Kai po 35 nepriklausomybės metų apie valstybėje šeimininkaujančią mafiją prabyla jau ir šviesuomenės atstovai, darosi tikrai nejauku.

Tarnybos stoja svetimųjų pusėn?

Iš priešžiemio rūkų į ūkanotą žiemos pradžią atslinkusi migla lėtai nardina į netikrumą, verčia iš naujo įsižiūrėti į gerai pažįstamus tikrovės pavidalus. Ar iš tiesų viskas taip, kaip atrodo? Ar trumpėjančios dienos šviesoje aiškiai įžiūrime lietuviškos kasdienybės įvykius ir reiškinius? O gal jie mums tik dingojasi kaip mažųjų akimis stebimos lėlių teatro dekoracijos, ant nematomų virvelių pakabintos lėlės, kuriomis lėlininkas sumaniai kuria pasakos tikroviškumo iliuziją?

Nevaikiški klausimai apie lėles ir dekoracijas, kuriuos nerimastingai kelia praėjusių savaičių įvykiai, verčia ieškoti nevaikiškų atsakymų. Kultūros istorikas, visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys, matyt, geriau įsižiūrėjęs į graudžią mūsų valdžios kovą su kontrabandą skraidinančiais oro balionais, taip primenančią Don Kichoto galynėjimąsi su vėjo malūnais, netikrumo ūkanas prasklaidė abejonių iš pažiūros nepaliekančia išvada. Svarstydamas apie Respublikos prezidento ir generalinės prokurorės tylą, tebesitęsiančią po LNK televizijos laidos apie teisėsaugos pareigūnų, pernelyg uoliai provincijoje kovojančių su kontrabandininkais, persekiojimą aukštuose teisėsaugos kabinetuose Vilniuje, D.Kuolys padarė tokį apibendrinimą: „Ir vis dėlto Lietuva – mafijos tvarkoma valstybė...“ Jo teigimu, būtent prie tokios išvados tenka prieiti tam, kas žiūrėjo tą LNK televizijos laidą.

„O laidoje žurnalistė Rasa Karmazaitė pasakojo apie dar 2023-aisiais jos atliktą tyrimą Lietuvos pasienyje: su kontrabandininkais kovoti mėginę provincijos pareigūnai iš pradžių sulaukė kontrabandininkų grasinimų, o paskui ir aukštų Vilniaus teisėsaugos pareigūnų persekiojimo – jų namuose darytos kratos, jiems patiems keltos bylos... Laidoje dalyvavęs buvęs policininkas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas pasidalinta asmenine patirtimi patvirtino žurnalistės žodžius: jis slapta provincijoje susitikinėjantis su buvusiais bendradarbiais, nes šie dėl ryšių su parlamento nariais yra persekiojami...“ – savo „Facebook“ paskyroje rašo D.Kuolys.

Ir tęsia: „Taigi kaimyninės ir mūsų šalies kontrabandininkų darbą, kuris stabdo Lietuvos oro uostų veiklą, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, globoja ne tik Minsko, bet ir Vilniaus pareigūnai. Po tokių pareiškimų savisaugos ir savigarbos nepraradusioje šalyje lauktum generalinės prokurorės viešo žodžio: ar jau išsiaiškinta, kurie Vilniaus pareigūnai persekiojo provincijos tyrėjus, kurie prokurorai buvo nutraukę pradėtas tirti kontrabandos bylas? Generalinei prokurorei tylint, tikėtumeis Respublikos prezidento paraginimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto žodžio. Deja, deja. Vėl nieko nauja. Vėl ta pati liūdna Lietuvos tikrovė: vos mūsų teisėtvarka susiduria su šalyje veikiančiomis Rytų tarnybomis, ji stoja ne savo valstybės, bet kaimynių pusėn.“

Pasak jo, regis, derėtų klausti tiesmukiau: ar neklupdo Lietuvos mafijinis mūsų valdžios pobūdis, vis sunkiau nuslepiama Maskvos, Minsko ir Vilniaus pareigūnų strateginė partnerystė?

Nesugaunamasis Džo

Faktų, argumentų, loginių prielaidų ir išvadų apie ES ir NATO valstybės jau kelis dešimtmečius demonstruojamą absoliutų bejėgiškumą sustabdyti į Vakarų Europos šalis iš Baltarusijos per Lietuvą plūstančią cigarečių kontrabandą šviesoje neįmanoma neįžiūrėti virvelių, laikančių lietuviško politinio teatro lėles ir dekoracijas. Visi mato, kad tai tik spektaklis, visi supranta, kad kova su kontrabanda tik imituojama, retsykiais po eilinio triukšmelio susemiant smulkias žuveles ir stipriau prilaikant pernelyg uolius pareigūnus, bandančius išvilkti į krantą kontrabandos ryklius. Kurie, pasirodo, puikiai žinomi visiems, ne tik gaudantiems. Laukinių Vakarų laikus priminęs anekdotas apie Nesugaunamąjį Džo Šalčininkų, Lazdijų ir kitų pasienio su Baltarusija rajonų gyventojams, ko gero, neatrodo juokingas. Jie seniai žino atsakymą, kodėl šerifams gerai žinomas kaubojus Džo vadinamas nesugaunamu – todėl, kad jo niekas negaudo...

Tiesa, reikia pripažinti, kad iš Baltarusijos leidžiamais balionais sėkmingai baigiant palikti Vilnių be oro uosto, parodomasis Nesugaunamojo Džo gaudymas tapo kur kas dramatiškesnis. Sutratėjo karo būgnai: generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

„Sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas įvertinus paskutiniu metu sistemiškai fiksuojamas navigacines atžymas ir Lietuvos teritorijoje randamus oro balionus su jais gabentu kontrabandiniu kroviniu, dėl ko nuo 2025 m. spalio mėn. oro erdvė virš Vilniaus ir Kauno oro uostų buvo apribota daugiau nei 10 kartų, bei dėl to kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui“, – teigia Generalinės prokuratūros atstovai. Pabrėžiama, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas taikos metu padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.

Su visa pagarba lietuviškiems Laukiniams Vakarams, kuriuose jau daugiau nei 30 metų laisvai jodinėja Nesugaunamasis kontrabandininkas Džo, visgi reikėtų pasakyti, kad ši svarbi žinia irgi rizikuoja tapti anekdotu. Ar šitiek laiko iš Baltarusijos plūdusi kontrabanda nebuvo veikimas prieš valstybę? Gal ji didino valstybės iždo pajamas, mažino pareigūnų ir politikų korupciją, stiprino valstybės sienos apsaugą? Kodėl prokuratūros būgnai sutratėjo pačioje generalinės prokurorės kadencijos pabaigoje, kai prezidentas Gitanas Nausėda ją įvardino kaip vieną rimčiausių pretendenčių likti šiame poste? Ar toks prokuratūros būgnų tratėjimas kontrabandos rykliams sukels šiurpą, ar tik prajuokins?

„Kiekviename žingsnyje – valdžios švonderiai“

Ką reiškia žurnalistinio tyrimo liudijimas apie su kontrabanda pernelyg uoliai kovojusių provincijos pareigūnų persekiojimą, kurio esą ėmėsi jų vadovai Vilniuje? Ar mes patys žinome, kokioje valstybėje gyvename? „Taip, žinome, juk mums ne vienas prezidentas sakė, kad Lietuvoje egzistuoja sisteminė korupcija“, – atsakė politologas, istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas. O tai, jo teigimu, yra antrinimas D.Kuolio pamąstymams apie mafijos tvarkomą valstybę iš aukščiausių valstybės tribūnų.

„Ką čia bepridursi? Taip ir gyvename, tik nuo tokio konstatavimo niekam nei šilta, nei šalta. Kai išgirsdavome mūsų prezidentus ir prezidentę kalbant apie sisteminę korupciją, visada kildavo tas pats klausimas: įdomu, o į ką jie kreipiasi? Kas adresatas? Nes viskas atrodo gana keistai: jei yra sisteminė korupcija, tai su ja reikia kovoti. O dabar didžiausią kyšį Lietuvoje paėmęs politikas jau vaikštinėja laisvėje. Pavogei bulvių maišą – sėdėk, paėmei 260 tūkst. kyšį – še tau lygtinis paleidimas. Na, ką čia gali pasakyti: lietuviškas teismas – humaniškiausias teismas pasaulyje. Taip ir gyvename. Kaip filme“, – ironizavo B.Ivanovas.

Pasiteiravus, gal yra dar blogiau – kyla didelių abejonių, ar kovotojai su kontrabanda ir apskritai su korupcija pajėgia adekvačiai suvokti tikrovę, atskirti priežastis nuo pasekmių, tikrą veikimą nuo jo imitavimo, politologas sutiko, kad tai panašu į pasaką apie išprotėjusį karalių, kuris pats su savimi kovojo ir išsidūrė sau akis.

„Čia lygiai tokia pati istorija. Yra toks senas sovietinių laikų posakis – atliekant tyrimą svarbu neišeiti ant savo paties pėdsakų. O ką gali žinoti? Esame pačios slapčiausios valstybės gyventojai. Čia viskas įslaptinta – nuo pedofilų iki kagėbistų ir t.t. Viskas yra slapta ir viskas yra saugoma įstatymo, teisingai? Todėl ir gyvensime kaip runkeliai lysvėje, kuo giliau į žemę sugrūsti. Nes kam reikia, tie žino ir supranta, o kurie supranta, tie iš to gyvena. Va ir viskas. O kur tu dingsi? Be abejo, kai pasienyje 10 metų neveikia krovinius skenuojantis rentgeno aparatas, kyla klausimų. Lygiai taip pat jų kyla, kai kontrabandininkus gaudantys policininkai patys tampa persekiojamais kolegų. Visada sakydavau, kad didžiausia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui – ne tai, kad pas mus mažai tankų, o tai, kad pas mus siaubinga korupcija ir kad kiekviename žingsnyje valstybė diskredituojama visuomenės akyse. Gali dar kartą atsitikti taip, kaip buvo 1940 metais, kai, anot Balio Sruogos, daliai visuomenės atrodė, kad net sovietinė okupacija yra mažesnis blogis, nei Smetonos režimas. Gyvenimas parodė, kad taip galvojusieji smarkiai klydo. Tiesiog pyktis ant Smetonos valdžios buvo labai didelis. Todėl labai nenorėčiau, kad mūsų „runkelių“ neapykanta valstybei suvešėtų taip, kad mūsų priešai galėtų tuo pasinaudoti“, – sakė B.Ivanovas.

Anot jo, dabar valdžia skaičiuoja, kiek pinigų reikia skirti gynybai stiprinti, ką pirmiausia pirkti. „Bet jeigu nebus, kas šaudo, jeigu nebus, kas kovoja ir gina, o valdžia pabėgs, tai apie ką mes kalbame? Tada pradedama galvoti, kad tos visos gynybai skiriamos lėšos tiesiog yra kažkokios korupcinės schemos dalis. O jeigu tai schemos dalis, tai ji nė trupučio prie mūsų saugumo neprisideda, nes valstybės saugumas, kaip sako mūsų kaimynai skandinavai, visų pirma prasideda nuo socialinio solidarumo ir visuomenės supratimo, kad valstybė yra didžiulė vertybė, pirmiausia socialine prasme. Pas mus šito visiškai nėra, o yra tiesiog ausis išūžti baigianti propaganda. Aiškinimai, kad jei tu ne su mumis, tai tu prieš mus. Visokie raginimai padėti badaujantiems Vokietijos vaikams ir kitokios švonderiškos istorijos. Tai tiesiog Bulgakovo „Šuns širdies“ kopija, nes kiekviename žingsnyje – valdžios švonderiai. Tiesiog košmaras: neprofesionalumas, korupcija, absoliutus supuvimas. Jeigu nėra balionų, tai oro uosto tako nenuvalo, ir lėktuvai vėl nebeskraido. Man atrodo, viskas labai gerai iliustruojama ir statistiniais duomenimis, rodančiais, kad Lietuvos biurokratija yra viena iš neefektyviausių visoje ES“, – pridūrė B.Ivanovas.

Paklaustas, ar neatrodo, kad politinė išeitis paprasta: tereikia Seimo salėje pakelti rankas, paspausti mygtukus pareiškus Seimo nepasitikėjimą – ar generaline prokurore, ar policijos generaliniu komisaru, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu, ar visais kartu, nes jų darbas kovojant su kontrabanda ir korupcija neduoda rezultatų, kokių reikia valstybei ir visuomenei, politologas paprieštaravo.

„Negali jie pakelti. Juk dar senovės romėnai išmintingai sakė: Manus manum lavat, ranka ranką plauna. Kaip jie galėtų? Vadinasi, prieš save ranką keltų? Visi turi savo pyrago gabaliuką. Ir jiems viskas tinka. Kad efektyviai pradėtų veikti valstybės institucijos, reikalingas atitinkamas piliečių elgesys. Priminsiu, kad visokių nesąmonių išdarinėjo ir Bulgarijos, ir Rumunijos politikai bei prokuratūra. Rumunijoje net priėmė įstatymą, išteisinantį jau nuteistus korupcionierius. Ir jeigu žmonės neišeina į gatves, o rumunai ir bulgarai išėjo ir stovėjo, tai nieko ir nebus. Ir rumunai, ir bulgarai, ir ukrainiečiai turėjo savo maidanus. Priminsiu, kad Ukrainoje visai neseniai valdžia mėgino pažaboti nepriklausomas antikorupcines tarnybas, buvo priimti politiniai sprendimai „pakišti“ jas po prokuratūra. Tačiau valdžiai to padaryti nepavyko, nes žmonės išėjo į gatves, prasidėjo „kartoninis maidanas“, be to, pasipiktino ir Ukrainos sąjungininkai. Ir dabar matome pasekmes“, – pridūrė B.Ivanovas.

Mano, kad lėks galvos

„Gal D.Kuolio žodžiai apie mafijos tvarkomą valstybę skamba labai drastiškai, bet čia yra tam tikros tiesos“, – įvertino Seimo Audito komiteto bei Antikorupcijos komisijos narys Artūras Zuokas, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei. „Kaip tik vakar Antikorupcijos komisija mano iniciatyva pradėjo tyrimą: ar nėra taip, kad ilgą laiką mūsų teisėsaugos pareigūnai, galbūt netgi dalyvaujant tam tikriems politikams, iš esmės „nemato“, dangsto ar net palaiko cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos? Šiandien dėl to keliame tarptautinį triukšmą, versdami visą atsakomybę Lukašenkai, bet iš tikrųjų pirmiausia turime susitvarkyti savo kieme. O jame labai daug problemų. Pavyzdžiui, bandome išsiaiškinti, kodėl nėra pradėti tyrimai ir iškeltos bylos už neteisėtą praturtėjimą. Pasienio zonos gyventojai tiesiog pirštu rodo: va, žiūrėkit, kaip gyvena žmonės, kurie praktiškai niekur nedirba arba dirba labai mažai apmokamą darbą“, – sakė A.Zuokas.

Anot jo, teisėsaugos institucijos turi daug instrumentų kontrabandai suvaldyti, bet reikia pripažinti, kad jais nebuvo naudojamasi. „Tuo tarpu šiandien jau iškilo problema, kad greitai lėktuvai nebeskraidys į Vilniaus oro uostą, nes tiesiog bus neįmanoma prognozuoti jų atvykimo ir išvykimo laiko“, – pridūrė politikas.

Paklaustas, ar nebūtų veiksmingesnis kitoks politinio veikimo būdas, Seimui pareiškus nepasitikėjimą teisėsaugos tarnybų vadovais, nes absurdas jau bado akis – po kokio nors Remigijaus Žemaitaičio viešo pasisakymo iškart pradedamas ikiteisminis tyrimas, o į provincijos pareigūnams, gaudantiems kontrabandininkus, kolegų Vilniuje daromą spaudimą nekreipiama dėmesio, A.Zuokas atsakė, kad teisinis kelias, nors ir ilgesnis, yra vienintelis teisingas ir prasmingas.

„Po Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo, susirinkus informaciją, gavus atsakymus iš pareigūnų, labai aiškiai pamatysime, kurios mūsų valstybės tarnybos realiai nedirba, nors mokesčių mokėtojai pareigūnams moka atlyginimus. O galbūt net ir dengia kontrabandininkų veiklą mūsų pasienyje. Tada jau bus daromos išvados, teikiami pasiūlymai dėl vieno ar kito teisėsaugos pareigūno ar tarnybos vadovo atsakomybės. Iš anksto svaidytis kaltinimais nebūtų nei rimta, nei teisinga“, – teigė pašnekovas.

A.Zuokas sakė neabejojantis, kad Antikorupcijos komisijos nariai atliks savo darbą. „Komisija nusiteikusi ryžtingai. Pasieksime, kad kai kurios galvos tikrai turės lėkti. Negali būti taip, kad valstybė, XXI amžiuje turinti visas galimybes kiekvieną žmogų sekti, klausyti, prižiūrėti, tikrinti turto aprašus, keliones ir visa kita, nesugeba suvaldyti kelių dešimčių kontrabandos organizatorių. Tie žmonės šiandien kelia labai daug problemų visai Lietuvai, itin žemina jos autoritetą pasaulyje. Na o tie, kurie visą laiką bando kaltę permesti Lukašenkai, manyčiau, tik leidžia dūmų uždangą, bandydami nukreipti dėmesį nuo realių problemų“, – pridūrė Seimo narys.

Politikas teigė neabejojantis, kad Seimo socialdemokratai parems šį Antikorupcijos komisijos vykdomą tyrimą ir jo rezultatus. „Šiandien neturiu jokių abejonių, kad tikrai parems, nes jį vykdo ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai. Kolegų nusiteikimas tikrai yra ryžtingas. Mes tą tyrimą laikome ir tam tikra parama Vyriausybei, kuri šiandien galbūt negali visko sužiūrėti dėl didelio darbo krūvio. Tad kol kas nusiteikimas Seime yra labai stiprus. O jeigu tyrimo eigoje pradės lįsti interesai, tą pamatysime jau labai greitai“, – spėjo A.Zuokas.

Jis priminė, kad cigarečių kontrabanda oro balionais neprasidėjo nei vakar, nei užvakar, nei prieš kelis mėnesius. „Oro balionų su cigaretėmis skaičius pernai buvo netgi didesnis nei dabar, tačiau nei oro uostai nebuvo stabdomi, nei apskritai visuomenė nebuvo apie juos informuojama. Dar daugiau: jau išsiaiškinome, kad kontrabanda oro balionais, dronais ir kitomis priemonėmis gabenama jau kokius 4–5 metus. Todėl kyla klausimas: kur visos tos tarnybos buvo tuo metu?“ – sakė A.Zuokas.

Ko dar reikia?

Ką apie valstybę sako faktas, kad buvęs teisėsaugos pareigūnas, o dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, parvykęs į tėviškę yra priverstas slapta susitikinėti su buvusiais kolegomis, nes šie baiminasi persekiojimo? Apie tai viešai prisipažino D.Gaižauskas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narys.

„Tikrai negalėjau įsivaizduoti, kad 2025 metų pabaigoje vėl lydės jausmas, kad galimai sugrįžo senieji gūdūs laikai, kai tarp valstybės institucijų buvo išsišakojusi korupcija, kai klestėjo nusikalstamas pasaulis, tada atrodęs nesuvaldomas, nes 1990–1993 metais valstybė neturėjo prieš jį jokių instrumentų. Kalbu apie jausmą, ne apie faktus. Susiklostė situacija, kuri verčia prisiminti tuos niūrius laikus. Kodėl? Kai jau trejus metus matome, kad balionais gabenama kontrabanda – nuolat ir dideliais kiekiais, kai toks veikimas įvardintas hibridine ataka, nes kontrabanda besiverčiantį nusikalstamą pasaulį išnaudoja Baltarusijos specialiosios tarnybos, kai dvejus praėjusius metus apie tai kalba aukščiausio lygio politikai, o mes tik dabar, jau pasikeitus valdžiai, pradedame planuoti, ką reikėtų daryti su tais balionais, belieka konstatuoti, kad visą tą laiką ši problema nebuvo sprendžiama taip, kaip turėtų būti“, – sakė D.Gaižauskas.

Politiko teigimu, į jos sprendimą nebuvo įtrauktos visos specialiosios tarnybos, kurias turime, nors balionai kelia tiesioginę grėsmę lėktuvams, žmonių gyvybėms. „Jei visą laiką kalbame, kad reikia stiprinti gynybą, didinti mokesčius, nes mus gali užpulti, ir niekaip nereaguojame į kontrabandą oro balionais, tada norom nenorom esi priverstas mintimis sugrįžti į tuos laikus, kai nusikaltėliai reketuodavo verslininkus, kankindavo nepaklususius įkaitintais lygintuvais. Visi apie tai žinojo, bet policija, atrodė, buvo bejėgė. Kol neprasidėjo milžiniškas politinis spaudimas, kol nebuvo pakeisti įstatymai, rastos priemonės organizuotam nusikalstamumui pažaboti. Dabar vėl kyla klausimas: ko dar reikia?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Pasak D.Gaižausko, susidūrėme su karo grėsme, hibridine ataka, gynybos biudžetas viršija 5 mlrd. „O generolas aiškina, kad balionų problema per daug eskaluojama! Nieko sau! Aš žinau, ką daryčiau, ir tą deklaruoju, nes su kitų politinių jėgų lyderiais, tarp jų – ir socialdemokratais, ir konservatoriais, ir demokratais, jau sutarta – jei niekas toliau nejuda į priekį, kursime Seimo specialiąją tyrimo komisiją, kuri konstatuotų hibridinės atakos mastą ir žalą. Turėdami parlamentinės komisijos išvadą galėsime kreiptis į NATO partnerius, kad esame atakuojami, tada įsijungtų gynybiniai planai. Antras dalykas – išsiaiškintume, kaip ir kokius instrumentus naudojome šiai hibridinei atakai atremti ir suvaldyti, kaip veikė mūsų tarnybos. Reikia atsakyti į klausimą, kodėl trejus metus niekaip negalime šios problemos išspręsti. Ir trečias dalykas – būtina nustatyti, dėl kieno neveikimo ji dar labiau paūmėjo“, – sakė D.Gaižauskas.

Kaip pavyzdį, pasak jo, būtų galima nurodyti Valstybės sienos apsaugos tarnybą. „Pradėti žiūrėti nuo tos dienos, kai tik buvo užfiksuoti pirmieji balionai, iki dabar: kiek buvo pradėta ikiteisminių tyrimų, kiek nustatyta nusikalstamų grupuočių, kokie jų veiklos mastai, kokių veiksmų buvo imtasi, kokios priemonės panaudotos, kaip buvo bendradarbiaujama su kitomis mūsų tarnybomis? Turėtų būti matomi labai aktyvūs pareigūnų veiksmai, kad tokia situacija būtų suvaldyta. Ką jau kalbėti apie tai, kad pernai dėl balionų nė vienas oro uostas nebuvo sustabdytas, nors jų skaičius buvo dvigubai didesnis. Ką, tik dabar pradėjome rūpintis žmonių gyvybėmis? Po tokio audito, jei kartais būtų konstatuotas neveikimas, manau, tam tikriems generolams neeilinių atestacijų galėtų nepakakti. Reikėtų žiūrėti, ar už tokio neveikimo nėra nusikalstamos veikos požymių“, – pridūrė D.Gaižauskas.

Seimo specialioji tyrimo komisija esą galėtų išsiaiškinti ir tai, kokių papildomų teisinių priemonių reikėtų kovai su kontrabanda sustiprinti. „Kaip reikėtų keisti teisinę bazę, kaip buvo daroma tais laikais, kai valstybei trūks plyš reikėjo įrankių kovai su nusikalstamumu. Pradedant Baudžiamojo kodekso straipsniais, baigiant žvalgybos galimybių išplėtimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitų institucijų imuniteto tarnybos turėtų išnagrinėti, ar nebuvo korupcijos atvejų, o jei taip, kokie jų mastai. Čia irgi turėtų būti atliktas milžiniškas darbas atgrasymo prasme: na negali būti, kad dėl visko kaltas tik tingėjimas ar aplaidumas. Manau, kad ten būta ir kitokių veiksmų. Antikorupcinė sistema turėtų veikti taip, kad nebūtų jokių korupcijos užuomazgų, ką jau kalbėti apie atgrasymą. Yra visas kompleksas veiksmų, kuriuos reikia padaryti čia ir dabar, todėl specialioji tyrimo komisija būtų lyderystę perimantis subjektas, kuris per parlamentinę kontrolę visą tą reiškinį nuskenuotų, įvertintų ir padarytų išvadas, kaip sutvarkyti visą tą betvarkę mūsų valstybėje“, – apibendrino D.Gaižauskas.