Viename Biržų rajono Vabalninko seniūnijos kaime gyvenantis Vilmantas Atkočiūnas (28 m.) sukaupė jau 7 teistumų bagažą, pripažintas recidyvistu. Ar jaunas vyras, atlikęs birželio paskutinėmis dienomis paskirtą bausmę, pasikeis į gerąją pusę, sunku nuspėti. Iki šiol visos bausmės tebuvo kaip nuo žąsies vanduo.

Norėjo tik padėti

2016 metai V. Atkočiūnui buvo gana nesėkmingi. Metų pradžioje įsivėlė į muštynes ir gegužę Kupiškio rajono apylinkės teismas jį nuteisė už nesunkų kūno sužalojimą (BK 138 str. 1 d.) bei viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.). Vyrukui buvo skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. Atkočiūną tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Atrodė, kad tokia „ant plauko“ kabanti bausmė privers jauną žmogų gerai apgalvoti savo veiksmus. Deja.

Tų pačių metų rugpjūčio 7-ąją V. Atkočiūnas ir vėl įsipainiojo į muštynes. Teisme vyras tvirtino tenorėjęs tik pagelbėti draugui Nerijui Pliekaičiui (40 m.) – mat pastarasis dalyvavęs vestuvėse ir buvęs svečių apkultas. O spalį Vilmantas su sėbrais vežė „vagį“ į Žaliąją girią, kad pamokytų šį, jog nereikia imti svetimų daiktų...

Kabinėjosi prie svečių

Pasak liudininkų, rugpjūčio 6-ąją vienoje kaimo turizmo sodyboje, esančioje Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje (Biržų r.) vyko vestuvių puota. Dalyvavo patys artimiausi giminės – sesuo ir broliai su šeimomis. N. Pliekaitį į šią šventę pasikvietė nuotakos dukra. Vėliau visi dalyvavę vestuvėse tvirtino, kad N. Pliekaitis „pergėrė ir paryčiais pradėjo kabinėtis prie svečių, muzikantų, konfliktuoti su vakaro vedančiuoju, įžeidinėti brolio seserį, kalbėjo, kad vyks muštynės“.

Vienas iš jaunosios brolių – Almantas – bandė jį raminti, tačiau Nerijus trenkė ranka šiam į veidą. Gavo atgal. Abu vyrai apsipylė krauju. Svečiai pasistengė, kad konfliktas dar labiau neįsiliepsnotų, tad iškvietė taksi ir Nerijų išsiuntė namo. Išvažiuodamas N. Pliekaitis pagrasino, kad jis „ne tas žmogus, su kuriuo taip galima elgtis ir, kad jiems atsirūgs“.

Grįžo keršto vedamas

Kitą dieną Nerijus nutarė surengti „keršto akciją“, nors vėliau pareigūnams pateikė gana nekaltą sugrįžimo į sodybą versiją. Girdi, apsižiūrėjęs, kad sodyboje likę jo rūbai, asmens dokumentai ir pinigai...

„Grįžti į sodybą vienas bijojau, nes ten buvę vyrai mane terorizavo ir mušė. Galvojau, kad ir vėl puls muštis, – viename pirmųjų teismo posėdžių aiškino N. Pliekaitis. Vėliau vyras pradingo, buvo paskelbta jo paieška ir bylą teko išskirti į atskirą. – Atsitiktinai mieste sutikau buvusį bendradarbį V. Atkočiūną bei iš matymo pažįstamą vaikiną ir paprašiau jų palydėti iki sodybos. Jie sutiko. Mušti nesitarėme. Tačiau, atvažiavęs į sodybą ir pamatęs artėjančius vakarykščius mušeikas bei bijodamas būti dar kartą sumuštas, pagriebiau pirmą pasitaikiusį daiktą, buvusį automobilyje – kaip paaiškėjo kirvį – ir nusprendžiau pulti juos pirmas. Sudaviau keletą smūgių didžiausiam mušeikai Almantui. Šis įėjo į pastatą, o aš paklausiau, kur yra mano daiktai. Išgirdau, kad – pastate. Tuomet V. Atkočiūnui padaviau kirvį ir nuėjau pasiimti daiktų. Beeidamas sutikau agresyviai nusiteikusį kitą nuotakos brolį – Šarūną ir šiam kartą smogiau. Ar V. Atkočiūnas jį irgi mušė, nemačiau“.

Atėmė iš rankų kirvį

Vestuvių puotoje dalyvavęs nuotakos brolis, o vėliau pripažintas nukentėjusiuoju, Šarūnas papasakojo, kad tą rugpjūčio 6-ąją jokio konflikto nematęs, tačiau kitą rytą atsikėlęs iš brolio sužinojo, kad pergėręs sesers dukters draugas Nerijus sukėlė muštynes. „Apie pietus į kiemą įvažiavo automobilis, iš jo iššoko Pliekaitis su kirviu rankoje ir nubėgo pirties link. Iš automobilio išlipo ir dar du nepažįstami vaikinai, vienas kurių – V. Atkočiūnas, – prisiminė tos dienos įvykius teisme Šarūnas. – Pliekaitis nusivijo svainį ir gelbėdamas jį įsikišo brolis Almantas – ėmė grumtis su Pliekaičiu. Pamačiau, kad pribėgo ir V. Atkočiūnas su tuo kitu vaikinu. Man nusisukus, pajutau smūgį į galvą. Manau, kad smogė V. Atkočiūnas, nes kitus du atvykėlius tuo metu mačiau. Smūgis buvo toks stiprus, kad nugriuvau ir praradau sąmonę. Atsipeikėjau tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Smūgio metu pajutau ir skausmą kojoje. Dėl to galvoju, kad buvo ir įspirta, tačiau to patvirtinti negaliu, nes neprisimenu. Iki tol kojos buvo sveikos, tad lūžti kulkšnelis galėjo ir griūnant po smūgio. Tik iš peržiūrėto vaizdo įrašo sužinojau, kad po smūgio į pakaušį, jau kitoje vietoje, į veidą trenkė ir Pliekaitis“.

Panašiai pasakojo ir kiti „keršto akcijos“ liudininkai. „N. Pliekaitis su kirviu rankoje puolė Almantą ir, šaukdamas – „viskas, storas, aš tave užmušiu“, kelis kartus jam smogė, – sakė teisme liudijusi vestuvių viešnia. – Vyrai susigrūmė, o kai Pliekaitis suklupo, Almantas įbėgo į pastatą ir užrėmė duris. Pribėgęs Pliekaitis reikalavo jas atidaryti, grasino jį užmušti. Netrukus prie Pliekaičio priėjo V. Atkočiūnas ir, ištraukęs iš jo rankos kirvį, sušuko: „Mes taip nesitarėme, ką tu darai?!“ Užsikišęs kirvį už kelnių, nuėjo“.

Beje, liudytojų pasakojimus patvirtino vaizdo kamerų, kurios buvo įrengtos sodyboje, įrašai. Juose buvo užfiksuota, kada, kas ir kam smogė.

3 su puse metų nelaisvės

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, teismas konstatavo, kad kaltinamasis V. Atkočiūnas iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų (BK 138 str. 2 d. 8 p.). „Jis nusikalto būdamas teistas jau 5 kartus už tyčinius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir yra recidyvistas, o po nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo vėl padarė tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jau yra nuteistas“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Panevėžio apygardos teismo (PAT) teisėjas Evaldas Vanagas už šį nusikaltimą V. Atkočiūnui skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau birželio 1-ąją tas pats teismas išnagrinėjo V. Atkočiūno apeliacinį skundą kitoje byloje, tad dabar teisėjas bausmes subendrino – aršuolis į pataisos namus pasiųstas 3 su puse metų. Taip pat teismas nusprendė priteisti iš V. Atkočiūno nukentėjusiam Šarūnui 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Na o N. Pliekaitis turės atsakyti už žmogaus sumušimą ir pasikėsinimą nužudyti.

Ankstesnės nuodėmės

Skaitytojui gali pasirodyti, kad šis nuteistasis nėra toks jau ir blogas – kirvį iš įsikarščiavusio sėbro taigi atėmė! Jau aprašytoje byloje gal ir taip – V. Atkočiūnas nors ir mušėsi, bet – galbūt – užkirto kelią didesnei nelaimei.

Tačiau po rugpjūčio „keršto akcijos“, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šis vyrukas ir vėl įsipainiojo į dar vieną „pamokomąją akciją“.

Tą kartą – o tai buvo spalio vidurys – Vilmantui paskambino jo name, Biržų rajone, gyvenęs Rokiškio rajono gyventojas Lukas Bezusparis (22 m.) ir telefonu pranešė, jog išlaužtos namo, kuriame gyveno ir daugiau Vilmanto nuomininkų, durys ir tai padarė V. M. (pavadinkime jį Viliumi). Iš namo, girdi, dingę daiktai: televizorius, garso kolonėlės, mobiliojo ryšio telefonas, maistas. „Daryti tvarkos“ V. Atkočiūnas pasikvietė ir brolius Ivaną (27 m.) bei Ramūną (26 m.) Cviklinskius. L. Bezusparis įdėjo į automobilį kastuvą. Kartu su suaugusiaisiais „pamokyti vagies“ važiavo ir septyniolikmetis.

Vyrai žinojo, kad Vilius talkino vienam ūkininkui mėšlavežio darbuose, tad ten ir pasuko. Suradę vaikiną, jėga ištempė jį iš namų, sumušę ir apspardę įgrūdo į mašinos bagažinę ir nurūko Žaliosios girios link – „pakasti vagies“.

Šeimininkai, savo kieme išvydę tokią savivalę, paskambino policijai, tačiau nusikaltėliai spėjo miške dingti. Žaliojoje girioje jie surado atokią vietą, ištraukė Vilių iš bagažinės, vėl mušė, reikalavo pasakyti, kur padėjo neva pavogtus daiktus. Aukos akivaizdoje egzekutoriai iškasė duobę, įmetė į ją vyruką ir ėmė pilti žemes, grasindami nužudyti. Jaunuolis maldavo jo pasigailėti, tvirtino nieko svetimo neėmęs, o susirinkęs tik savo daiktus, tačiau vyrai neklausė – net gilino duobę, nes netilpo Viliaus kojos... Galų gale kažkuriam iš egzekutorių neva pagailo vaikino, tad vėl įmetę jį į bagažinę, pardūmė į Biržus, į V. Atkočiūno butą, kur prievarta laikė Vilių iki ryto.

Visi 5 egzekutoriai nuosprendžio sulaukė už grasinimą nužudyti, savavaldžiavimą ir neteisėtą laisvės atėmimą. Tačiau realią laisvės atėmimo bausmę Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjai skyrė tik V. Atkočiūnui. Visiems kitiems bausmės vykdymas buvo atidėtas.

Atkočiūnas nuosprendį apskundė. Jam, tiesą sakant, pasisekė – PAT „nubraukė“ gerus metelius. Užtat jo sėbrams teismas buvo negailestingas – visiems bent po metus teks praleisti pataisos namuose. Beje, R. Cviklinskis Lietuvoje teistas 3 kartus, tiek pat kartų ir užsienyje. Jo brolis Ivanas teistas 6 kartus. Kartą su Temide „susitikęs“ ir nepilnametis, tik vienas L. Bezusparis pirmą kartą „įsėdo į tą galerą“.

Iš teisiamųjų nukentėjeliui priteista 1500 eurų moralinė žala.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ