Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. 2017-ieji Europos Komisijos yra paskelbti „Kovos su smurtu prieš moteris“ metais.

Užgesino dukra

Sausio 18 dieną Panevėžio apygardos teismas nuteisė Pasvalio rajono gyventoją Petrą Butkevičių (52 m.) už tai, kad jis benzinu apipylė savo sutuoktinę ir ją padegė. Kaltinamajam skirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis suimtas teismo salėje.

Teismas nustatė, kad 2015 metų spalio 13-osios vakare P. Butkevičius, apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų virtuvėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, apipylė benzinu savo sutuoktinę ir žiebtuvėliu ją padegė. Laimei, degančią moterį spėjo užgesinti jos dukra. Nukentėjusiajai nustatytas 45 procentų kūno paviršiaus ploto nudegimas. Tai vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Smarkiai liepsnų paliesta nelaimėlė vos liko gyva ir buvo ilgai gydoma.

„Nukentėjusioji, kuriai buvo konstatuoti gilūs nudegimai ant beveik pusės kūno, vos išgyveno. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad ji tapo žiauraus smurto artimoje aplinkoje auka, tačiau dėl kažkokių priežasčių nenori, kad kaltininkas būtų nubaustas. Ar sutuoktinis kaltas, spręs teismas, išnagrinėjęs bylą“, – atiduodant bylą teismui yra sakęs ikiteisminiam tyrimui šioje byloje vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis.

Pakeitė parodymus

Tyrimo metu P. Butkevičius teigė, kad tą vakarą susipyko su taip pat girta sutuoktine. Kai moteris nuėjo miegoti į virtuvę, jis sumanė ją pagąsdinti – apipylė benzinu. Nuėjęs į kambarį jis esą žiūrėjo televizorių, o tuomet pasigirdęs žmonos riksmas. Vyras tvirtino, kad moters nepadegė, – tikriausiai ji užsidegusi tuomet, kai įžiebė degtuką cigaretei prisidegti.

Po kurio laiko P. Butkevičius ėmė pasakoti kitaip – esą sutuoktinės neapipylęs, tik galbūt netyčia aptaškęs benzinu patalynę. Tyrimo metu parodymus buvo pakeitusi ir nukentėjėlė. Per pirmąsias apklausas moteris teigė, kad benzinu ją aplaistė ir padegė vyras, tačiau vėliau ėmė tvirtinti, jog jis nekaltas.

Kaltinamajam buvo inkriminuotas pasikėsinimas nužudyti savo šeimos narį. Prokurorai už tokį nusikaltimą siūlė skirti 12 metų nelaisvės. Tačiau teismas, nagrinėjęs bylą uždaruose teismo posėdžiuose, manė kitaip. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų dėl kaltinamojo ketinimo nužudyti savo sutuoktinę, todėl kaltinimą perkvalifikavo į sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei itin žiauriu bei visuotinai pavojingu būdu (padegtas butas, kuriame buvo ir kitų žmonių).

Turėjo suprasti

Tačiau, kaip nurodė teismas, apipildamas nukentėjusiąją benzinu, itin lakiu ir degiu skysčiu, P. Butkevičius, nors ir apsvaigęs nuo alkoholio, neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, ir nors sutuoktinei gyvybės atimti nenorėjo, tačiau šiuo savo veiksmu sunkiai ją sužalojo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (tuoj po įvykio jam buvo nustatytas 2,18 promilės girtumas), o tai neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę P. Butkevičiui, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, keliantį didelį pavojų visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Inkriminuojamą nusikaltimą padarė spontaniškai, jo iš anksto neplanavo.

Nukentėjusioji savo sutuoktiniui dėl sužalojimo jokių pretenzijų neturėjo ir nereiškė.

Tačiau civilinį ieškinį byloje pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa, kuri patyrė išlaidų dėl nukentėjusiosios gydymo. Ligonių kasai iš P. Butkevičiaus priteista 20 159 eurai turtinei žalai atlyginti.

Išgelbėjo sūnus

Šis teismas parodė, kad nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje galioja nuo 2011 metų gruodžio, tačiau dar vis yra moterų, kurios pasiruošusios taikstytis su vyrų smurtu. Panašus atvejis buvo ir Kėdainiuose. Po 30 kartu pragyventų metų vyras sumanė padegti žmoną kartu su jai priklausančiu kiosku. Apsvaigęs nuo alkoholio vyriškis, užrakinęs kiosko, kuriame dirbo sutuoktinė, duris, pro išdaužtą langą įpylė benzino ir padegė. Moteris išliko gyva, nes jos vyras nebaigė nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nukentėjusiosios sūnus, sužinojęs apie gaisrą, suspėjo atrakinti duris ir išgelbėti smalkėmis apsinuodijusią motiną. Nežiūrint patirto skausmo ir streso moteris prieš teismą atleido sutuoktiniui. Tačiau teismas už pasikėsinimą kankinamai žiauriai ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti artimą šeimos narį Kėdainių miesto gyventojui paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Visa laimė, kad skirtingai nei anksčiau, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui policijos pareigūnai gali pradėti ikiteisminį tyrimą ir be nukentėjusiojo pareiškimo, jei yra patirto artimoje aplinkoje smurto požymių. Be to, policijos pareigūnai gali kreiptis į teismą dėl apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo ir teismo sprendimu smurtavimu įtariamas asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei ten gyvena kartu su auka, nesiartinti prie nukentėjusiojo.

Liko našlaičiai

Sausio mėnesį smurtaujantis vyras nužudė savo sugyventinę Jonavos rajone esančiame Žeimių miestelyje. Girtas vyras, o tai buvo lentpjūvės darbininkas Valdas Nikiforovas (41 m.), namuose per išgertuves mirtinai sumušęs penkių vaikų motiną Dianą A. (42 m.), iškart paskambino savo jauniausiai dukteriai, 9 metų mergaitei, ir pasakė: „Užmušiau tavo motiną.“ Jaunėlė ir kiti du Dianos A. vaikai tuo metu buvo pas močiutę, gyvenančią tame pačiame miestelyje. Močiutė yra paskirta vaikų globėja.

Paaiškėjo, kad sugyventinis tol daužė moteriškę kumščiu, kol sustojo jos širdis. Policininkai sulaikė anksčiau už smurtinius nusikaltimus teistą V. Nikiforovą ir uždarė į areštinę. Miestelyje niekam nebuvo paslaptis, kad Diana ir anksčiau būdavo mušama šeimoje – ji dažnai vaikščiodavo sudaužytu veidu. Moteris niekam nedrįso pasiskųsti, o tarnybos pražiopsojo tragediją – niekas neužkirto kelio, nepasirūpino, kad V. Nikiforovas būtų atskirtas nuo gyvenimo draugės.

Du Dianos vaikai jau yra pilnamečiai ir gyvena užsienyje. Vyriausiajam sūnui ne kartą teko ginti motiną nuo smurtaujančio draugo, kai su jais dar gyveno Žeimiuose. Diana A. ir V. Nikiforovas drauge apsigyveno prieš 10 metų ir susilaukė dukters. Kiti vaikai yra ne jo.

Kreipiasi vis daugiau

Nevyriausybinių organizacijų neoficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Deja, tikrasis tokio smurto mastas niekada nebus tiksliai žinomas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimas įnešė svarių permainų ir suteikė esminį postūmį sprendžiant šią jautrią ir skaudžią problemą. Per pirmuosius ketverius įstatymo galiojimo metus policijos registre užregistruotų iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje pranešimų kiekis išaugo nuo 18 000 iki 38 000. Tai rodo, kad vis dažniau smurto artimoje aplinkoje faktai tampa žinomi, o asmenys, nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje, gauna kvalifikuotą pagalbą. Vien specializuotos pagalbos centruose pagalba pernai buvo suteikta daugiau nei 10 000 asmenų, dažniausiai moterų. Tai du kartus daugiau nei 2011 metais.

Mažėja asmenų, kurie atsisako priimti siūlomą pagalbą. Faktai, parodantys išaugusį iškvietimų skaičių ir asmenų, gavusių pagalbą skaičių, byloja ne tik apie didėjantį smurto mastą, bet ir augantį visuomenės sąmoningumą ir atvirumą bei didėjantį ryžtą kreiptis pagalbos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktų viešosios nuomonės tyrimų metu, respondentų, kurie nurodė, kad yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje, buvo klausiama, kur jie kreipėsi pagalbos, kai patyrė smurtą. 2014 metų atlikto tyrimo duomenimis, 69,9 proc. respondentų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, nurodė, kad jie pagalbos nesikreipė. Lyginant su 2016 metais atlikto analogiško tyrimo rezultatais, pastebimas teigiamas pokytis, t.y. respondentų, teigiančių, kad nesikreipė pagalbos, procentas sumažėjo iki 53,1 proc., tačiau būtina pastebėti, kad išlieka didelė dalis žmonių, kurie nesikreipia jokios pagalbos dėl patirto smurto artimoje aplinkoje.

2016 metais apklausos duomenimis, asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai pagalbos kreipėsi į policiją ar į kitas teisėsaugos įstaigas (24,1 proc.), į giminaičius (19,7 proc.), į medikus (11,6 proc.). Tai rodo, kad žmones, patyrusius smurtą artimoje aplinkoje, būtina padrąsinti kreiptis specializuotos pagalbos.

Matyt, šiais metais tai bus daroma dar aktyviau nei anksčiau, nes 2017-ieji Europos Komisijos yra paskelbti „Kovos su smurtu prieš moteris“ metais. Tai yra svarbus socialinės politikos prioritetas Lietuvai.

Petras IVANAUSKAS