„Ar po skyrybų galiu išsivežti nepilnametį vaiką į užsienį be tėvo sutikimo?“ – klausia Elvyra iš Kauno.

Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ advokatas Justinas Borevičius.

LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Svarbu tai, su kuriuo iš tėvų po skyrybų yra nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, ar teismo sprendimu tėvams yra nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, taip pat ir tai, ar kalbama apie laikiną vaiko išvykimą į užsienį, ar išvykimą į užsienį gyventi nuolat.

Nagrinėjamu klausimu aiškią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą, sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.

Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį (pvz., turistinė kelionė, giminaičių lankymas mokyklos atostogų metu, kelionė gydymosi tikslais ir pan.). Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvui (motinai), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas.

Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.

Papildomai nurodome, kad situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito tėvo (motinos) sutikimo, laikoma neteisėtu išvežimu, o situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę ir joje pasilieka ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs – neteisėtu laikymu. Šiais nurodytais atvejais Lietuvoje likęs tėvas ar motina turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikta įvertinus klausime nurodytas aplinkybes, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.