Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Augintiniai per šventes – papildomos atsargumo priemonės nuo šventinio streso

Ne tik šventiniai fejerverkai, petardų pokšėjimas ar triukšmingi karnavalai mūsų augintiniams kelia stresą – pasikeitusi jų kasdienė aplinka, šventinė puošyba ir šurmuliuojantys žmonės pakeičia su mumis gyvenančių gyvūnų elgseną. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria, kaip sumažinti per šventes gyvūnų patiriamą stresą.

„Gyvūnai, kaip ir žmonės, per šventes taip pat patiria stresą, todėl jų savininkams pravartu iš anksto apsvarstyti kai kurias situacijas, kad būtų lengviau jas kontroliuoti ir šventinį laikotarpį namuose praleisti ramiai bei saugiai. Saugumo poreikį augintiniams švenčių metu galima lengviau patenkinti vadovaujantis veterinarijos gydytojų, kinologų, dresuotojų patarimais bei rekomendacijomis. Specialistai ir profesionalai gali suteikti daug naudingos informacijos apie konkrečias veiksmingas priemones konkrečiam gyvūnui, jo rūšiai ir veislei bei patarti, kaip elgtis stresinėse situacijose. Su specialistų pagalba galima pabandyti išspręsti nerimo problemą ilgalaikėje perspektyvoje. Tęsiantis švenčių maratonui, ypač svarbu papildomai pasirūpinti savo augintinio gerove“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Justina Morkūnaitė. 

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią kasdienę gyvūnų aplinką. Pavyzdžiui, kates itin domina kabančios girliandos, įvairios virvelės, kaspinėliai, blizgučiai, šlamantys maišeliai, žvakės. Šunys nori sukramtyti popierių, dėžes, bando paragauti įvairių daiktų, palaižyti purškiamo sniego. Laikomi graužikai ar jauni gyvūnai, kuriems dygsta dantys, gali graužti girliandų laidus ir taip nukentėti nuo elektros iškrovos. Jeigu gyvūnas augintinis rodo akivaizdžius baimės požymius dėl papuošimų – vengia, susigūžia, bijo įeiti į kambarį – dekoracijų rekomenduojama atsikratyti. Patiriamą stresą ar nerimą išduoda stiprus širdies plakimas, lekavimas, apatija, dusulys, seilėtekis, blaškymasis ar viduriavimas.

Be to, gyvūnai augintiniai yra smalsūs, todėl derėtų atkreipti dėmesį į saugių dekoracijų pasirinkimą ir jų padėjimą į neprieinamą vietą, kurios augintiniai nepasiektų (pavojus gali kilti ragaujant naujų aštrių daiktų ar susižeidus šiems dužus). Rekomenduojama nesirinkti dūžtančių, aštrių, smulkių dekoracijų.

„Ne mažiau svarbu yra pasirūpinti saugia erdve gyvūnams naujametę naktį. Naujųjų metų išvakarėse rekomenduojama gyvūnus pavedžioti po lauką iš anksto, trumpai. Pasivaikščiojimas yra saugus, kai gyvūnas augintinis yra vedamas su tvarkingu pavadėliu, taip pat kai jis yra ženklintas ir registruotas Gyvūnų augintinių registre. Mikroschema paženklintą ir registruotą gyvūną augintinį galima žymiai greičiau surasti, jei jis išsigandęs ištrūko ir pabėgo. Šventinis laikotarpis su gyvūnais augintiniais gali būti saugesnis ir ramesnis iš anksto pasirūpinus privalomu šunų, kačių ir šeškų ženklinimu bei registravimu“, – papildo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji specialistė  Gintarė Mockevičienė.

Patariama nevesti šunų į lauką stebėti fejerverkų, nes išgąsdintas šuo gali nutrūkti nuo pavadėlio, išsinerti iš antkaklio ir petnešų bei pabėgti. Bijančio fejerverkų gyvūno naujametinę naktį nepalikti vieno, būti su juo kartu. Skirti gyvūnui saugią vietą, kurioje galėtų ramiai pasislėpti. Galima nukreipti augintinio dėmesį ir įjungti ramią muziką, televizorių, būti su augintiniu ramioje uždaroje patalpoje, kur geresnė garso izoliacija, užsiimti žaidimais. 

Jei nėra galimybės gyvūną pasiimti kartu ar jis nėra įpratęs keliauti, rekomenduojama jam sukurti saugią ir jaukią aplinką namuose: nepalikti galinčių sukelti pavojų daiktų (aštrių, dūžtančių daiktų, nesaugaus maisto), pasirūpinti tinkamu vandens kiekiu, palikti jam mėgstamus žaislus, galbūt ramią, tylią muziką, jei tai yra įprasta  namuose, ar televizorių, šviesą. Jei išvykstama ilgesniam laikui, rekomenduojama gyvūną pratinti po truputį gerokai prieš planuojamą išvykimą ir palikti jį ten, kur jis yra įpratęs (pažįstami žmonės, pažįstama kitų namų ar gyvūno viešbučio aplinka).

Gyvūnai, kurie paprastai laikomi lauke ištisus metus, Naujųjų metų išvakarėse turėtų būti įnešti į namus ar kitą ramią, uždarą erdvę, pavyzdžiui, sodo namelį. Jei tai neįmanoma, narvai turi būti išdėstyti taip, kad trenksmai ir šviesų blyksniai negąsdintų gyvūnų. Ant aptvaro gali būti labai naudinga uždėti storas antklodes, tačiau įsitikinkite, kad yra pakankamai ventiliacijos.

Jūrų kiaulytės, triušiai, šinšilos, paukščiai ir kiti smulkūs augintiniai yra labai jautrūs stresui. Tai reiškia, kad fejerverkų metu dar svarbiau gyvūnus laikyti labai ramioje patalpoje. Triukšmo izoliacijai tinka ant narvų uždėta antklodė. Užtrauktos užuolaidos, žaliuzės ar langinės, sandariai uždaryti langai taip pat apsaugos juos nuo triukšmo, bauginančių blyksnių, o papildomas pakratų sluoksnis suteiks galimybę lengviau pasislėpti. 

Taip pat pravartu turėti iš anksčiau pasiruoštą veterinarijos klinikų ar gydytojų, dirbančių šventinėmis dienomis, sąrašą bei jų kontaktus, kad prireikus galima būtų kreiptis skubiai.

„Svarbu saugoti stalą, pilną vaišių, kad gyvūnas nepastebimai nepasilepintų maistu, taip pat šiukšliadėžes, kur išmetami maisto likučiai. Įvairūs saldėsiai, ypač šokoladas, gali sukelti apsinuodijimą (ypač šunims), kuris pasireškia viduriavimu, vėmimu, širdies ritmo sutrikimu, drebuliu, dideliu troškuliu, neramumu. Kiti ypač kenksmingi produktai: vynuogės, česnakai, svogūnai, avokadai, riešutai, alkoholis, vištienos kaulai, nes kaulo atplaišos gali užstrigti ir pažeisti virškinimo traktą. Apsinuodijimas gali baigtis mirtimi, ypač jei pavėluojama kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – priduria veterinarijos gydytoja J. Morkūnaitė.

Rekomenduojami video