė labai nepatikliai“, – prisiminė advokatas Artūras Paulauskas, buvęs Seimo pirmininkas.

Pasak jo, jis paprieštaravęs politologui dėl to, kad naujoje Seimo daugumoje atsirado R.Žemaitaitis – tai esą reiškia, kad ramybės koalicijoje nebus, nes jis norės iškelti save, visur save eksponuoti. „Jo kaip politiko gyvybę palaiko triukšmas ir prieštaravimas, o labiausiai – puolimas. Jeigu to nėra, tai jis gali tyliai tyliai numirti. Tą suprasdamas, jis visą laiką turi kurti įtampą. Ir aš tada būtent tą turėjau galvoje: nesvarbu, kur jis bus, Seimo daugumoje ar opozicijoje, visą laiką ieškos priešo, su kuriuo jam reikia kautis. Kad apie jį rašytų, kalbėtų ir kad rinkėjai girdėtų. Jis puikiai žino, kad kai tave muša, kiti gailisi ir tuojau stoja ginti. Tada atrodė, kad mano prognozė yra šiek tiek pritempta, bet, kaip matau, dabar viskas pildosi“, – sakė A.Paulauskas.

Kita vertus, pašnekovo teigimu, ir prezidento šioje situacijoje negalima būtų pagirti: jis negali sakyti, kad neskirs ministrais partinių „Nemuno aušros“ kandidatų. „Jis gali pasakyti, kad neskirs vagių, neskirs neišmanėlių ar nesugebančių dirbti, ir visi tą suprastų. Bet nurodyti, kad neskirs šitos partijos narių... Man atrodo, kad tokie prezidento pareiškimai su teise nelabai siejasi. Tad prezidentas, mano manymu, irgi šiek tiek stumtelėjo tą vežimą žemyn, ir dabar jį išlaviruoti sunku“, – sakė pašnekovas.

Pasak A.Paulausko, dėl Vyriausybės sudarymo šįkart susidarė kvaila situacija, į kurią taip giliai įvažiuota, kad net sunku paaiškinti, kaip galėjo taip atsitikti. Akivaizdu esą viena – visi užsispyrę. Paklaustas, gal tikrai išeitis jei ne iš šios, tai gal iš kitų, būsimų politinių krizių, kurios ateityje galbūt persekios šią valdančiąją daugumą ir pagaliau patvirtintą Vyriausybę, būtų išankstiniai Seimo rinkimai, A.Paulauskas sakė neabejojantis, kad jei dabar vyktų nauji rinkimai, dabartinei valdančiajai daugumai tikrai būtų prastai.

„Bet jeigu jie sugebės per likusius trejus metus kažkaip reabilituotis, padaryti rimtų darbų, viskas dar gali būti ne taip jau blogai. O jeigu dabar būtų skelbiami rinkimai, tai bijau, kad R.Žemaitaičio išvis Seime neliktų, socdemai ir konservatoriai, aišku, gautų kažkiek procentų balsų, tik nelabai įsivaizduoju, kas dar iš kitų partijų galėtų įveikti rinkimų barjerą. Žmonės tų partijų jau tiek atsikandę, kad net nežinau, kas už jas dar galėtų balsuoti. Nebent surinks partijos narius, jų artimuosius ir giminaičius. Bus sudėtinga. Žmonės juk stebi visą šitą naujos Vyriausybės politinį trilerį, mato, kas vyksta“, – sakė A.Paulauskas.