Pagaliau išteisintieji prekeiviai žmonėmis iš Panevėžio išgirdo apkaltinamuosius nuosprendžius. Tai ne kartą „Akistatoje“ aprašyti Vilius Mikėnas (50 m.), Dainius Česnakas (35 m.) ir Donatas Nevidomskis (31 m.).

Apsimetėliai geradariai

Pirmojoje instancijoje – Panevėžio apygardos teisme – ši vaiko pardavimo baudžiamoji byla buvo nagrinėjama beveik trejus metus. Panevėžiečiai V. Mikėnas ir D. Nevidomskas bei Panevėžio rajono gyventojas D. Česnakas buvo kaltinami, kad 2010 metų gruodį apgaule išvežė psichikos sutrikimų turinčią nepilnametę (vaiką) į Ispanijos Karalystę ir pardavė ją sąvadautojams.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, D. Česnakas maždaug pusmetį draugavo su Jurga (vardas pakeistas – aut. past.) – tą faktą jis pripažino ir teisme. Vyras aiškino, jog tuo metu neturėjo darbo, tad, girdi, sugalvojęs važiuoti padirbėti į Ispaniją. Kartu pasiūlęs ir Jurgai, nes ši esą sakiusi, jog ją skriaudžia tėvas. Kadangi buvo pažįstamas su V. Mikėnu, paprašęs jo, kad Panevėžyje išnuomuotų butą.

Tame bute Jurga praleido maždaug savaitę – mat ji neturėjo asmens dokumentų. Tad „geradariai“, prižadėję paauglei, jog Ispanijoje ši galės užsidirbti skindama pomidorus, ėmėsi žygių skubos tvarka gauti Jurgai asmens tapatybės kortelę. V. Mikėnas su D. Česnaku „paslaugiai“ pasisiūlė padėti ir Jurgos motinai, kuriai taip pat reikėjo dokumentų – ne tik abi vežiojo į Migracijos tarnybą (D. Nevidomskis „dirbo“ vairuotoju), bet ir sumokėjo už abiejų naujus dokumentus! Kaip teisme liudijo Jurgos motina, būtent V. Mikėnas sumokėjo už dokumentų išdavimą, jis migracijos tarnybos pareigūnams prisistatė ir kaip Jurgos patėvis. Kaime gyvenančiai ir sunkiai besiverčiančiai merginos motinai, deja, nekilo jokių įtarimų, kad dukra ruošiama sekso vergės darbui.

Bandė žudytis

Gavusi dokumentus paauglė buvo įsodinta į mikroautobusą, vežusį keleivius į Ispaniją.

Vėliau, teisme, Jurga prisimins, kad vairuotojas ją paleido El Paso degalinėje prie Mursijos miesto, o čia ją pasitiko du nepažįstami lietuviai. Nepilnametė buvo nuvežta į butą, kur jai buvo „pranešta“, jog privalės dirbti prostitute. Kai Jurga paprieštaravo, vyrai ją išprievartavo ir žiauriai sumušė. Palaukę keletą dienų, kol mergina atgaus „prekinę išvaizdą“, lietuviai ją nuvežė į „Escorpion“ klubą Kartagenoje. Ten ji privalėjo teikti vyrams lytines paslaugas. Mergina tvirtino, kad sąvadautojai kiekvieną dieną jai leisdavo narkotikus, už „darbą“ nieko nemokėjo – tepalikdavo tik labai mažą dalį uždirbtų pinigų.

Maždaug po savaitės vienas Jurgos klientų pasitaikė lietuvis, kuriam pagailo paauglės, tad padėjo jai susisiekti su policijos pareigūnais. Nukentėjusioji buvo apgyvendinta nepilnamečių apsaugos centre. Čia mergina net bandė nusižudyti. Vėliau Ispanijos teisingumo ministerija atsiuntė Panevėžio pareigūnams oficialų raštą, kad „atvykusi į centrą mergina atsisakė kalbėti, nesikėlė iš lovos, gulėjo joje visą dieną, šlapinosi po savimi, nėjo į tualetą, sakė bijanti išeiti į gatvę, nes ją persekioja ir nori nužudyti. Po kelių dienų bandė nusižudyti persipjaudama venas, todėl buvo perkelta į psichiatrijos skyrių“. Be to, Ispanijos policija informavo, kad mergina nurodė, kuriame klube buvo seksualiai išnaudojama ir jos žodžiai pasitvirtino, nes pareigūnai, nuvykę į „Escorpion“ pasimatymų klubą, aptiko dar 16 jaunučių mergaičių iš užsienio.

Liko priblokšti

Suteikus pagalbą Jurga buvo pargabenta į Lietuvą. Gimtinėje pagalbos ranką jai ištiesė „Carito“ specialistai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla nukeliavo į teismą. Tačiau 2014-ųjų vasarą D. Česnakas su D. Nevidomskiu iš teismo išėjo šypsodamiesi – vyrai buvo išteisinti! O pernai rugsėjį išteisinimo sulaukė ir nusikaltimo organizatoriumi laikytas V. Mikėnas.

Bylą tyrę ir faktus rinkę kriminalistai bei prokurorai ir pagalbą mergaitei suteikę „Carito“ socialiniai darbuotojai ir psichologai, išgirdę tokį teismo verdiktą, liko priblokšti.

Jiems buvo keista, kad teismas akcentavo neva nukentėjusioji davė nenuoseklius parodymus, todėl negalima jais remtis. Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekyba žmonėmis aukoms“ Panevėžio skyriaus socialinės darbuotojos, tiek psichologai, kuriems teko teikti pagalbą šiai nukentėjusiajai, tvirtino, kad iš mažens neįgali mergina buvo taip stipriai psichiškai traumuota, kad kiekvienas teismo posėdis ir priminimai apie patirtą smurtą, jai keldavo didžiulį stresą – tekdavo saujomis girdyti vaistus. Be to, bylos nagrinėjimas tęsėsi gana ilgai, per tą laiką prekyba žmonėmis kaltinti vyrai, pasitelkę draugus, Jurgą bandė net įbauginti, kad šioji pakeistų parodymus!

Grasino užmušti

Bylos duomenimis, kuri buvo išnagrinėta 2013 metais, V. Mikėnas, tuo metu teismo verdikto dėl vaiko pardavimo laukęs už grotų, paskambino savo bendrui D. Nevidomskiui (šis buvo paliktas laisvėje) ir paprašė surasti žmogų, kuris „apdorotų“ nukentėjusiąją. Juo tapo D. Nevidomskio draugas panevėžietis Karolis Mikalajūnas (27 m.), kuris nuvyko pas merginą ir ėmė grasinti, esą, jei ši nepakeisianti duotų parodymų, jei nekalbėsianti „taip, kaip reikia, bus pakasta 2 metrai po žeme“. Ji, girdi, privalanti nepažinti savo kankintojų.

„Nekaltai“ trijulei už tokias pastangas buvo pateikti kaltinimai pagal LR BK 233 str. 3 d. (siekimas paveikti liudytoją arba nukentėjusį asmenį panaudojant psichinę prievartą, smurtą ar kitokią prievartą) ir Panevėžio miesto apylinkės teismas V. Mikėnui skyrė vienerių metų, o D. Nevidomskiui – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. K. Mikalajūnui – atlikti 60 parų areštą. Vyrai nuosprendį apskundė – girdi, niekas nieko neįtakojęs, jokio poveikio nedaręs, niekas niekam negrasinęs. Aukštesniosios instancijos teismas nuosprendžio nepanaikino, pripažino, kad poveikis nukentėjusiajai buvo darytas, tik „nuėmė“ psichologinį smurtą ir sutrumpino bausmės laiką. V. Mikėnas su D. Nevidomskiu skundėsi net Aukščiausiajam teismui, tačiau nieko nepešė.

Taigi, jei esi nekaltas, kam nukentėjusiosios „prašyti“, kad ši pakeistų parodymus ir tokiu būdu užsidirbti dar vieną teistumą?

Nekaltas, bet bėgo

Pirmosios instancijos teismas kažkodėl neįvertino ir dar kelių faktų, iškalbingai bylojančių apie minėtos trijulės nusikalstamus veiksmus.

Teismui nebuvo svarbu, kad mikroautobuso vairuotojas, vežęs nepilnametę į Ispanijos Karalystę, atpažino V. Mikėną ir D. Česnaką, kaip asmenis atvežusius merginą, įsodinusius į jo automobilį ir sumokėjusius už šios kelionę. Taip pat – prokurorai buvo pateikę faktų, jog V. Mikėnas ir D. Nevidomskis turėjo pažįstamų Ispanijos Karalystėje, nes yra gyvenę ir dirbę šioje šalyje.

Ir dar viena detalė. „Nekaltasis“ V. Mikėnas tebenagrinėjant bylą buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus ir staiga pradingo – bylą teko išskirti į atskirą, o kaltinamajam paskelbti paiešką.

Po pusmečio surastas V. Mikėnas sėdo į teisiamųjų suolą, tačiau taip pat, kaip minėjau, sulaukė išteisinimo.

Apygardos teismas taip motyvavo savo sprendimą: „Nagrinėjamoje byloje jokių neginčijamų to (prekybos žmonėmis, – aut. past.) įrodymų nėra. Vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas V. Mikėno tyčios kryptingumas yra išimtinai tik nukentėjusiosios parodymai. <...> Nukentėjusioji Jurga viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jai buvo sakoma ir ji buvo įsitikinusi, jog į užsienį vyksta „dirbti prie pomidorų“, o kad reikės dirbti prostitute sužinojo tik nuvykusi į Ispaniją ir šį darbą prievarta dirbo.

Tačiau šios nukentėjusiosios parodymai apie įvykius Ispanijoje yra visiškai prieštaringi, iš dalies akivaizdžiai neteisingi ir prieštaraujantys byloje esančių įrodymų visetui, todėl teismas vien jais grįsti V. Mikėno kaltės neturi jokio pagrindo“.

Skyrė bausmes

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) apjungė visų trijų išteisintųjų baudžiamąją bylą į vieną ir gegužės pradžioje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip pranešė LApT pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė, nors D. Česnakas ir V. Mikėnas kaltais neprisipažino ir neigė savo kaltę, o D. Nevidomskis kategoriškai neigė bet kokį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, tačiau jų parodymus paneigė ir kaltę patvirtino kiti išnagrinėti įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, parodymų partikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktas ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Apie tai, kad vyrai ne tik įkalbinėjo merginą, bet ir aktyviai veikė, kad ji būtų skubiai išvežta į užsienį, patvirtino ir merginos motina. Teismo kolegijos nuomone, D. Česnakas pasinaudojo tuo, kad mergina juo pasitikėjo.

Nors LApT sutiko, kad nukentėjusios merginos parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau pabrėžė, kad esmines aplinkybes ji vienodai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teismuose metu. Be to, jos parodymus patvirtino kiti įrodymai, o nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą galima paaiškinti patirtu stresu ir jos sveikatos būkle.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mergina savo noru išvyko gyventi su D. Česnaku į Panevėžį. Teismo nuomone, mergina elgėsi pagal trijų vyrų pageidavimus ir savarankiškai nepriėmė sprendimų dėl savo buvimo vietos.

Nukentėjusioji paliudijo, kad V. Mikėnas įkalbinėjo ir kitą merginą važiuoti į užsienį, tačiau kolegija nusprendė, kad, skirtingai nuo pirmosios merginos, antrosios merginos atžvilgiu jis nebuvo toks aktyvus, dėl to pastaroji mergina nesielgė pagal V. Mikėno pageidavimą ir nepateko jo kontrolėn. Todėl jis liko išteisintas dėl antrosios merginos verbavimo.

Apeliacinį skundą padavusi Panevėžio apygardos prokurorė prašė visus tris pripažinti kaltais dėl pareikštų kaltinimų vaiko (V. Mikėno atveju – dviejų vaikų) pirkimu ir pardavimu ir skirti jiems griežtas laisvės atėmimo bausmes: V. Mikėnui – 12 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę, D. Nevidomskiui – 10 metų laisvės atėmimo (subendrinus ją apėmimo būdu su bausme už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą), o D. Česnakui – subendrinti 10 metų laisvės atėmimo bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

LApT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuratūrės skundą, visus tris vyrus pasiuntė už grotų: D. Česnaką 7 su puse (už vaiko pardavimą šiuo nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme), V. Mikėną – 6, o D. Nevidomskį – 5 metams.

Trijulė visą laiką – ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, ir savo apeliaciniuose skunduose – tvirtino esantys nekalti, tačiau jų desperatiški veiksmai rodė, kad jų sąžinė tikrai nėra švari.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ