Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Trakiškio entuziastė sraiges įkurdino naujoje fermoje

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja Janina Krikštaponienė vienuoliktąjį sraigių auginimo sezonąpradėjo įkurtuvių nuotaikomis. Moteris labai myli gyvūnus, apie juos gali pasakoti valandų valandas, todėl ir savo sraigių ūkį Trakiškio kaime (Panevėžio r.) su nedideliu produkcijos perdirbimo cechu bei nauja ferma šiemet dar patogiau pritaiko edukacijoms.

Iškilo naujas pastatas

Netradicinių verslų puoselėtoja J.Krikštaponienė teigė, kad gyvenimas nestovi vietoje, jos veikla taip pat tobulėja. Šiemet J.Krikštaponienės sraigyne – įkurtuvių nuotaikos. Jau ne vienerius metus verslininkė puoselėjo svajonę prasiplėsti, todėl pernai rudenį pradėjo ir per žiemą pasistatė 50 kvadratinių metrų dydžio priestatą, kuriame pagal reikalavimus įsirengė naują sraigių auginimo fermą.

Šiemet ji nori įkurti jaukią sraigių produkcijos degustacijų salę, kurioje būtų patogu priimti svečius ir pavaišinti juos ceche paruoštais gaminiais. Šalia perdirbimo cecho, užstiklinių langų sienos, bus įrengta lankytojų priėmimo salė. Anksčiau čia buvusią sraigių veisimo fermą Janina perkėlė kiek atokiau – į naują priestatą. Ūkio šeimininkė pasakojo, kad patalpas sukeitė vietomis, nes prie cecho turima patalpa reikalingesnė kitoms veikloms, pvz., bendravimui su žmonėmis.

„Per karantiną buvo daugiau laiko, todėl pasistatėme ir per žiemą įsirengėme naują sraigių fermą. Tam panaudojau pernai gautą 15 tūkst. eurų paramą. Nors suma nedidelė, lėšų užteko valymo įrenginiams. Jie tarnaus ir sraigių fermai, ir perdirbimo cechui. Liko pinigų ir automobiliui įsigyti. Ateityje planuoju juo išvežioti produkciją“, –pasakojo valstybės pagalbą savo verslui per pastaruosius metus pajutusi J.Krikštaponienė.

Pradėjo sezoną

Kovo 5 dieną J.Krikštaponienė po žiemos miego pažadino veisimui šaldytuve saugotas sraiges ir apgyvendino jas naujoje fermoje. Pernai Janina sraiges žadino kovo1-ąją, o šiemet sraigių budinimą uždelsė keliomis dienomis dėl užsitęsusių įsikūrimo darbų. Sraigyno šeimininkė atviravo, kad maždaug 10 dienų sraiges gerai pamaitins, o tada pradės kloti durpių, kad jos dėtų kiaušinėlius, po to jau perins jaunus sraigiukus.

Kai išperina, sraigiukus apgyvendina nedideliame šildomame šiltnamyje. Čia augina,kol gražiai sudygsta žolė ir sušyla oras. Tada jau gali juos išskirstyti į lauko ganyklas.Bet į gamtą leis tik tada, kai gerai atšils. Anot J.Krikštaponienės, sinoptikai dar nežada šiltų orų, todėl ji labai neskubėjo. Bet jau turėjo žadinti augintines, nes laikas nelaukia, paskui sraigės nespės užaugti–iš mažų sraigiukų jas užaugina per 5–6 mėnesius.

„Šiemet planuojame apie 200 tūkst. sraigiukų. Mūsų plotai tam pritaikyti, yra sąlygos tiek auginti. Savo reikmėms (perdirbimui) tokio kiekio pilnai pakanka“, – planais dalijosi sraigių augintoja iš Panevėžio krašto.

Kuria egzotiškus patiekalus

Verslininkė apgailestavo, kad karantinas„užgriebė“ ir jos sraigių ūkį – pristabdyta įprasta veikla, negalima priimti lankytojų. Tačiau net per pandemiją Janina rado sau mielos veiklos – kūrė receptūras, išbandė naujus gaminius iš sraigių mėsos ir ikrų.

Pernai vasarą pradėjusiame veikti nedideliame perdirbimo ceche kol kas triūsia tik ji viena. Jame per metus Janina planuoja perdirbti visą savo ūkio sraigių produkciją. Vis auga jos sukurtų receptų ir pagal juos pagamintų egzotiškų patiekalų įvairovė. J.Krikštaponienė ruošia sraiges burgundiškai kiaute, taip pat sraigių ikrus, iškepa pyragėlių su sraigių mėsa, pagamina troškintų sraigių sausame vyne su daržovėmis. „Tokių gaminukų pasiruošiu labai nedidelius kiekius, kol kas tik vietinei rinkai, nes turime savų klientų ratą“, – pasakojo J.Krikštaponienė.

Sraigių augintoja tikisi, kad pasibaigus karantinui, kai atgis gyvenimas ūkyje, vėl galės priimti ekskursijas, supažindinti edukacijų dalyvius su sraigėmis ir perdirbimo cechu, o žmonės turės galimybę degustuoti ir įsigyti čia gaminamų produktų.

Ūkio savininkė turi ir kaimo parduotuvę, kurioje realizuoja dalį ūkio ceche paruoštų sraigių produktų, kitą dalį parduoda tiesiai iš cecho. Taip ir užsidirba pragyvenimui. Ceche gamina pagal poreikį, pagal užsakymus. „Kai matau, kad produktai baigsis, ir turiu laiko, vėl pasigaminu nedidelį kiekį. Kad produktas būtų šviežias, geriau pasidaryti po nedaug ir dažniau. Didesnių užsakymų dar neturime, su restoranais taip pat nedirbame“, – aiškino ji.

Augina tik sau

Aukštaitijos sraigių augintoja augina kelių rūšių sraiges, vienos jų –didžiosios afrikinės sraigės (Helix aspersa maxima), skirtos maistui bei perdirbimui. Ji išbandė ir kitas maistui auginamas afrikines sraiges (Helixaspersamiuleris), bet Janinai jos nepatiko. Sraigių augintojos pastebėjimu, jos yra gerokai mažesnės, be to, sunkiau veisiamos, todėl pasiliko didžiąsias numylėtines.

Pernai J.Krikštaponienės ūkis išaugino beveik 1 toną šių maistui skirtų sraigių. Jos dar miega didžiajame ūkio šaldytuve, nes perdirbėja kovo pradžioje dar nebuvo sunaudojusi viso užpernai perdirbto derliaus. Ji užšaldė sraigių mėsą, iš jos ir gamina, nes galiojimo terminas šaldytai mėsai – vieneri metai, o perdirbo praėjusių metų rugpjūtį. Kai baigs šią žaliavą, pradės perdirbti pernykštes sraiges. Šiame darbe ji yra numačiusi kiekvieną etapą, tad Janinos ūkio sraigės nepatenka pas supirkėjus.

Ūkio savininkė turi ir kaimo parduotuvę, kurioje realizuoja dalį ūkio ceche paruoštų sraigių produktų, kitą dalį parduoda tiesiai iš cecho. Taip ir užsidirba pragyvenimui.

„Supirkėjų norų nebetenkiname, nes mums nusibodo dalinti už dyką. Mes daug dirbdavome ir derlių padovanodavome. Supirkėjai mus nuvylėne vienerius metus. Paskui reikia eiti per teismus, ieškoti savo pinigų, bet ir tų pačių negauni. Dirbti tam, kad kažkam atiduotum, yra nesąmonė“, – aiškino Janina.

Žino, kuo šeria

Janina ir jos gyvenimo draugas Remigijus pašarus sraigėms gaminasi patys. Iš pažįstamų ūkininkų perka žirnius, avižas, grūdus, juos sumala,deda priedus – daugiausia pašarinę kreidą, nes turi prižiūrėti, koks kiautas formuojasi. Šiame stebėjime daug lemia patirtis.Tikrina, kad sraigės kiautas nebūtų pernelyg minkštas, per anksti nesukietėtų.

Anot Janinos, daug patikimiau, kai patys ruošia pašarus sraigėms,nes tuomet žino, kuo pašėrė. Pamena, kad pirmaisiais metais pirkdavo lenkiškus pašarus, bet paskui nusprendė šerti tik savais pašarais.

„Dabar patys išsiauginame pagal savo poreikius ir žinome, ar sraigės kokybiškos. Sraigių mėsa labai priklauso nuo pašaro. Turi žinoti, kokį produktą užauginai ir perdirbai“, –įsitikinusi J.Krikštaponienė.

Dailios augintinės

Be maistinių sraigių J.Krikštaponienė augina dar penkių rūšių sraiges augintines. Jos ūkyje auga didžiosios achatinos, kurių yra daug rūšių. Tai labai gražios sraigės. Ūkyje augina tam, kad galėtų parodyti atvykstantiems žmonėms. Jas mielai stebi darželinukai ir mokiniai.

Kai būna poreikis, savininkė jas veisia ir parduoda, nes atsiranda vis daugiau entuziastų. Didelės sraigės yra auginamos namuose kaip mielas gyvūnėlis. Toks augintinis nereikalauja daug priežiūros.

„Su kačiuku vieni rūpesčiai, šuniuką reikia vedžioti, o su sraige visai kitaip. Jas augina ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Susidomėjimas šiomis sraigėmis auga–Kaune atidarytas sraigių augintinių veislynas. Jame savininkai turi38 sraigių rūšis. Kai kurios užauga labai didelės, sveria net 1 kg“, – pasakojo kambarinių sraigių auginimo entuziastė, pridurdama, kad didžiosios sraigės labai įspūdingos.

Ji minėjo, kad sraigių gleivės yra naudojamos kaip vaistas. Užsienyje kosmetikos kabinetuose sraigę uždeda ant žmogaus veido, nes nustatyta, kad gleivės padeda išlyginti raukšles, gydo kai kurias odos ligas. Todėl sraigių auginimas veiklios moters nenuvylė. „Aišku, per daug didelių tikslų neužsibrėžiame. Pamažėle žingsniuojame. Šeimai pilnai užtenka ir darbo, ir hobio. Turime visko po truputį“, – patikino Janina.

Verslas traukėsi

Sraigių augintojai ir pačios sraigių bandos Lietuvoje registruojamos dviem būdais: lauke laikomos vynuoginės sraigės registruojamos plotiniais matais (ha), o patalpose laikomos afrikinės sraigės, kurių kevalo skersmuo nuo 2 cm, apskaitomos vienetais kaip motininės sraigės.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šių metų sausio 1 d. buvo registruota 16 vynuoginių sraigių laikytojų, kurie laikė sraiges 16 laikymo vietų. Bendras laikomų sraigių plotas sudarė 4,74 ha. Patalpose afrikines sraiges augino 24 laikytojai 27 laikymo vietose, šie ūkiai augino 5 534 700 vnt. motininių sraigių.

ŽŪIKVC vedamoje ūkinių gyvūnų apskaitoje nurodyta, jog šių metų vasario 1 d. Lietuvoje buvo registruota 13 sraigių laikytojų ir tiek pat sraigių bandų. Aštuoni ūkiai deklaravo sraiges auginantys 2,29 ha plotuose lauke, o penki sraigių laikytojai uždarose savo ūkių patalpose auginantys 5 125 000 vnt. sraigių.

ŽŪIKVC stebėjimais, nuo 2015 m. iki 2020 m. rudens sraigių auginimo apimtys buvo sumažėjusios apie tris kartus. Kaip stebi patys sraigių augintojai, per šios žiemos pandemijos mėnesius sraigių fermų galėjo dar labiau mažėti. Tad šį pavasarį motinines sraigių bandas gali pažadinti dar mažiau šio verslo atstovų. Tam įtakos turėjo nepalankios realizacijos sąlygos. Per pandemiją buvo uždaryti restoranai, strigo produkcijos tiekimas į užsienį.

Rekomenduojami video