Javapjūtės metu pavojų aplinkai kelia ir ūkininkai, kurie degina ražienas ar šiaudus, - ugnis plinta greitai ir neretai persimeta į javų laukus, miškus, grasina sunaikinti sodybas.

Gaisrai laukuose – sparčiai plintantys ir keliantys grėsmę

Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitus pasėlius. Dėl šiaudų ar ražienų deginimo padaugėja darbo ugniagesiams, malšinantiems vadinamuosius rudens sezono gaisrus.

„Ūkininkai, kurie bando išvengti papildomų išlaidų presuodami, smulkindami šiaudus ir todėl degina ražienas ar šiaudus, iš tikrųjų „taupo“ savo sveikatos ir gyvybės kaina. Juk padegto lauko nebesukontroliuosi – ypač esant dideliam vėjui, ugnis gali greitai išplisti ir persimesti į gretimus laukus, šalia esančius miškus, sudeginti sodybas“, - sako Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Nagelė.

Be to, gaisrai ražienų, šiaudų laukuose pasižymi dideliu dūmingumu – tai ne tik kenkia žmonių sveikatai, bet ir užgožia matomumą šalia keliu važiuojantiems vairuotojams. Per gaisrus ir po jų smarkiai padidėja oro tarša.

Pažeidėjų ir vengiančių pranešti apie gaisrą atsakomybė

Ugniagesiai, aplinkosaugininkai, Biržų rajono savivaldybė visus rajono gyventojus ragina elgtis atsakingai. Pastebėjus laukuose deginamas ražienas, šiaudus ar žolę būtina skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir imtis veiksmų malšinti ugnį. Primenama, kad už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusižengimus bus baudžiami jų tėvai.

Administracinių nusižengimų kodekse pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Rajono laukuose tyvuliuoja vanduo

„Kokios degančios ražienos? Šįmet laukai vandenyje skęsta, ūkininkai dejuoja“, - kalbėjo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vyriausiasis specialistas Artūras Griška. Šio aplinkosaugininko pastebėjimu, gaisrų skaičiaus mažėjimui įtakos turi ir tai, kad ūkininkaujantys rajono gyventojai tapo gerokai atsakingesni. Žemdirbius drausmina ir žinojimas, kad bet kokie aplinkai kenkiantys veiksmai gali lemti gaunamų išmokų praradimą.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkės Daivos Dovydėnienės pateikti duomenys liudija šių metų rudeniškojo sezono gaisrus rajono laukuose.

Šįmet užfiksuotas tik vienas gaisras ražienose. Tai nebuvo piktavališka veikla – ugnis įsižiebė dėl kombaino kliudyto aukštos įtampos elektros stulpo. Laimei, pavojingas įvykis baigėsi palyginus laimingai – žmonės nenukentėjo, išgelbėtas dar nenupjautų miežių laukas. Palanki vėjo kryptis lėmė, kad laiku numalšinta ugnis išplito tik į ražienas.

Baudą teko skirti rajono gyventojai, deginusiai krūvose ir pradalgėse esančią žolę.

Šiais metais tris kartus gesinti laukuose degę šiaudų rulonai. Praėjusiais metais šiaudai degė penkis kartus. Vienu iš minėtų atvejų laukuose degė po kūlimo ant ražienų besidriekę šiaudai.

Ugniagesiai šįmet 19 kartų malšino ugnį pievose. Praėjusiais metais žolė gesinta 22 kartus.