„Nors vasara dar nesibaigė, o ir rugsėjis dažnai būna šiltas, mintys vis dažniau pradeda suktis apie artėjantį rudenį ir laukiančius darbus. Kaip sklandžiai po atostogų pereiti prie darbo režimo?“ – klausia Jurga iš Kauno.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.

Suplanavus – lengviau

Baigiasi vasara, baigiasi ir atostogų metas. Prasidės įprastas darbo režimas. Kai kuriems po atostogų prie jo grįžti būna itin sunku, nes jie vis dar gyvena vasariškomis nuotaikomis. Tai nėra blogai, jei tik netrukdo darbui ir nekelia streso. Atostogoms dažnai ruošiamės iš anksto, susiplanuojame ir atliekame visus būtinus darbus, kad ilsintis niekas netrukdytų.

Iš anksto reikėtų ruoštis ir grįžti darbą. Kad ir kaip norėtųsi paskutinėmis atostogų dienomis negalvoti apie laukiančius darbus ir įsipareigojimus, patartina skirti tam laiko. Jei to nepadaroma, vėliau dažnai kyla psichologinių problemų. Daliai žmonių yra įprasta iš anksto nusiteikti darbui, nes jie moka planuoti savo laiką. Tokie žmonės nesusiduria su problemomis pereinant iš vieno režimo į kitą.

Pasirengimą darbui palyginčiau su mokinių parengimu ir pasirengimu rugsėjo 1-ajai. Reti tėvai savo pirmokėliui visus mokyklos reikmenis perka paskutinę rugpjūčio dieną. Gal ir smagu tik kartą nuvažiuoti į prekybos centrą, tačiau taip galima ne tik nerasti visų reikiamų prekių, bet ir už jas daugiau sumokėti. Tada teks po parduotuves lakstyti pirmosiomis rugsėjo dienomis, o tai gali sukelti papildomą stresą.

Šis palyginimas atsako į klausimą, kaip reikėtų užbaigti vasaros atostogas. Jei grįžti prie darbo režimo imsime ruoštis tik paskutinę dieną, kils įvairių rūpesčių. Jei apie darbus pradėsime galvoti kiek anksčiau, problemų ir streso tikriausiai išvengsime.

Pasidomėkite aktualijomis

Taip pat derėtų turėti galvoje, kad kai kurie kolegos į darbą bus grįžę anksčiau, todėl nereikėtų jų varginti pasakojimais apie vasaros nuotykius. Įspūdžiams pasidalyti skirkite pietų pertraukas ar laiką po darbo. Ir patiems sugrįžusiesiems pravarčiau būtų pasidomėti naujovėmis bei aktualijomis darbe. Pasakoti mėgsta visi, o klausytis – nedaugelis. Todėl tie, kurie po atostogų yra labiau linkę pasiklausyti, sužinoti darbo naujienas, laimi prieš tuos, kuriems labiau knieti pasidžiaugti atostogomis.

Ne visiems šie patarimai yra reikalingi. Daliai žmonių tai – elementarūs dalykai, jie taip elgiasi visada. Tačiau daliai atrodo, kad pasidžiaugti reikia ir paskutine atostogų minute, o apie darbus galvoti jau darbe. Tie, kurie nesusiduria su tokiomis problemomis, gal nė neįsivaizduoja, kad taip būna. Todėl psichologija kartais leidžia geriau suprasti kitus žmones. Nebūtinai tai yra patarimas kiekvienam. Šie patarimai gali praversti ir darbdaviui ar kolegai, šalia kurio sėdi ką tik iš atostogų grįžęs ir negalintis nustoti apie jas kalbėti žmogus.