Metų pabaigoje visi linkę ne dirbti, o skaičiuoti. Uždirbtus ar prarastus pinigus, patirtus nuotykius ir nesėkmes, pražilusius plaukus ar prasikalusius dantis. Statistika pati įvairiausia. Valstybinėse institucijose praktiškai visas ateinantis sausis bus skirtas ruošti ataskaitas, kokius didžius darbus šalies ir žmonių labui jos nuveikė per praėjusius metus.

Tačiau preliminarius praėjusių metų duomenis turi kone visos žinybos. Kai kuriais skaičiais mielai pasidalino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūra bei Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak Elonos Pipiraitės, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėjos, žmonių įpročiai ir nuostatos keičiasi lėtai. Todėl pastebimų pozityvių pokyčių reikaluose, susijusiuose su aplinkos apsauga, nėra daug. Pasak vedėjos, per prabėgusius metus užfiksuoti 85 pažeidimai, už kuriuos kaltininkams skirtos vienokios ar kitokios baudos, bei 8 žalos gamtai. O pažeidimų pobūdis išlieka panašus. Daugiausia subjektai nukenčia dėl netinkamo nuotekų ar mėšlo tvarkymo. Dar viena pažeidimų kategorija - atliekų išmetimas. E. Pipiraitė stebėjosi, kad dabar, įvedus visuotinį mokestį už šiukšlių išvežimą ir privalomai apmokamą minimalų konteinerių kiekį, vis dar nustatomi žmonės, kurie šiukšlių maišelį švysteli į krūmus, o ne į atliekų konteinerį. Toks elgesys, anot E. Pipiraitės, kertasi su elementaria logika.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Mantė Ramanauskienė sakė, jog tobulėti yra kur ir medžiotojams, ir žvejams. Per metus fiksuota 30 medžioklės taisyklių pažeidimų, tarp jų 5 šiurkštūs. Žvejai prasikalto 27 kartus, tarp jų 12 kartų šiurkščiai. Konfiskuota daug tinklų, bučių, graižtvinis medžioklinis šautuvas bei visureigis.

Priskaičiuoti 5552 eurai žalos, padarytos gyvūnijai, bei 433 eurai – žuvims.

Apie šernus, vilkus bei žmogų

Žmogaus ir gamtos temą tęsė Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas. Nors tiek šalyje, tiek rajone pastebimai sumažėjo šernų populiacija, afrikinio kiaulių maro grėsmė lieka. Per 2017 metus rajone aptikti 105 šernai, sergantys šia liga. Šis susirgimas nustatytas 87 rastoms šernų gaišenoms, dar 18 užsikrėtusių riestasnukių krito nuo medžiotojų rankos. Kiaulių maras nustatytas ir naminiams gyvuliams dviejuose namų ūkiuose - metų pradžioje Ramongalių kaime bei vasarą Kučgalyje. Kita kasmet aštrėjanti problema - vilkai. Pasak A. Rinkūno, į veterinarijos tarnybą kreipėsi 36 žmonės, kurių gyvuliai nukentėjo nuo plėšriųjų žvėrių. Daugiausia sudraskyta buliukų ir telyčaičių, tačiau vilkams į dantis pakliuvo ir 3 ožkos bei 4 avys. 2016 metais tokių atvejų buvo 20. Pasak A. Rinkūno, plėšrūnai vis labiau ima siautėti.

Tačiau ne tik žvėrys skriaudžia mūsų augintinius. Priekaištų šioje vietoje galima išsakyti ir žmonėms. Anot viršininko A. Rinkūno, gautas 21 pranešimas dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimo. 13 iš jų buvo dėl gyvūnų augintinių laikymo sąlygų, priežiūros ir šėrimo. 8 pranešimai buvo apie ūkinius galvijus. A. Rinkūnas sakė, jog pusė pranešimų pasitvirtino, kita pusė - pasitvirtino iš dalies. Savininkams skirti įspėjimai, administracinės nuobaudos.

Antanas Vaičeliūnas