Laiku atlyginimų už darbą negaunantys įmonės darbuotojai klausia, kaip jiems išgyventi. Tuo metu darbdaviui atrodo, kad darbininkai nepakankamai stropiai atlieka savo pareigas, ir piktinasi, kad šie viešina problemas.

Grupė medienos apdirbimo įmonėje dirbančių žmonių nusprendė prabilti apie neišmokėtus atlyginimus bei įmonėje susiklosčiusius santykius tarp jų ir direktoriaus.

Negauna uždirbtų pinigų

Vasario pabaigoje „Šiaurės rytai" rašė apie keturis vaikus auginančią moterį, kuri neteko teisės šešis mėnesius registruotis Darbo biržoje, nes atsisakė siūlomo darbo medienos apdirbimo įmonėje. Moteris teigė girdėjusi, kad šioje lentpjūvėje už darbą nesumokama, todėl ten ir nėjusi.

Tąkart įmonės direktorius Henrikas Montvila teigė, kad, jei žmogus dirba, tai ir užsidirba. Esą įmonėje yra nustatyti įkainiai už konkrečius darbus, todėl žmogus dirbdamas gali užsidirbti ne tik minimumą, bet ir daugiau.

Tačiau, regis, kalbos apie nemokamus atlyginimus nebuvo iš piršto laužtos. Praėjusį pirmadienį į redakciją dėl nemokamų atlyginimų kreipėsi visas būrys UAB „Agropliusas" darbuotojų. Pasak Vilmos Vizorytės, kreiptis į spaudą paskatino faktas, kad jau du mėnesius darbuotojai už darbą negauna atlyginimo.

Moteris sakė, kad du mėnesiai be pinigų yra didelis laiko tarpas, kai nėra iš ko gyventi. V. Vizorytės nuomone, darbdavys tiesiog tyčiojasi iš savo darbuotojų.

Dabar grupė darbininkų padavė pareiškimus išeiti iš darbo ir turi atidirbti 14 dienų, kaip reikalauja įstatymas. Kadangi gamybines patalpas nupirko nauji savininkai, V. Vizorytė tikisi, jog naujieji šeimininkai tęs tą pačią veiklą ir priims juos į darbą. Anot moters, kalbama, jog direktorius įmonę iškelia į Kučgalį.

„Aš čia dirbu jau trejus metus ir tris mėnesius, bet anksčiau buvo visai kitaip. Pradžioje atlyginimus mokėjo laiku, po to pradėjo reikalai blogėti. Pirmiausia pamiršome avansus, vėliau prapuolė ir atlyginimai. Mums irgi reikia gyventi, mes turime įsipareigojimų, vaikų, pagaliau reikia susimokėti mokesčius. Kiek žmonių praėjo per įmonę, kol aš čia dirbu, sunku ir suskaičiuoti, daugeliui taip ir liko skolingi. Direktorius H. Montvila nesiskaito su žmonėmis. Štai ir penktadienį kalbėjo, kad mes nieko nedirbame, produkcija nevažiuoja. O produkcija išvažiavo, tik nežinia, kur tos „fūros" dingo ir pinigėliai nusėdo. Mes neįpratę keisti darboviečių, todėl laikėmės ir tikėjome direktoriaus žodžiais, kad reikalai pasitaisys. Ir viršvalandžius dirbome, ir šeštadieniais, nors už tai papildomai nemokėjo. Bet dabar matome, kad nieko gero čia nebus", - pasakojo V. Vizorytė.

Panašios bėdos kamuoja ir kitus iš darbo pasiruošusius išeiti įmonės darbuotojus. Nesumokėti atlyginimai, prasti santykiai su direktoriumi. „Paskutinį kartą atlyginimą gavome prieš Velykas, už kovo mėnesį. Daugiau jokio mokėjimo nebuvo", - bėdojo Dalia Palmonienė. Ji ir dar du vyrai - Valentas Kaušpėdas ir Vytautas Butėnas - kiekvieną dieną važinėja į darbą iš Papilio. Tai dar papildomos išlaidos.

„Pamėtė už balandį po šimtą eurų, likusių neišmokėjo. Dar skolingas už dalį balandžio, gegužę, o čia ir birželis baigiasi", - sakė vyrai.

„Visą balandį atidirbau, o į rankas priskaičiuota tik 314 eurų. Net minimalus atlyginimas neišeina", - sakė V. Kaušpėdas.

Sigitas Peikštenis kūrena džiovyklos krosnis. Tenka dirbti ir naktimis, ir po dvylika valandų. Jokio papildomo atlygio už viršvalandinį darbą ar darbą naktį, kaip reikalauja įstatymas, sako nėra gavęs.

Dabar žmones labiausiai jaudina, ar išeinant iš darbo darbdavys sumokės jiems priklausančius atlyginimus bei pinigus už nepanaudotas atostogas.

Laimis T. sakė UAB „Agropliusas" dirbęs gamybos vadovu, tačiau neapsikentęs ir išėjęs į kitą darbą.

„Aš jam dovanoju tas likusias skolas ir neapmokėtus viršvalandžius. Bet žmones turi žinoti, koks yra tos įmonės vadovas", - sakė vyras. Anot pašnekovo, nuo jo yra nukentėję daug žmonių. „Straipsnyje apie iš darbo biržos atėjusią moterį yra H. Montvilos komentaras, kur sakoma, jog iš darbo biržos 90 procentų ateinančių žmonių yra tinginiai. Galima kitaip perfrazuoti - 95 procentams iš darbo biržos ateinančių žmonių jis visiškai nesumokėdavo, nesvarbu, kiek tas žmogus dirbdavo - savaitę ar pusantro mėnesio", - rėžė vyras.

Pripažino, kad atlyginimai vėluoja

Telefonu susisiekus su įmonės vadovu Henriku Montvila, pradžioje jis nebuvo linkęs apie problemas kalbėti su spauda. Anot direktoriaus, spauda jį aprašo neteisingai, piešia kaip kokį nusikaltėlį. Kita vertus, H. Montvilos nuomone, darbdavio ir darbuotojų santykiai yra ne žiniasklaidos kompetencija. Tam yra Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos, kur ir turėtų savo reikalus aiškintis darbuotojai.

H. Montvila pripažino, kad įmonėje kartais atlyginimai vėluoja. Anot direktoriaus, šiame versle labai jaučiasi žmogiškasis faktorius. Kaip pavyzdį H. Montvila nurodė balandžio mėnesio produkciją, kuri buvo išbrokuota ir grįžo į įmonę. „Niekas už broką nuo žmonių pinigų nenuskaičiuoja, pavėluojame ir sumokame už darbą. Yra kažkoks vėlavimas, bet tai nėra kažkokia tragedija", - aiškino įmonės vadovas.

Iš savo pusės direktorius išsakė priekaištus darbuotojų darbo kokybei bei žmonių požiūriui į darbą.

„Stovi ir, kol pirštu neparodai, ką daryti, nieko nedaro. Ar mes apie tai kalbame? Atlyginimas laiku yra mokamas už darbą, o jei žmogus ateina, rūko ir stovi, kaip tada elgtis. Aš nemačiau pasaulyje tokios įmonės, kur žmogus gali ne pertraukos metu išsitraukti cigaretę ir rūkyti", - piktinosi H. Montvila.

Pasak direktoriaus, šiuo metu įmonė keliasi į kitas patalpas ir visiems žmonėms buvo pasiūlytas darbas naujoje vietoje.

„Jei jie atsisako, tai čia yra jų reikalas. Visus perkėlimo dalykus deriname su teisininkais, yra mums atstovaujanti teisinė įmonė, todėl jokių pažeidimų čia negali būti", - teigė H. Montvila. Jis sakė, kad tiems darbuotojams, kurie nenori pereiti į naują vietą, buvo pasiūlyta alternatyva. Jie ir toliau galės dirbti senosiose patalpose. Čia įsikursiantis naujas darbdavys irgi vykdys medienos apdirbimo veiklą, tad norintys galės tęsti darbą.

Pasak H. Montvilos, su visais išeinančiais bus atsiskaityta ir jiems bus išmokėti visi priklausantys pinigai, kaip numatyta įstatyme. Anot vadovo, kitaip ir negali būti.

„Darbuotojams jau tapo įprasta praktika viską spręsti spaudžiant mane į kampą, o ne šnekantis ir siekiant tarpusavio supratimo. Apšmeižti ir apjuodinti galima greitai. Šimtu procentų esu įsitikinęs, kad tai spaudimo priemonė", - apie darbininkų kreipimąsi į spaudą sakė direktorius H. Montvila.

Siūlo kreiptis į Darbo inspekciją

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota sakė, jog šiais metais nusiskundimų UAB „Agropliusas" veikla inspekcijoje neregistruota. Pasak vedėjo, jei žmonėms daugiau kaip du mėnesius neišmokami atlyginimai, jie gali kreiptis tiesiai į inspekcijos darbo ginčų komisiją. Joje operatyviai per mėnesį priimamas sprendimas. Šį sprendimą darbuotojas perduoda antstoliui, kuris toliau vykdo skolos išieškojimą. Anot R. Trotos, bet kokiu atveju, negaudami atlyginimo ar turėdami nusiskundimų darbo sąlygomis, žmonės turėtų kreiptis į darbo inspekciją. Tuomet inspekcija atliktų tyrimą ir nustatytų, yra ar nėra skelbiamų pažeidimų. Be darbuotojų kreipimosi darbo inspekcija savo iniciatyva pradeda tyrimą tik tais atvejais, kai yra pranešimai apie nelegalų darbą ar pavojų žmonių sveikatai.

Vedėjas R. Trota sakė, kad darbuotojai į darbo inspekciją gali kreiptis laišku, atvykti, gali pasiskambinti telefonu ir pasikonsultuoti, kaip vienu ar kitu atveju reikėtų elgtis.

Antanas Vaičeliūnas