„Kai liūdna ar kažkas nesiseka, aš, kaip ir daugelis moterų, skubu į parduotuvę. Vis tikiuosi, kad nauji daiktai nuskaidrins nuotaiką, tačiau džiaugsmas būna trumpalaikis. Nuotaika nepagerėja, o pinigų piniginėje sumažėja. Ką daryti, kad jausčiausi laimingesnė?“ – klausia Vaiva iš Panevėžio.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Vieno Kalifornijos (JAV) universiteto psichologė S.Lyubomirsky apžvelgė kone visus tyrimus, skirtus laimės jausmui. Jie patvirtina neabejotiną laimės svarbą visuomenei. Laimingi žmonės sveikiau ir ilgiau gyvena, labiau rūpinasi kitais ir visuomenės reikalais. Atrodytų, tai aišku ir be tyrimų. Vargu ar rasime norinčiųjų būti nelaimingais, o norinčiųjų laimės tikrai nepritrūks. Kas ją suteiktų? Šalia kitų patrauklių dalykų bei išgyvenimų, o neretai ir pirma jų minimi pinigai. Ne kartą buvo kartotas tyrimas – gretinti laimingų žmonių skaičių su bendruoju vidaus produktu (BVP). Tyrimas patvirtino, kad labai skurdžių šalių piliečiai jaučiasi nelaimingesni už turtingesnių šalių piliečius, tačiau kai šalies BVP pasiekia vidutinį lygį, laimė joje toliau nebeauga. Toks pat vaizdas ir tiriant žmones vienoje šalyje. Kai jie skursta ir vos gali prasimaitinti, laimės nepatiria, bet vos tik pasiekia vidutinį pajamų lygį, laimė nebeauga.

Šiuolaikinė visuomenė ilgai vadovavosi nuostata, kad daugiau uždirbantieji turėtų būti laimingesni. Tačiau daugelyje Vakarų šalių pajamos XX a. padidėjo kelis kartus, o žmonių laimė – ne. Vadinamasis laimės indekso pasiskirstymas per daugiau nei du dešimtmečius beveik nepasikeitė: 1975 m. labai laimingais save laikė 32 proc. amerikiečių, o 1996 m. – 31 proc. Šiuo metu labai laimingais save laiko irgi maždaug trečdalis amerikiečių, nors per tuos metus JAV gyventojų gerovė, vertinant pagal pajamas, pastebimai išaugo. Šie faktai paskatino naujų visuomenės pertvarkos idėjų, pavadintų laimės ekonomika, ir laimės tyrimų plėtrą. Todėl ir apie laimės bei pinigų sąsajas šiandien žinome daug daugiau nei prieš kelis dešimtmečius.

Net žinome, kaip „nusipirkti“ daugiau laimės. Juk nemažai žmonių save apdovanoja ar guodžia pirkiniais. Patyrę sėkmę, jie bando džiugesį dar labiau sustiprinti apsilankydami batų, drabužių, gėrimų, technikos ar net automobilių parduotuvėje. Beje, nusivylusieji mylimuoju, santuoka ar darbu neretai daro tą patį. Ar tikrai po apsipirkimo pasijuntama geriau? Psichologas T.Gilovichius pabandė tai išsiaiškinti. Jis siekė sužinoti, kaip dera leisti pinigus norint pasijusti laimingam.

Paprastai pinigus galima išleisti keturiais būdais: nusipirkti daiktų (naujo modelio mobilųjį telefoną, madingą drabužį ar pan.), nusipirkti įspūdžių (bilietą į koncertą, atostogų kelionę), nusipirkti patirtį (lankyti kursus, gauti psichologo konsultaciją) arba padovanoti juos kitiems (skirti labdarai, paremti vargstantį giminaitį). Antras ir trečias pinigų išleidimo būdai gana artimi, nes kelionė į Maljorką ne tik suteikia įspūdžių, bet ir yra nauja patirtis. O bandymas išmokti važiuoti dviračiu ar pilotuoti lėktuvą – ne tik patirtis, bet ir nauji įspūdžiai. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, galima teigti, kad pirmas ir veikiausiai populiariausias būdas išleisti pinigus suteikia mažiausiai ilgalaikės laimės. Suprantama, kodėl. Daiktai susidėvi, atsibosta, o prisiminimai atmintyje pertvarkomi taip, kad išlieka ryškiausi. Be to, patirtis ir įspūdžiai leidžia užmegzti ir sustiprinti ryšius su kitais, o prabangūs daiktai neretai sukelia pavydą ir tuos ryšius kartais net ardo. Įdomiausias yra pinigų, atiduotų kitiems, poveikis laimei. Apklausos patvirtina, kad tie, kurie per šventes perka dovanas kitiems, o ne sau, būna laimingesni.

Įdomu sužinoti ir lietuvių požiūrį į pinigus bei laimę. Skaitytojas irgi gali pamėginti atsakyti į klausimą: „Kaip išleistų netikėtai gautą tūkstantį eurų?“ Ir palygintų savo pasirinkimą su kelių šimtų jaunų žmonių (iki 35 metų) atsakymais. 67 proc. jų pirktų daiktus, 21 proc. už šiuos pinigus pramogautų, 9 proc. bandytų ko nors išmokti, o likusieji dalį pinigų skirtų labdarai. Taigi, tautiečiai dar menkai žino laimės tyrimų rezultatus.