Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nitratų direktyvos įgyvendinimas pakibo ant plauko

Po ilgų ir karštų ginčų dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas 2021–2022 m. paskirstymo, mėsinei galvijininkystei numatoma skirti 8,8 mln. Eur. Mėsinių galvijų augintojai tvirtina, kad jie yra diskriminuojami, nors jų sektorius – sparčiai augantis, o numatyta paramos lėšų suma yra neadekvati, juo labiau kad minėta suma bus skiriama keturiems sektoriams – mėsinei gyvulininkystei, avininkystei, ožkininkystei ir triušininkystei. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) teigia neprisiimsianti įsipareigojimų dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo, nes to bus neįmanoma padaryti dėl per mažos numatomos paramos.

Neprisiims įsipareigojimų

„Parengėme raštą Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), Seimo Kaimo reikalų komitetui, kad neprisiimsime įsipareigojimų dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo, nes su tokiomis mažomis lėšomis jų įgyvendinti negalėsime. Norime susitvarkyti pagal reikalavimus, tačiau lėšų tam neskiriama. Juo labiau kad visą praėjusį finansinį laikotarpį mėšlidžių, srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Lėšų reikia visoms šakoms, bet parama turėtų būti skiriama proporcingai pagal ūkininkų laikomų gyvulių skaičių. Galima surinkti statistiką ir pateikti, kiek reikia mėšlidžių, srutų rezervuarų, bet niekas nesikalba. Nurėžė ir viskas, kaip norit, taip gyvenkit. Suprantu, visiems trūksta pinigų, bet turi būti žiūrima proporcingai pagal esamą padėtį, ką turime padaryti, kokias Europos Sąjungos (ES) direktyvas įgyvendinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas.

Pasak LMGAGA direktorės Vilmos Živatkauskienės, numatomos paramos užtektų tik 90 mėšlidžių pastatyti, jau nekalbant apie tvartus.

„Asociacijos narių ūkiai atitinka Kaimo plėtros programos (KPP) prioritetus – daug smulkesnių ir vidutinių ūkių, jie didina pridėtinę vertę, didėja ūkių ir gyvulių skaičius, ūkininkai, kurių dauguma – jauni žmonės, gyvena kaimo vietovėse ir palaiko jų gyvybingumą“, – teigė V.Živatkauskienė.

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu projektai bus finansuojami KPP ir EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonės) lėšomis. Pirmą kartą parama investicijoms į žemės ūkio valdas skirstoma pagal sektorius.

„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ skirta modernizuoti ūkius, didinti ūkininkų pajamas, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir kt. Pasinaudoję šia parama, pareiškėjai gali įsigyti naujos įrangos ir technologinių įrengimų, statyti naujus ir rekonstruoti senus gamybinius pastatus, įrengti ūkio infrastruktūrą, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.

V.Barkauskas: „Parengėme raštą Žemės ūkio ministerijai, Seimo Kaimo reikalų komitetui, kad neprisiimsime įsipareigojimų dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo, nes su tokiomis mažomis lėšomis jų įgyvendinti negalėsime.“

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, parama buvo skirstoma atsižvelgiant į prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų.

Iš viso pereinamuoju laikotarpiu KPP ir EURI lėšų skirta 154,1 mln. Eur. Stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, bus remiami EURI lėšomis, mažesni – KPP lėšomis.

Mėsos sektoriui teks 44,8 mln. Eur. Iš jų mėsinei galvijininkystei teks 8,8 mln. Eur, paukštininkystei (įskaitant kiaušinių gamybą) – 18 mln. Eur, kiaulininkystei – 18 mln. Eur.

Mėšlidžių statybai nebuvo prioriteto

Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, didelis dėmesys skiriamas dirvožemio, vandens užterštumui mažinti. Tam turi pasitarnauti ir pavyzdingas mėšlo tvarkymas, ko reikalauja ir Nitratų direktyva, tačiau nemažai gyvulininkystės ūkių neturi mėšlidžių arba turi per mažos talpos laikomų gyvulių skaičiui. Iš mėšlo susidarančios srutos, jei jos nėra tinkamai kaupiamos, gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis.

Ūkininkai atkreipia dėmesį, jog Nitratų direktyva įpareigoja valstybes nares imtis daugelio veiksmų, tarp jų – kas ketverius metus peržiūrėti direktyvos įgyvendinimo pažangą ir, esant poreikiui, skirti reikiamas lėšas, kad ūkininkai galėtų vykdyti direktyvų reikalavimus.

LMGAGA prezidentas V.Barkauskas priminė, jog seniau Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas iš pradžių buvo finansuojamas 100 proc., po to parama mažėjo iki 50 proc.

„Galvijų augintojus reikia remti, kad galėtų pasistatyti mėšlides, įrengti srutų rezervuarus. Jiems reikia ir srutovežių, mėšlo kratytuvų. Direktyvų įgyvendinimui yra numatyti terminai, tačiau jeigu toliau bus tempiama guma, neskiriama lėšų, nežinia, kada tai bus galima padaryti. Juo labiau kad net ir gavus finansavimo projektui, kol gauni statybų leidimą, viską suderini, kol iškyla statiniai, viskas užtrunka ir 2–3 metus“, – teigė V.Barkauskas.

ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2021 m. birželio 1 d. Lietuvoje įregistruotų mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų buvo 201 066. Tai 2,85 proc. daugiau nei 2020 m. birželio 1 d.

„Ūkininkai augina apie 60 tūkst. grynaveislių mėsinių galvijų, o 140 tūkst. – mišrūnų. Mėsinių galvijų populiacija didėja, o finansavimas mažėja. Nesuderinami dalykai“, – sakė LMGAGA prezidentas.

LMGAGA direktorės V.Živatkauskienės tvirtinimu, jeigu mėsinių galvijų sektorius gautų pakankamai paramos, jis galėtų įsipareigoti gamybą didinti 25 proc., ko negalėtų nė vienas kitas sektorius.

„Mėsinių galvijų laikytojų padaugėjo 6 proc., didėja gyvulių skaičius. Praėjusiame finansiniame laikotarpyje didžioji dalis investicijų buvo panaudota kombainų ir kitos žemės ūkio technikos pirkimui. Tai nėra blogai, nes daug ūkių yra mišrūs, tačiau mėšlidžių ir srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Mėšlidžių statybai, gyvūnų gerovės gerinimui nebuvo prioriteto, ir dabar vėl su savo brangiai kainuojančiais grynaveisliais galvijais liksime laukuose. 8,8 mln. Eur skirti keturiems sektoriams – mėsinei gyvulininkystei, avininkystei, ožkininkystei ir triušininkystei – yra neadekvatu“, – sakė LMGAGA direktorė V.Živatkauskienė.

Dauguma mėsinių galvijų ūkių nėra dideli, jų laikytojai – daugiausiai jauni žmonės, kurie gyvena kaime ir daug prisideda prie kaimo gyvybingumo palaikymo.

„Liūdna, jeigu didžioji dalis paramos bus atiduota stambiesiems ūkiams, apie ką užkulisiuose kalbama. Smulkūs ūkininkai turi būti išgirsti. Jau ir taip daug klaidų padaryta dėl smulkių ūkių. Jeigu taip bus ir toliau, žmonės trauksis iš gamybos ir eis į Užimtumo tarnybą, kuri jiems mokės pašalpas iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų. Kaimo gyvybingumas priklauso nuo smulkių ir vidutinių ūkių, o jei liks tik didieji, turėsime konstatuoti, jog atėjo sodybų tuštėjimo metas“, – apgailestavo LMGAGA prezidentas V.Barkauskas.

Žemės ūkio ministras K.Navickas nesutiko, jog mėsinių galvijų sektorius diskriminuojamas. „Jeigu matysime, kad šis sektorius per lėtai vystosi, ypač nenašiose žemėse, numatysime lėšų plėtrai 2022 m.“ – teigė K.Navickas.

Ministras pažymėjo, jog galvijininkystės sektoriui 2014–2020 m. buvo skirta 128 mln. Eur, įvykdyti 1 784 projektai.

Sunerimo avių augintojai

Ne mažiau nei mėsinių galvijų augintojai sunerimę ir avių augintojai. ŽŪM paskelbus, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu, avių augintojai nerado avininkystės net paminėtos.

„Apie avininkystę – nė žodžio. Mane jau atakuoja asociacijos nariai, avių augintojai. Jie klausia, kur dingo avininkystė. Pasirodo, mus „pakišo“ po mėsine galvijininkyste. 8,8 mln. Eur parama numatyta mėsinei galvijininkystei, tai reiškia, kad į šią paramą pretenduoti ir tarpusavyje konkuruoti turės mėsinių galvijų, avių, ožkų, triušių augintojai. Labai keistai atrodo, kai mūsų net nepamini. Gal ministerijai mes atrodome per smulkūs, bet mus stebina toks požiūris. Atrodo, kad Lietuvoje auginami tik galvijai, kiaulės, vištos, o avių, ožkų, triušių visai nėra. O mes juk auginame 156 tūkst. avių. Tai nėra maži skaičiai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje 9 312 laikytojų laikė 156 769 avis, iš jų – 61 783 ėriavedes. Daugiausia ūkių (9 128) laiko iki 100 avių, 101 ir daugiau avių laikoma 184 ūkiuose.

„Avių augintojams reikia paramos investicijoms į žemės ūkio valdas. Yra ūkininkų, kurie nori statyti, plėsti savo ūkius. Stambių avių ūkių nėra daug, bet tarp tų, kurie laiko daugiau kaip 100 avių, tikrai bus pretenduosiančių į šią paramą. Juo labiau kad paskutiniu metu stebime ėrienos, avienos paklausos didėjimą. Avių mėsa – nišinis produktas, nėra lengva užkariauti rinką, bet avių augintojai yra darbštūs ir kantrūs. Didelių pinigų šiame sektoriuje niekada nebuvo, bet visi labai atsidavę savo pasirinktai šakai ir sunkiai dirba. Mėsinių avių auginimu domisi jaunųjų ūkininkų karta, avininkystė daro pažangą, bet valstybė į mus kartais žiūri pro pirštus“, – apgailestavo G.Kisielienė.

Pašnekovė teigė, jog Lietuvos avių augintojų asociacija palaiko mėsinių galvijų augintojus, pritaria jų išsakytoms pastaboms dėl paramos skirstymo ir sakė suprantą jų susirūpinimą, jog neturės galimybių įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus.

8,8 mln. Eur parama numatyta mėsinei galvijininkystei, tai reiškia, kad į šią paramą pretenduoti ir tarpusavyje konkuruoti turės mėsinių galvijų, avių, ožkų, triušių augintojai.

Naudinga informacija

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, lėšos investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skiriamos 2000–2006 m. pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), 2004–2006 m. pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) bei pagal 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programas.

Mėsinei galvijininkystei skirta parama 2000–2020 m. į žemės ūkio valdas sudaro 15 proc. nuo visos investicinės paramos visiems sektoriams, pieninei galvijininkystei – 30 proc., kiaulininkystei – 2 proc., paukštininkystei – 4 proc., sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei (atviro grunto) – 7 proc., uždaro grunto daržovėms, vaisiams – 3 proc., kitoms augalininkystės šakoms (grūdai, rapsai, cukriniai runkeliai) – 39 proc.

Rekomenduojami video