Įsiteisėjusi Apeliacinio teismo nutartis „MG Baltic“ byloje šalto proto, be kurio neįmanomas teisingumas, ledu netikėtai sukaustė tris dešimtmečius Lietuvoje garuojančius politinės korupcijos pelkynus. Ir visuomenė, ir patys politikai nepatikliai žvilgsniu matuoja šio ledo storį. Ar tikrai tvirtas? Ar ilgam? Ar galėsime juo eiti į priekį?

Medicinos faktas

Lietuviško teisingumo girnos lėtai sukasi toliau: kol Aukščiausiasis Teismas pradės nagrinėti anksčiau pirmosios instancijos teismo „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintų, o dabar Apeliacinio teismo nuteistų asmenų kasacinius skundus, įsiteisėjusia šio teismo nutartimi pradėtas paskirtų bausmių vykdymas. Dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažinti buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis ir Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys įkalinti laisvės atėmimo vietose. R.Kurlianskiui teismas skyrė 6 metų, E.Masiuliui – 5,5 metų, V.Gapšiui – 4,5 metų laisvės atėmimo bausmes. Kitiems bylos dalyviams – vienam iš Liberalų sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių, buvusiam Europos Parlamento ir Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir buvusiam Seimo nariui, Švietimo ir mokslo ministrui, taip pat vienam iš Liberalų sąjūdžio steigėjų Gintarui Steponavičiui, beje, teisininkui pagal išsilavinimą, teismo sprendimu skirtos piniginės baudos (atitinkamai 18,8 tūkst. ir 15 tūkst. eurų).

Apeliacinis teismas kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino anksčiau pirmosios instancijos teismo išteisintus juridinius asmenis – koncerną „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Šiems juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos. Už papirkimą ir prekybą poveikiu koncernui skirta 1,1 mln. eurų bauda, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst., o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda. Skelbiama, kad „MG Grupė“ paskirtą baudą jau sumokėjo, o Liberalų sąjūdis ir Darbo partija ketina prašyti pratęsti baudos sumokėjimui skirtą terminą.

Ir patys nuteistieji, ir politinės korupcijos byloje nuteistos partijos akivaizdžiai tikisi, kad kasacinius skundus išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas tars jiems žymiai palankesnį paskutinį žodį šioje byloje. Viltingo laukimo nuotaikos, regis, jaučiamos ir Seime. Įsiteisėjusi Apeliacinio teismo nutartis jame atskleidė visiškai naują teisinę ir politinę realybę: Seimui vadovauja už politinę korupciją nuteistos politinės partijos pirmininkė, jai talkina Seimo vicepirmininkas, kitos už politinę korupciją nuteistos partijos vadovas. Nors ir partiniai trimitai, ir jungtinė valdančiosios koalicijos pučiamųjų grupė skardena, kad nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nei Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis su „MG Baltic“ korupcijos byla nėra niekaip susiję, vis dėlto tikrovės nepaneigsi – jų vadovaujamos politinės partijos, galbūt išties atsinaujinusios, pasikeitusios, išsigryninusios ir apsivaliusios, visgi yra nuteistos už politinę korupciją. Kaip sakoma, tai medicinos faktas.

Juo remdamiesi opozicijos atstovai rimtai susirūpino ir Seimo, ir visos valstybės politinės sveikatos būkle. Ėmė skambėti kalbos apie kriminalinę koaliciją, pasigirdo siūlymų atsistatydinti Seimo pirmininkei ir jos pavaduotojui, net stabdyti Seimo darbą, kol parlamentas vienaip ar kitaip neišsivalys jame posėdžiaujančių kriminalinių partijų atstovų reputacinės dėmės. Visgi tai, kad Respublikos prezidentas apsiribojo raginimu politikams gerbti teismo sprendimą ir nesiimti jo vertinti, užuot aiškiai įvardijęs, kokioje teisinėje situacijoje atsidūrė Seimo vadovybė, valdančioji dauguma ir visas Seimas po įsiteisėjusios Apeliacinio teismo nutarties, ir kokių veiksmų politikai turėtų imtis, kad ji būtų pakeista, verčia manyti, kad ir jis pats, ir kiti valstybės vadovai lauks Aukščiausiojo Teismo sprendimo, nesiryždami žengti nė žingsnio į priekį teisingumo ledu, netikėtai užtraukusio lietuviškos politinės korupcijos akivarus. Tas ledas atrodo labai slidus: jau prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, mažiau nei metai liko iki Seimo rinkimų...

Gėdinga taktika

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, sakė nė kiek neabejojantis, kad Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje paveiks Lietuvos politinę sistemą.

„Neabejotinai paveiks. Jau pats tas įvykis, kai buvo sulaikytas dabar nuteistos partijos pirmininkas, tapo tarsi politinio ugnikalnio išsiveržimu, kuris sudrebino kai kurias partijas ir sukėlė šoką tiek visuomenei, tiek politinei sistemai. O dabar įvyko antrinis žemės drebėjimas. Jis irgi paliks sugriovimo žymių. Pirmiausia – dėl Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtų baudų. Jos labai didelės, praktiškai sutampa su metine šių partijų dotacija iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, partijos, kuri neturi pinigų skleisti savo politinę žinią visuomenei, politinė veikla yra labai rimtai apribota. Aš nekeliu klausimo, ar jos tokių baudų nusipelnė – į jį jau atsakė teismas. Nejaučiu dėl to jokio apgailestavimo, tik konstatuoju faktą: kai partija neturi pinigų, jai sunkiau dalyvauti politikoje. Teks pademonstruoti kitokį kūrybiškumą, kad pasiektų visuomenę, aišku, jei tik visuomenė apskritai vis dar norės girdėti apie šias partijas po teismo priimtų sprendimų. Čia jau pati visuomenė nuspręs“, – sakė G.Paluckas.

Jis atkreipė dėmesį ir į kitą dalyką: politinių partijų reputacija, jų palaikymas po tokio Apeliacinio teismo sprendimo tikrai neišaugs. Jis esą jau dabar yra rekordinėse žemumose, partijomis pasitiki vos 6–7 proc. piliečių. „Dabar kai kurie juokauja, kad nuostabą jiems kelia ne tai, kad buvo nuteistos dvi minėtos partijos, o tai, kad teismas nenuteisė visų kitų. Tokiame anekdote yra dalis tiesos. Žmonės politines partijas mato taip, kaip pasisakė ir teismas: tai korupcijos židiniai. Aš su tuo nesutinku, bet žmonėms tai reikia įrodyti darbais ir savo elgesiu. Tai taikoma visoms partijoms“, – pabrėžė pašnekovas.

Paklaustas, kaip jis, buvęs socialdemokratų partijos vadovas, vertina už korupciją nuteistų partijų politinę gynybą, bandant visą atsakomybę suversti tik partijos pirmininkui ar atskiriems jos atstovams, kartu įtikinėjant, jog pasikeitus lyderiui ji „atsinaujino“, „pasikeitė“, todėl esą jokiu būdu jos negalima sieti nusikalstama ankstesnio vadovo veikla, G.Paluckas nevyniojo žodžių į vatą.

„Aš pasakysiu tiesiai šviesiai: tai vertinu kaip gėdingą žingsnį, kaip gėdingą taktiką mėginant išvengti atsakomybės. Jeigu turėjau tam tikrą reputaciją tarp mūsų partijos narių, tai tik todėl, kad elgiausi sąžiningai ir teisingai. O jei būčiau elgęsis kaip nors kitaip, manote, kad partija to būtų nežinojusi? Pavaduotojai, taryba, kiti valdymo organai, frakcija? Man, turinčiam partijos pirmininko politinę patirtį, tai skamba absoliučiai juokingai. Taip, kitiems partijos nariams tai galbūt neužtraukia teisinės atsakomybės, jeigu jie nedalyvavo tuose nusikalstamos veikos epizoduose, dėl kurių buvo nuteisti kiti asmenys ir partija kaip juridinis asmuo. Bet sakyti, kad partijos nariai savo išrinktą pirmininką paliko veikti izoliuotai, užrakintame kambaryje, yra mažų mažiausiai juokinga. Ir dar vienas dalykas. Vadovaudamas partijai buvau atsakingas už visus 18 tūkst. jos narių. Todėl sakyti, kad partija nėra atsakinga už tai, ką daro išrinktas jos pirmininkas, irgi nerimta. Politinių organizacijų nariai veikia kartu: bendrai svarsto problemas, ieško sprendimų, kartu juos priima. Tad po kurio laiko apsimesti, kad kažkas partijoje „yra ne prie ko“ – gėdinga taktika, dėl kurios, manau, ir jie patys raudonuoja, kai žurnalistai išjungia mikrofonus ir vaizdo kameras. Tai svetima gėda“, – sakė G.Paluckas.

Kaip reikėtų vertinti susidariusią situaciją, kai nuteista viena iš valdančiąją daugumą sudarančių politinių jėgų? Ar teismo nutartis atsilieps valdančiosios koalicijos likimui? Pašnekovo teigimu, nereikėtų dėl to laukti kažkokių persitvarkymų valdančiojoje daugumoje. „Po to, kai premjerė pasakė, kad atsistatydins, bet paskui persigalvojo, pati koalicija yra kaip gerokai patežęs sambūris žmonių, kurie vis dar turi asmeninių tikslų, bet jau pamiršo bendrus. Tai matyti ir iš teisės aktų iniciatyvų, iš to, kad svarbios reformos stringa, nebesulaukia palaikymo. Tad dar kažkokio papildomo išsivaikščiojimo nebereikia. Valdančiosios koalicijos, kaip politinio instrumento, gebančio atlikti savo funkciją, mano įsitikinimu, jau nėra. Bet kai kurie kolegos po Apeliacinio teismo nutarties kvietė stabdyti Seimo darbą, dar kažką daryti. Aš tam irgi nepritariu: dažnai politinė sistema arba dėl savo problemų, arba dėl išorinių iššūkių būna išbandoma ugnimi ir vandeniu. Tai jeigu kiekvieną kartą, kai taip nutinka, mesi darbus ir stovėsi lyg paralyžiuotas, kas tada valstybę valdys? Toks radikalus požiūris, manau, yra trumparegiškas arba nulemtas artėjančių rinkimų. O tiems, kas visiškai nenori dirbti, turiu pasiūlymą: dėkit ant stalo Seimo nario mandatą ir eikit užsiimti tais prasmingesniais dalykais. Seimo narys privalo išlaikyti šaltą protą ir dirbti savo darbą, vykdyti savo priesaiką“, – teigė G.Paluckas.

Poveikis nuslūgs

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad Apeliacinio teismo verdiktas mūsų politinės sistemos tikrai nepaveiks. „Jeigu ką ir gali paveikti, tai tik Liberalų sąjūdžio populiarumą prieš rinkimus. Tačiau manyčiau, kad tas poveikis nuslūgs, ir prieš rinkimus dėmesys labiau bus nukreiptas į kitus akcentus, kitas problemas, ir šis Apeliacinio teismo sprendimas tuo metu nebus toks aktualus, kaip šiandien. Liberalų sąjūdis su panašia situacija buvo susidūręs ir 2016 metais, kai teisėsaugos institucijos buvo sulaikiusios E.Masiulį ir pareiškusios jam įtarimus, ir per praėjusius Seimo rinkimus. Tačiau partijos kandidatai, kaip matėme, pateko į Seimą. Per praėjusius rinkimus geriau už partijos sąrašą, kuris sunkiai perlipo 5 proc. balsų barjerą, pasirodė jos vienmandatininkai. Be to, šiai partijai kainavo ir buvusių narių, įkūrusių Laisvės partiją, atskilimas. Viena iš jo priežasčių buvo noras neturėti sąsajų su „MG Baltic“ byla ir Liberalų sąjūdžiu. Taigi, manau, kad pagrindinis šios bylos poveikis jau įvykęs, kažkokio papildomo tikrai nebus. Jeigu Apeliacinio teismo sprendimą patvirtins ir Aukščiausiasis Teismas, tai bus ženklas ir politikams, ir visuomenei, kad įstatymai galioja visiems“, – sakė profesorius.

Paklaustas, kaip vertina nuteistų partijų atstovų argumentus, kuriais remiantis visa kaltė dėl politinės korupcijos verčiama tik buvusiam partijos lyderiui, politologas atsakė, kad jam sunku tai komentuoti. „Nesu teisininkas, nežinau, kaip ir kokiais pagrindais yra teisiama politinė organizacija. Žinome, kad asmenys, kurie padaro teismo įrodytus nusikaltimus, yra už juos atsakingi. O kaip turėtų būti su organizacija? Man atrodo logiška, kad jeigu pasikeitė jos vadovai, jeigu joje nebeliko asmenų, kurie anksčiau veikė toje partijoje ir buvo atsakingi už savo veiksmus, tai kaltinti ją dėl padarytų nusikaltimų būtų tas pat, jeigu, paveldėjęs turtą iš nusikaltimą padariusių giminaičių, būtum verčiamas pats atsakyti už jų nusikaltimą. Na, tam tikra prasme gal taip ir būna, nes jeigu paveldi turtą, tai kartu paveldi ir įsiskolinimus. Taigi, teisiškai nesiimu vertinti, tik suprantu Liberalų sąjūdį, kai jo atstovai sako, kad partijoje nebėra nei E.Masiulio, nei G.Steponavičiaus, kad partija turi naują pirmininką, kad ji apsivalė, bet dabar ją dar kartą baudžia. Pritarčiau argumentui, kad nauja pirmininkė iš tiesų neturi nieko bendra su šita byla, bet kaip organizacija partija yra patraukta atsakomybėn. Vertinant politiškai, partijai tai meta dėmę, kad ir kiek būtų sakoma, kad vadovauja nauji žmonės. Opozicija, natūralu, tuo tikrai pasinaudos“, – pridūrė M.Jurkynas.

Paprašytas pasvarstyti, kiek visuomenės interesų požiūriu prasminga laukti kažkokio partijos, kuri nuteista už kriminalinį nusikaltimą, atsinaujinimo, vadovų pasikeitimo, klaidų pripažinimo, užuot ją tiesiog išformavus, pašnekovas atsakė, kad ne mokslininkų darbas dalinti patarimus. „Mokslininkas gali išanalizuoti situaciją, pasakyti, kas ir kodėl įvyko, įvertinti privalumus ir trūkumus. Aš žvelgiu labai praktiškai: jeigu sakytume, kad nuteistą politinę organizaciją reikia uždrausti, tai jos nariai išsiskirstys ir po to įkurs naują partiją, tik kitu pavadinimu. Ir ką tuo pakeistume? Nieko. Ta pati mergelė, tik kita suknelė“, – pajuokavo profesorius.

„Esame tragiškoje situacijoje“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, pabrėžė po Apeliacinio teismo nutarties susidariusios situacijos išskirtinumą.

„To dar nėra buvę Lietuvos istorijoje: turime jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir dvi už sunkius nusikaltimus nuteistas politines partijas. Ką tai reiškia? Susidarė precedento neturinti situacija, kai Seime dirba dviejų už politinę korupciją nuteistų partijų frakcijos, kai abi nuteistos partijos turi po savo atstovą Seimo vadovybėje – tai Seimo pirmininkė ir jos pavaduotojas. Nuteistų partijų atstovai Seime toliau užsiiminėja teisėkūra: priiminėja įstatymus, kuriais turėtų vadovautis visa Lietuva. Vadinasi, du kriminaliniai juridiniai asmenys, vienas iš kurių dalyvauja valdančiojoje koalicijoje, valdo mūsų valstybę. Be jokios abejonės, mūsų politinė sistema patyrė sukrėtimą. Žmonės mato, kas dabar vyksta Seime, ir to sukrėtimo suvokimas tikrai anksčiau ar vėliau ateis. Tačiau Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos atstovai Seime, užuot atsiriboję nuo savo partijų, sustabdę savo narystę jose, kvestionuoja teismo sprendimą, bando lyginti pirmosios instancijos teismo ir Apeliacinio teismo sprendimus, nagrinėja, kaip ir į ką reagavo bylą nagrinėję teisėjai. Praktiškai jie užėmė gynybines partines pozicijas. O Seimo pirmininkė, užuot parodžiusi pavyzdį, pareiškė raginsianti savo partiečius skųsti šį teismo sprendimą. Tai visiškas situacijos nesuvokimas“, – stebėjosi D.Gaižauskas.

Pasak jo, blogiausia, kad didieji valdančiosios koalicijos partneriai konservatoriai, anksčiau skelbę, kad kelia sau aukščiausius politinės kultūros standartus, aiškinę, kokie bus skaidrūs, tvirtinę, kad jų veikloje nebus nė mažiausio korupcijos šešėlio, dabar teisina partnerius. „Jie sako, kad dabartinė Liberalų sąjūdžio pirmininkė neturi nieko bendra su ta byla, nors kartu su kitais partijos nariais rinko tuometinį partijos pirmininką, balsavo už tuometinę partijos vadovybę. Ji kartu su kitais turi prisiimti kolektyvinę atsakomybę, nes dabar tas juridinis asmuo – partija – yra nuteistas. Pažiūrėkite, bet kokia organizacija, bet kokia įmonė, kuri turi tokį teistumo šleifą, net negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. O jie leidžia įstatymus! Esame tragiškoje situacijoje, nes tų partijų atstovai ne tik demonstruoja visišką nesupratimą, bet ir toleruoja sunkų nusikaltimą – kitaip to negaliu pavadinti. Blogiausia, kad šių nuteistų kriminalinių partijų atstovai Seime turi sukūrę to paties pavadinimo frakcijas. Dabar, kai Seime balsuojama už įstatymus, turėtų ekrane atsirasti užrašas, kad už jį balsavo ar nebalsavo dviejų nuteistų partijų frakcijų nariai. Tai didžiausias cinizmas“, – sakė D.Gaižauskas.

Paklaustas, kaip, jo manymu, reikėtų taisyti tokią situaciją, politikas atsakė, kad Rinkimų kodekse juridinio asmens atsakomybė nenumatyta. „Tai yra spraga, kurią reikia ištaisyti, nes matome, kad politinės valios – atsiriboti nuo tokios politinės organizacijos – patiems Seimo nariams neužtenka. Dėl to, kad jų partija nuteista, jie mandato nepraranda, bet gali atsiriboti nuo nuteistos partijos. Todėl mūsų frakcija ėmėsi logiškų veiksmų: kad Seimas nebūtų visiškai diskredituotas, siūlome vienai ar kelioms dienoms sustabdyti jo darbą ir leisti Seimo nariams, kurie priklauso nuteistoms partijoms, atsiriboti nuo jų, sustabdyti savo narystę ir panaikinti tų partijų frakcijas. Jie galėtų apsispręsti, ar toliau dirbtų Mišrioje Seimo narių grupėje, ar prisijungtų prie valdančiųjų frakcijų – nesvarbu. Tačiau ir tai nebuvo padaryta. Dabar kreipsimės į žiniasklaidą: demokratinėse valstybėse tai įrankis, kuris gali kontroliuoti politinius procesus, reikalaudamas paaiškinimų iš politikų. Trečias žingsnis – kviečiame opozicinių Seimo frakcijų lyderius vienytis, reikšti nepasitikėjimą Seimo pirmininke ir siūlyti jai pasitikrinti Seimo pasitikėjimą. Jeigu išspręstume šį klausimą, būtų išspręstas ir jos pavaduotojo klausimas. Jeigu ir tai nepavyks, siūlysime visoms opozicinėms frakcijoms vėl stabdyti savo darbą kartu su valdančiąja dauguma ir taip raginti įsikišti prezidentą. Norime parodyti žmonėms, kad dalis Seimo narių ir parlamentinių partijų netoleruoja situacijos, kai įstatymus priiminėja už politinę korupciją nuteistų partijų atstovai. Manome, kad reikalingos ir pataisos Baudžiamajame kodekse, kurios numatytų atsakomybę už nusikaltimus nuteistiems juridiniams asmenims apribojant jų veiklą, neleidžiant dalyvauti valdyme, įpareigojant stabdyti savo veiklą ir taip toliau“, – svarstė politikas.

Jau nebe koldūnai...

Paklausta, kaip politinė sistema sudarė sąlygas atsirasti naujai „kriminalinei koalicijai“, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė, atsakė, kad politinė sistema – tai tarpusavyje ganėtinai susijusios partijos.

„Nepamirškime, kad tuose E.Masiulio ir R.Kurlianskio bylos epizoduose figūravo ir Gabrielius Landsbergis, arbatą ar kavą kartu su jais gėrė ir Laurynas Kasčiūnas, Mantas Adomėnas. Tik tie epizodai nepateko į teismą, dėl jų nebuvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Taigi, tos sąsajos iš tiesų yra, ir kai matai visą tą istorinį laikotarpį, kai žinai, kaip konservatoriai visuomet elgdavosi, kai valdančiojoje koalicijoje atsirasdavo kas nors, susijęs su teistomis partijomis, tai jų elgesys dabar atrodo visiškai nesuprantamas. Tarkime, 2012–2016 m. dirbo socialdemokratų Vyriausybė, kurioje buvo ir Darbo partijos, vėliau nuteistos „juodosios buhalterijos“ byloje, deleguotų ministrų. Būtent tada ir atsirado „kriminalinės koalicijos“ sąvoka: konservatoriai tvirtino, kad tokios Vyriausybės dirbti negali. Praėjusią Seimo kadenciją, kai problemų su teisėsauga turėjusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis balotiravosi į Seimo vicepirmininkus, iš Seimo tribūnos tie patys liberalai aiškino, kad tokios partijos atstovas negali dirbti Seimo valdyboje. O dabar atsitiko taip, kad nuteistas valdžioje esantis Liberalų sąjūdis, kurio lyderė vadovauja Seimui. Ir konservatorių pozicija staiga pasikeitė 180 laipsnių kampu: jie sako, kad reikia padėti tašką, nes viskas partijoje buvo pradėta nuo naujo lapo. Nors situacija yra visiškai tokia pati, kaip ir praėjusiais kartais: visais atvejais kalbama apie nuteistą partija. Dar daugiau – šiuo atveju kalbama ne apie Petro Gražulio koldūnus ar kitus dalykus: Liberalų sąjūdis nuteistas dėl korupcijos“, – sakė A.Širinskienė.

Seimo narės teigimu, tai precedento neturinti politinės korupcijos byla. Pagal pasekmes valstybei ir jos valdymui jos esą net negalima lyginti su Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla. „Man tokia dviveidystė yra absoliučiai nepriimtina. Jeigu visiems buvo keliamas vienodas elgesio standartas, jeigu remiantis juo buvo vertinamas ministro Jaroslavo Narkevičiaus suvalgytas kotletas, už kurį sumokėjo viena valstybės įstaiga, tai tokiu atveju konservatoriams patiems reikėtų jo laikytis, kaip buvo pažadėta rinkėjams. Bet pasirodė, kad visi tie standartai tėra melas ir veidmainiškas žmonių mulkinimas“, – konstatavo politikė.

Seimo narė atkreipė dėmesį ir į Lietuvos tarptautinei reputacijai svarbų susidariusios situacijos aspektą. „Vienas iš valstybės vadovų yra Seimo pirmininkas, kuris tam tikromis aplinkybėmis laikinai pavaduoja Respublikos prezidentą. Dabar Seimo pirmininko pareigas eina žmogus, kuris vadovauja už korupciją nuteistai partijai. Tai kaip mes atrodome tarptautinės bendruomenės akyse? Kokią informaciją gaus kitų šalių vadovai apie mūsų Seimo pirmininkę? Kad ji yra už politinę korupciją nuteistos partijos lyderė? Manau, tikrai ne visiems užsienio politikams yra malonu bendrauti su nuteistų partijų pirmininkais, kurie vadovauja parlamentui ir atstovauja savo valstybei. Tokie dalykai gali trikdyti diplomatinius santykius, kelti nepasitikėjimą“, – sakė A.Širinskienė.