Augalininkyste užsiimantiems ūkininkams metai buvo gana sudėtingi. Tačiau tie, kurie užsiėmė ne tik javais, rudeniop skaičiuoja pelną – gerai užderėjo cukriniai runkeliai ir pupos.

Almantas Pališkis, Šakių rajono UAB „Barzdų agroservisas“ vadovas

Augalininkyste užsiimame 20 metų. Šie metai buvo gana vidutiniški. Žieminės kultūros labai nukentėjo nuo žiemos šalčių. Žieminiai rapsai visiškai iššalo – iš 150 ha rapsų derliaus neturėjome. Iššalo ir apie 250 ha žieminių kviečių. Mes juos atsėjome vasariniais kviečiais, cukriniais runkeliais, pupomis. Vasarinių kultūrų derlius irgi per daug nedžiugina. Iš pradžių dirvos buvo šlapios, paskui – sausos, augalams buvo per daug karšta ir jie nedavė tokio derliaus, kokio tikėjomės. Mūsų ūkyje šiemet iš hektaro biro 5–6 tonos vasarinių kviečių, pernai – 8 tonos. Tikimės, kad triūsą atlygins pupos ir cukriniai runkeliai. Pupos šiemet davė tikrai gerą derlių – kūlėme 6–7 tonas iš hektaro. Aišku, jų kokybė dėl lietaus suprastėjo. Nemažai pupų jau pardavėme. Gavome šiek tiek mažiau nei tikėjomės. Bet vis tiek gerai, kad pardavėme. Likusioms pupoms dar ieškome pirkėjų. Cukriniai runkeliai, kurių plotai siekia 150 ha, šiemet užderėjo gerai. Jie kompensuoja nuostolius, nes 80 tonų iš hektaro tikrai prikasame. Cukringumas irgi geras – apie 17–17,5 proc. Parduodame ir šiaudus. Kainos dabar gal ir ne itin palankios, bet viską realizuojame. Šiaudai išvažiuoja į Europos paukštynus kraikui.

Antanas Balčiūnas, Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas

Įpusėjome doroti cukrinius runkelius, jų auginome 200 hektarų. Vidutinis saldžiųjų šaknų cukringumas geras – apie 18,7 proc. (bazinis 16 proc.), o derlingumas – apie 50 tonų iš hektaro. Derlius galėjo būti geresnis, tačiau cukriniai runkeliai nukentėjo nuo sausros, tad jų svoris mažesnis.

Dabar labai neskubame rauti šakniavaisių, nes mūsų derliaus pristatymo į fabriką grafikas baigiasi kitų metų sausio 2 d. Tegu iki lapkričio pradžios dar pabūna dirvoje. Dar mėnesį saldžiąsias šaknis palikti laukuose yra rizikinga.

Šiais metais paskutinį kartą auginome cukrinius runkelius. Kitąmet jų jau nesėsime, nes nesudarėme sutarčių. Nelieka kvotų, keičiasi reikalavimai, kainos, tad neapsimokės jų auginti. Be to, cukraus fabriko atstovai sako, kad žaliavos gamybai gali atsivežti. Tad tegu veža arba patys augina. Mes neketiname dirbti nuostolingai.

Vidmantas Doniela, Skuodo rajono ūkininkas, dirba 700 ha.

Rapsus nuėmiau vėliau nei įprasta, tik rugsėjo antroje pusėje, nes juos teko atsėti. Apskritai derliumi negaliu skųstis. Netgi galėčiau pasakyti, kad kiekybės atžvilgiu derlius buvo neblogas, pavyzdžiui, kviečių kūliau 5–6 tonas iš hektaro. Patenkintas ir žieminių rapsų derliumi – 3–4 tonos iš hektaro. Kaip ir ankstesniais metais, nepavyko su vasariniais rapsais – iš hektaro prikūliau tik 1 toną. Tačiau tai – prekinis derlius, tik buvo sunku jį paimti. Taigi ir kokybė prastesnė nei, pavyzdžiui, prieš metus. O tai reiškia, kad uždirbsiu mažiau pinigų.

Bet esu iš tų ūkininkų, kurie vengia skolintis. Taigi mano padėtis gal neatspindi vidutinio Lietuvos ūkininko, kuriam vis pritrūksta apyvartinių lėšų, padėties. Kita vertus, šiuos metus vertinu kaip pamoką – reikia mokytis dirbti ir išgyventi esant mažoms kainoms. Niekas specialiai jų nemažina – tai yra pasaulinės rinkos įtaka, ir verkšlenimas nepagelbės. Tiesa, gerai, kad lanksčiai dirbo supirkėjai – surado rinkų pašariniams grūdams. Žinoma, jie tai darė ne iš geros širdies, bet todėl, kad ir patys norėjo uždirbti. Ir tai normalu. Žieminės kultūros pasėtos laiku, kol kas jos atrodo idealiai, tačiau neaišku, kokių staigmenų pateiks gamta.