„Kiekvienas iš mūsų kitaip tvarkomės su savo turtu, ypač su pinigais. Kas nulemia taupumą ar, atvirkščiai, išlaidumą?“ – klausia Violeta iš Marijampolės.
Atsako psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr Gediminas Navaitis.
Yra atliktas ne vienas tyrimas šia tema. H.Goldberg pagal pinigų kaupimo motyvus išskyrė tris tipus. Kolekcininkai, siekiantys savarankiškumo ir galios, kaupia, kad pasirengtų vadinamajai juodai dienai, kuri, žinoma, gali ir neateiti; komforto siekiantieji kaupia, kad sukurtų sau ir artimiesiems kuo didesnę prabangą, patogumus; tretieji tiki, kad turėdami pinigų lengviau pritrauks kitų žmonių dėmesį, žavėjimąsi jais. Ši schema dar papildoma vienu tipu – lošėjų. Jie pinigų gausėjimą sieja su jauduliu – ieško lobių, žaidžia pokerį ar ruletę, prekiauja akcijomis.
Vengrų mokslininkai, tirdami žmonių požiūrį į pinigus, įvertino dideles sąskaitas bankuose turinčių žmonių istorijas – kokiu būdu pinigai buvo sukaupti ir kam išleidžiami. Apklausę atskirus banko klientus, išskyrė jų nuostatas į pinigus. Pirmiausia tyrinėjo pažintinį aspektą – turimus įsitikinimus, tuomet – emocinį – jausmus, kuriuos sukelia pinigai bei jų leidimas, ir elgesį – kaip pinigai buvo naudojami. Nustatė, kad žmonių elgesys itin smarkiai priklauso nuo vaikystės patirties.
Tapatindamiesi su tėvais, sekdami jų pavyzdžiu, visi su pinigais elgiasi panašiai kaip jų tėvai. Tyrinėtojai išskyrė septynis finansinius tipus.
Ekonomiškieji. Tai atsargiai valdantys savo biudžetą žmonės. Jie neperka, kas patinka, taupydami gamina namuose, žino, kiek pinigų turi. Prieš ką nors pirkdami, lygina kainas, įvertina tai, ko jiems reikia, ir neįsigyja nereikalingų daiktų. Leidžia pinigus racionaliai, bet gali būti nepakankamai racionalūs juos įgydami, todėl kartais įsivelia į abejotinas priemones norėdami pagausinti turtą. Ekonomiškieji nesugeba teisingai investuoti, jiems paprasčiau laikyti pinigus banke. Šiam tipui priklauso 18 proc. žmonių.
Pasitikintieji gebėjimais. Šio tipo žmonės išsiskiria požiūriu į pinigų įsigijimą. Jie pasitiki savo finansiniais gebėjimais, todėl užsiima papildoma veikla, darbais, duodančiais pajamų. Jų pajamos paprastai viršija išlaidas, jie retai įsiskolina, greitai sumoka skolas, išskirtinė jų savybė – pasirengimas suteikti paramą vaikams. Tokių yra 11 proc.
Nesaikingieji. Jie nemėgsta ir nemoka taupyti, jiems sunku suvaldyti, sukontroliuoti pinigus, todėl nežino, kur jie dingsta. Jei jiems kas nors patinka, perka, nežiūrėdami į kainą, dažnai perka nereikalingus, bet madingus daiktus, o kai trūksta pinigų, nebando papildomai jų užsidirbti, bet geba rasti rėmėjų, taip išvengia skolų. 8 proc. žmonių priklauso šiam tipui.
Tvarkingieji. 17 proc. žmonių priklauso šiam tipui. Dažniau tai vyresnio amžiaus žmonės, atsargiai tvarkantys pinigus. Jie prieš apsipirkdami sudaro pirkinių sąrašus, žino kainas ir mėgsta jas lyginti, neperka nereikalingų daiktų ir neišmeta to, ką turi. Jie žino, kiek ir ko turi, taupo. Mažai tikimybės, kad tvarkingasis skolinsis mėnesio pabaigoje.
Vargstantieji. Tai žmonės, nesugebantys kontroliuoti pinigų, dažniausiai jie neturi santaupų, o turi skolų. Jie neperka visko, kas patinka, neperka nereikalingų daiktų, suvokia kainas ir prieš pirkdami apmąsto, ko jiems reikia. Jie žino, kiek pinigų turi, jų problema – jie vien tik taupo, bet nebando užsidirbti.
Planuojantieji. Jie žino savo turtą, seka išlaidas, palygina kainas, sudaro pirkinių sąrašus, jie neturi skolų ir taupo. Labai panašūs į tvarkinguosius, bet skiriasi tuo, kad ieško papildomų pajamų šaltinių, yra sumanesni taupydami. Net investuoja. Jų – 21 proc.
Sėkmingieji-nesėkmingieji. Jiems būdingas prieštaringas elgesys su pinigais. Jie nekontroliuoja išlaidų, gali pirkti, kas patinka, jie randa būdų užsidirbti pinigų, todėl gali jų turėti daug, bet gali ir prarasti, jų psichologinė problema – neturi piniginio rezervo, kuris būtų panaudojamas rizikingų operacijų metu. Tokių – 15 proc.
Tikėtina, kad šie tipai būdingi ir Lietuvos žmonėms. Tiesa, daugelis žmonių nebus gryni tų tipų atstovai, o tik panašūs.