Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kova su pelėsiu brangiai kainuoja

Atvėsęs oras, drėgmė ir bandymas sutaupyti nors truputį šilumos rečiau vėdinant būstą rudenį sudaro idealias sąlygas vešėti pelėsiui. Šis grybelis – ne tik estetinė problema, bet ir ligų sukėlėjas, o kova su juo gali atsieiti ypač brangiai.

Geriausias ginklas – prevencija

Pastatų izoliacijos ekspertas Andrius Buska teigia, kad efektyviausias ginklas kovojant su pelėsiu yra prevencija, o ne bandymas dorotis su pasekmėmis.

„Kiekviename statinyje neišvengiamai yra drėgmės, taigi yra rizika atsirasti pelėsiui. Svarbu apgalvoti, kaip pastatas ir atskiros jo erdvės kvėpuos, ar nesusidarys drėgmę kaupiančių zonų ir kaip šią problemą išspręsti. Kalbėdami apie kokybišką izoliaciją ir šiltinimo medžiagas, ne visada pagalvojame, kad ir jos gali saugoti nuo pelėsio atsiradimo ir plitimo“, – aiškina Andrius Buska.

Jo teigimu, patalpų viduje drėgmę galima pamatuoti, dažniau jas vėdinti, pelėsį bandyti naikinti fungicidais. Tiesa, pasirinkus netinkamas izoliacijos bei šiltinimo medžiagas, pelėsio sporos gali nukeliauti iki statinio konstrukcijų ir užkrėsti giliausias pastato vietas, kurias įmanoma pasiekti tik vykdant rekonstrukciją.

„Kova su pelėsiu yra nemaloni, sunki ir brangi. Vien perdaryti vonios kambarį ir sanitarinius mazgus, atlikti sandarinimo bei izoliavimo darbus gali kainuoti keturženklę sumą. Jei pelėsio užkratas jau yra pasiekęs giliausius pastato sluoksnius, nepadės jokie kovos būdai, nes šis grybelis linkęs atsinaujinti, jo sporos sėjasi toliau, ypač jei sąlygos joms daugintis išlieka palankios. Taigi jau projektuojant, statant pastatą reikia tai apgalvoti“, – sako A.Buska.

Astmos sukėlėjas

Atsiradusią alergiją pelėsiui išduoda nosies kimšimasis, čiaudulys, kosėjimas, ašarojančios akys. Šie požymiai iš pradžių dažnai palaikomi peršalimu.

Europoje kas dešimtas vaikas dėl namuose esančio pelėsio suserga astma, JAV šiam grybeliui alergiškas yra kas dešimtas gyventojas.

Dažniausiai pelėsis atsiranda drėgniausiose, rečiausiai vėdinamose būsto vietose – vonios kambaryje, rūsyje. Neretai jis užsiveisia prie vamzdžių, oro kondicionierių ar šiukšliadėžių, duše, už drabužių skalbyklių, retai atitraukiamų baldų.

„Pelėsis ima vešėti iš vidaus apšiltinus patalpas, ypač daugiabučiuose, kur sunku rasti bendrą kompromisą dėl viso namo šiltinimo. Savomis jėgomis šiltinant būstą neįvertinama, kad iki šiol šildyta siena gali atsidurti žemos temperatūros zonoje, ims kauptis drėgmė. Todėl verta rinktis atsparias drėgmei, kvėpuojančias medžiagas bei išsiaiškinti visas proceso subtilybes, dirbti kruopščiai, nepalikti oro tarpų“, – teigia A. Buska.

 

Rekomenduojami video