Vakar Biržų rajono ekstremalių situacijų valdymo komisija nepravažiuojamais kaimo keliukais vyko į Naciūnų kaimo vienkiemyje esančią sodybą. Čia gyvena naciūniškės Stasės Briedienės šeima – moteris, vyras ir nepilnametė dukra. Komisija turėjo įvertinti esamą situaciją ir šeimai kylančias grėsmes. Vakar priešpiet kalbintas Biržų rajono savivaldybės ekologas Vytautas Džėja teigė matantis realų pagrindą skelbti ekstremalią situaciją.

Šalia šios šeimos gyvenamojo namo praėjusį penktadienį atsivėrė karsto kilmės smegduobė. Apie tai buvo informuota rajono savivaldybė ir Biržų regioninis parkas.

Smegduobę apžiūrėjęs Biržų regioninio parko vyriausiasis specialistas Benjaminas Dagys sakė, jog situacija pavojinga. Atsivėrusi duobė yra netoli namo sienos. Atsivėręs įdubimas nedidelis - 1,4 metro skersmens ir 1 metro gylio. Tačiau aplink duobę matyti pažemėjimas ir grunto deformacijos, o jos šonuose – grunto įtrūkimai. Jie nueina po gyvenamojo namo pamatais ir ribojasi su priemene. Taigi, neatmetama galimybė, jog ateityje gali atsirasti smegduobė, kuri nueis po pačiu namu.

Jei tokia situacija nutiktų, niekas negali prognozuoti, kokios galimybės išgyventi, jei griūvančiuose namuose būtų žmonių.

Rodė padidintą riziką

Šį namą Naciūnų kaime Stasė Briedienė dovanų gavo prieš dešimtį metų. Atsikrausčiusi moteris neįtarė nieko blogo, nors šalia namo ir buvo matyti duobių. Tačiau po kurio laiko šeimos nariai po namu pradėjo girdėti braškėjimą ir dundesį. Jie išsiaiškino, kad taip dunda po namu atsirandančios tuščios ertmės. Jei viršutinis žemės sluoksnis nebeatlaiko, jis gali griūti į apačioje susidariusią tuštumą. Be to, paaiškėjo ir tai, kad vienoje namo dalyje suskilinėjo siena, į miegamojo vidų pradėjo veržtis drėgmė ir šaltis.

2014 metais Lietuvos geologijos tarnyba šalia S. Briedienės namo rankiniu būdu atliko du gręžinius ir atliko elektrotomografinius tyrimus.

Po šių tyrimų savo rašte Biržų rajono savivaldybei geologai aiškiai parašė apie kylančią grėsmę namo gyventojams: „Pažymime, kad geologinė situacija šiame sklype yra potencialiai pavojinga naujų karstinių įgriuvų susidarymo atžvilgiu ir gyventojų saugumas sietinas su padidinta rizika.“

Tarybos sprendimą panaikino

Geologai savivaldybei akcentavo, kad pakankamai pagrįstam, geofizinių tyrimų duomenų įvertinimui būtina atlikti mažiausiai vieną tiriamąjį gręžinį ir jame atlikti inžinerinius bei geotechninius tyrimus. Šių gręžinių kaina siekė per 8000 litų. 2014 metais Biržų rajono taryba skyrė 8000 litų gręžiniui šalia S. Briedienės namo atlikti. Tačiau Vyriausybės atstovė šį sprendimą panaikino motyvuodama tuo, kad ne savivaldybės prerogatyva užsakyti geologinius tyrimus.

Specialus Karstinio regiono fondas, iš kurio būdavo galima skirti lėšų tokiems tyrimams, nebeegzistuoja po to, kai buvo panaikintos apskritys.

V. Džėja mano, kad toks fondas turėtų būti įsteigtas prie Vyriausybės ar kokios nors ministerijos, kad būtų galima operatyviai spręsti iškylančias problemas karsto regione.

Svajoja išsikelti

„Šiaurės rytai“ ne kartą rašė apie tai, jog Vyriausybė prieš dešimtį metų buvo skyrusi lėšų kai kuriems karsto regione gyvenantiems ir į rizikos zoną patekusiems namų gyventojams. Lėšos buvo skirtos naujiems būstams įsigyti ir išsikelti į saugesnę vietą. Deja, ne visi gyventojai tokia galimybe pasinaudojo. Jie Vyriausybės pinigus panaudojo savo reikmėms ir toliau gyveno tuose pačiuose būstuose.

Kilus skandalui lėšas gavę asmenys arba privalėjo grąžinti jiems skirtas lėšas, arba išsikelti iš avarinių būstų ir juos nuversti. Kai kurie namų griovimo darbai atliekami priverstinai.

Tačiau S. Briedienės atvejis – kitoks. Jai lėšų išsikelti nebuvo skirta.

Prieš keletą metų kalbėdama su korespondentais moteris sakė nežinanti, ką atiduotų, kad tik galėtų gyventi saugiai, kad nereikėtų dukters mokyti, kaip gelbėtis, jei pradėtų griūti namas, o ši neklausinėtų, ar kada nenugarmės į prarają...

Jurgita Morkūnienė