Visai neseniai savivaldybė patvirtino žemės mokesčio tarifus. Vienas tarifas – žemės ūkio paskirties žemei – sumažėjo, visi kiti liko tokie patys. Kaip ir visur, didžiausias mokestis yra apleistiems ir neprižiūrimiems sklypams. Jis siekia net 4 proc. sklypo vertės. Vis dėlto nors 4 proc. yra didžiausias valstybės leidžiamas žemės mokesčio tarifas, atrodo, kad jis sutramdo ir sklypus susitvarkyti įpareigoja toli gražu ne visus sklypų savininkus.

Besinuomojančių ir apleidusių žemę savininkų sumažėjo

Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybė, 2022 metais apleistus sklypus nuomojosi 6 asmenys – 4 fiziniai ir 2 juridiniai.

„Jų valdomi 7 sklypai, kurių bendras plotas 2,378 ha, už kuriuos priskaičiuota 1,8 tūkst. eurų žemės nuomos mokesčio, taikant 4 proc. tarifą.

Iš jų sumokėta 1,68 tūkst. eurų“, – teigia savivaldybė.

Tuo tarpu pernai apleistų sklypų plotas sumažėjo itin ženkliai – iki 0,75 ha. Juos valdė 5 asmenys (3 fiziniai ir 2 juridiniai).

Tad ir mokesčio priskaičiuota gerokai kukliau – tik 406 eurai. Bet, panašu, mokėti jo taip pat neskubama, nes didžioji šio mokesčio dalis kažkam velkasi kaip skola, mat sumokėti buvo tik 176 eurai.

Apleistų privačių sklypų skaičius per metus išaugo

Ne tokia gera situacija yra su privačiais sklypais. 2022 metais apleistų sklypų buvo kone 17 hektarų – iš viso 40 sklypų.

Tačiau pernai sklypų skaičius išaugo iki 47. Tiesa, jų bendras plotas mažesnis, taigi bent jau vizualiai Kėdainiuose yra mažiau neprižiūrimų erdvių – 15,7 hektaro.

Kaip informavo Valstybinė mokesčių inspekcija, pernai iš viso už nuosavybės teise valdomus ir neprižiūrimus sklypus kėdainiečiai turėjo sumokėti 25,1 tūkst. eurų. Didžioji dalis buvo fiziniai asmenys – kurių mokėtina suma siekė 17,1 tūkst. eurų, o juridiniai asmenys turėjo sumokėti 8 tūkst. eurų mokesčių.

Iš viso pernai Lietuvoje už apleistus sklypus gyventojai valstybei turėjo sumokėti net 2,17 mln. eurų. Didžiausia apleistų sklypų dalys priklauso fiziniams asmenims.

Apleistų sklypų ženkliai mažėja, bet savininkai geranoriškumu nepasižymi

Kėdainių rajono savivaldybė teigia, kad vertinant nuo pirmų nenaudojamų, apleistų sklypų fiksavimo metų, padėtis labai pagerėjo.

„Tokių sklypų skaičius žymiai sumažėjo. Mažėjimą iš dalies lėmė ir įvestas maksimalus žemės mokesčio tarifas ir kasmetinis įspėjimų siuntimas. Taip pat įtakos turėjo ir augantis sklypų savininkų sąmoningumas bei gerėjanti finansinė padėtis“, – teigia savivaldybė.

Ir vis dėlto situacijų, kai gavę įspėjimus gyventojai nuolankiai pripažįsta, kad savo apsileidimu gadina visą vaizdą, nepasitaiko – dažniausiai dar įsižeidžia gavę padidintą mokestį.

„Sklypo įtraukimas į nenaudojamų, apleistų sklypų sąrašą yra kaip ir bausmė, todėl tokių sklypų savininkai labiau reiškia nepasitenkinimą ar net pyktį“, – teigia savivaldybė.