Ekonomistai teigiamai vertina vyriausybės pasiūlymus atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų. Tačiau be palaikymo Seime iš jų gali likti šnipštas, o daugiausiai aistrų greičiausiai sukels privilegijų prarasti nenorintys žemdirbiai, rašo DELFI.

Pavasario pradžioje DELFI apklausti ekonomistai svarbiausia vyriausybės plane numatyta priemone įvardijo galiojančių mokestinių lengvatų įvertinimą ir panaikinimą tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos.

Vyriausybei pristačius mokesčių sistemos tobulinimo planą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad valdantiesiems šio tikslo siekti sekasi visai neblogai.

„Ne taip jau mažai tų lengvatų apkarpė vyriausybė šiuo pirmuoju žingsniu. Galbūt kai kurios yra kontroversiškos, ypač jei klausytume verslo ar gyventojų atstovų, kurie būtų tiesiogiai paliesti.

Sunku paneigti, kad žemdirbiams, kurie iki šiol galėjo gauti labai dideles pajamas ir mokėti labai mažus mokesčius, tos lengvatos išnyks. Tuo pačiu atsiranda didesnės mokestinės lengvatos tik mažas pajamas gaunantiems, nepriklausomai kokios profesijos atstovams“, – sakė jis.

Apmokestins vienodai

Šiuo metu žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu, o žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos neapmokestinamos, jei gyventojas nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas (12 mėnesių pajamos neviršija 45 tūkst. eurų).

Vyriausybė siūlo, kad žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas būtų apmokestinamas bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio: 5 proc. būtų toliau taikomi smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 tūkst eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10)

Kitoms įmonėms, išskyrus kooperatyvus, kuriems taip pat siūloma palikti lengvatinį 5 proc. tarifą, būtų taikomas bendras 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Tuo metu žemdirbius gyventojus siūloma apmokestinti taip pat, kaip ir visus kitus individualia veikla užsiimančius asmenis. Apie šią sistemą galima paskaityti čia.

Taip pat siūloma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, įskaitant ir ūkininkus, nustatant, kad šie asmenys moka socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, visiems nustatant vienodas socialinio draudimo įmokų lubas – 28 vidutiniai darbo užmokesčiai per metus.

Žymėto dyzelio klausimas

Šiuo metu žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams taikomas lengvatinis akcizų tarifas (21 euras/1000 litrų vietoje 330,17 eurų/1000 litrų).

Vyriausybė siūlo siaurinti šią lengvatą ir akcizą padidinti nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų. Skaičiuojama, kad dėl to 1 litro žymėto dyzelinio degalų kaina pakiltų maždaug 4 centais.

Tačiau akcizas žymėtam dyzeliui Lietuvoje ir po padidinimo išliktų dvigubai mažesnis nei Estijoje (133 eurų/1000 litrų) ir tik šiek tiek didesnis nei Latvijoje (50 eurų/1000 litrų).

DELFI jau rašė, kad lengvata žemdirbių naudojamiems degalams yra bene pati brangiausia iš visų ir per metus kainuoja 87,1 mln. eurų. Tačiau tiek būtų sutaupoma visai jos atsisakius.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad akcizo žymėtam dyzeliui dydis turėtų būti panašus į kaimyninių šalių.