Šių metų sausio–gegužės mėnesiais dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo beveik penktadaliu – beveik triskart daugiau, nei buvo prognozavusi Finansų ministerija. Ekspertai pažymi, kad degalų akcizų didinimas akivaizdžiai nepasiekė numatytų tikslų: realios valstybės biudžeto pajamos mažėja, o neigiamą poveikį jaučia tiek gyventojai, tiek verslas.

Dyzelino ir benzino vartojimas nukrito

Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 683 mln. litrų dyzelino – 17,5 proc. (145,2 mln. litrų) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Vien gegužę dyzelino realizacija krito 16,5 proc. (32,6 mln. litrų) ir sudarė 164,6 mln. litrų, palyginti su praėjusių metų geguže. Be to, pirmą kartą šiemet fiksuotas ir benzino pardavimų mažėjimas – šių degalų pardavimai gegužę smuko 1,5 proc., nors ankstesniais mėnesiais augo.

Finansų ministerija prognozavo, kad padidinus akcizus šiemet dyzelino pardavimai mažės apie 6 proc., tačiau realūs skaičiai rodo, kad kritimas jau viršija 17 proc., o pardavimų mažėjimo tempas neslūgsta.

Visgi Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės teigimu, dyzelino pardavimų statistika leidžia daryti išvadą, kad valstybei bus sunku įgyvendinti prognozes – degalų rinkos kritimas nemažėja, o nuo suplanuoto 6 proc. tikslo atsiliekama jau tris kartus.

„Akivaizdu, kad šiemetis degalų akcizo didinimas nepasiteisino – neigiamas pasekmes skaudžiai pajuto ne tik gyventojai ir verslas, bet ir valstybės biudžetas. Jei Lietuva nebūtų padidinusi akcizo degalams, būtų galima išvengta neigiamų padarinių šalies ekonomikai, o valstybės biudžetas nenukentėtų“, – teigė K.Čeredničenkaitė.

Gyventojams – didesnės kainos

Nuo šių metų pradžios daugiau nei ketvirtadaliu Lietuvoje padidinus akcizą dyzelinui, šių populiariausių degalų Lietuvoje kaina šoktelėjo daugiau nei 13 ct/l. Kaimyninės valstybės akcizų degalams nedidino, todėl Lietuvoje dyzelinas tapo brangiausias regione. Kadangi Lenkijoje dyzelinas kainuoja vidutiniškai 10 ct/l mažiau nei Lietuvoje, didžioji dalis transporto įmonių pasirinko degalus pildyti kaimyninėje šalyje.

Pasienio regione suaktyvėjo „degalų turizmas“ – didelė dalis gyventojų pildydami degalų bakus Lenkijoje daugiau pirko ir šios šalies prekybos centruose. Nuostolius patiria ir degalų verslo įmonės. LIEPA duomenimis, Lietuvos degalinės šių metų sausio–gegužės mėnesiais negavo beveik 141,24 mln. eurų pajamų. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ prognozuoja, kad Lietuvos atsinaujinančių degalų gamintojai šiemet negaus 36 mln. eurų pajamų.

Biudžeto pajamos gali sumažėti

Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus teigia, kad Vyriausybės planai papildyti biudžetą didesnėmis degalų akcizų įplaukomis greičiausiai bus nepasiekti – pirminiai rezultatai rodo, kad realios biudžeto pajamos mažėja, o ekonomika jaučia neigiamą poveikį.

Nepaisant daugiau nei ketvirtadaliu padidintu akcizu dyzelinui, per penkis šių metų mėnesius surinkta 319,6 mln. eurų šio mokesčio pajamų. Tačiau 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, galiojant gerokai mažesniam akcizui, buvo surinkta 305,8 mln. eurų. Susumavus akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukas, 2025 m. buvo surinkta 368,3 mln. eurų, o tuo pačiu metu pernai – 365,4 mln. eurų. Taigi, padidinus akcizą net 27 proc. bendra biudžeto nauda išaugo vos 0,8 proc. – tai tik 3 mln. eurų.

Pasak ekonomisto dr. A.Bartkaus, papildomos nominalios įplaukos negalėjo kompensuoti kainų augimo, kuris sumažino gyventojų ir verslo perkamąją galią.

„Suskaičiavus realias šių ir praeitų metų biudžeto pajamas, tenka konstatuoti, kad realios biudžeto pajamos iš dyzelino akcizų ir PVM, surinktos per pirmus penkis 2025 m. mėnesius, yra 2,5 proc. mažesnės nei per pirmus 2024 m. mėnesius. Jeigu tokia tendencija išliks iki metų pabaigos, realus biudžeto nuostolis (įvertinus perkamąją pinigų galią) gali siekti net 5,1 proc.“ – prognozuoja Vilniaus universiteto ekonomistas.

Ragina stabdyti akcizų kėlimą kitąmet

Nuo kitų metų planuojama dar kartą padidinti akcizą dyzelinui – iki 0,605 Eur/l, t.y. – dar penktadaliu. LIEPA skaičiavimais, dėl padidinto akcizo dyzelino kainos degalinėse 2026 m. išaugtų dar 11,2 ct/l.

Jei kaimyninės šalys ir kitąmet nedidins degalų akcizų, degalų kainų „žirklės“ tarp Lietuvos ir kitų regiono šalių dar labiau išsiplės, o tai lems, kad Lietuvoje dyzelino kaina taps nekonkurencinga ir paskatins daugiau įmonių bei gyventojų degalus piltis užsienio šalyse.

Pasak LIEPA vadovės, siekiant išvengti ekonominio šoko, atsakingos valdžios institucijos turėtų sustabdyti planuojamą degalų akcizų didinimą nuo 2026 m. Degalų mokesčių politika turi būti koordinuojama atsižvelgiant į kaimyninių šalių planus. Kitu atveju rizikuojama prarasti konkurencingumą ir dar labiau mažinti valstybės pajamas.

Be to, siūloma ieškoti ir kitų sprendimų, pavyzdžiui, įdiegti dalinio akcizų kompensavimo mechanizmą. Šis 7 ES valstybėse taikomas instrumentas leistų transporto įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.